Kultūros ministerija rengia Mecenatystės įstatymą, kurio likimas paaiškės jau šį pavasarį. Įstatymu siekiama sudaryti verslui palankias sąlygas mecenuoti valstybei reikšmingo paveldo atkūrimą.
Modernaus meno centras
© Organizatorių archyvas

Filantropijos pavyzdys – Modernaus meno centras

Mecenavimo įstatymo esmė – įteisinti mecenato statusą dideliems kultūros projektams. Kultūros ministrės patarėjas Aurimas Pautienius stebisi, jog Lietuvoje vis dar nėra mecenatystės tradicijos.
„Yra du mecenavimo būdai – filantropija gali būti anoniminė arba vieša. Tai nėra tas pats, kas yra labdara ir parama. Šios dažniausiai yra vykdomos dėl marketinių tikslų, o mes siekiame filantropijos, kurioje atsakingi verslo žmonės norėtų dedikuoti savo pajamas dideliems kultūros projektams“, – aiškina ministrės patarėjas.

Šie ketinimai apibrėžti Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, 2.3.6 dalies 4 veiksme. Jame Vyriausybė numato populiarinti kompleksinių kultūros projektų ir meno mecenavimą ir gerinti aplinką filantropijai. Pagal planą bus siekiama privataus investavimo, numatomas Mecenatystės įstatymo ir susijusių įstatymų projektų parengimas, kompleksinių investicijų ir mecenavimo populiarinimas.

„Kultūros finansavimas mūsų šalyje yra probleminis. Norime paskatinti iškilius verslo žmones, kurie jaučiasi socialiai atsakingi ir vadovaujasi etiniais principais, investuoti į kultūros objektus. Šiandien bene geriausiai žinomas pavyzdys – Viktoro Butkaus iniciatyva statomas Modernaus meno centras vietoje buvusio „Lietuvos“ kino teatro. Ši situacija parodė, kad tokių lyderių iš verslo pusės gali atsirasti“, – tikina jis.

Mecenatams siūlo mokesčių lengvatas

A. Pautienius pamini ir „Šeduvos žydų memorialinio Fondo“ vykdomą projektą, kurio aktyvistų iniciatyva statomas Šeduvos žydų muziejus „Dingęs Štetlas“, statomi paminklai ir vykdomi kiti darbai. Negana to, projektas unikalus visoje Europoje, todėl yra įtrauktas į Berlyne pildomą Europos memorialinių vietų sąrašą.

„Tokių projektų pavyzdžių tikrai galime rasti. Norime, jog valstybė tinkamai palaikytų tokius atsakingus žmones, kurie nori investuoti lėšas dideliems objektams, o įstatymas padėtų jiems atsirasti. Vokietijos ir kitų vakarų šalių įstatymai irgi sudaro tokią galimybę. Vis dėlto, nekalbame apie daug projektų – kalbame apie pavienius kompleksinius projektus, kurie yra reikalingi kultūrai“, – teigia ministrės patarėjas.

Kultūros ministerija informuoja, jog siekiant minimizuoti galimybę piktnaudžiauti siūlomomis mokesčių lengvatomis, jas siūloma taikyti tik teikiant mecenavimą valstybės raidai svarbiems visuomeninės paskirties statiniams ar valstybinės reikšmės programų priemonėms, kurios tokiomis pripažintos Vyriausybės nustatyta tvarka.

„Mes norime tęsti tą tradiciją, kuri tampa labai aktuali kalbant apie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programą. 2018-2020 m. laikotarpyje tikrai galėtų atsirasti ne viena tokia iniciatyva. Norime tai skatinti“, – pabrėžia pašnekovas.

Filantropų ir mecenatų Lietuvoje yra jau seniai

Kultūros istorikė Ingė Lukšaitė mano, jog toks įstatymas mūsų šalyje yra reikalingas. „Mecenatystė Lietuvoje jau labai seniai nėra naujas reiškinys. Jis yra ir mūsų dienų palydovas“, – įsitikinusi ji.

I. Lukšaitė gali įvardinti keletą tokios iniciatyvos privalumų. „Mecenatystė yra svarbi daugeliu požiūrių. Tai kultūrinės iniciatyvos raiška, iniciatyvos palaikymo aktas, pilietinės visuomenės požymis. Taip pat tai yra galimybė paremti tokią kultūros veiklą, kuri tarsi yra valstybinės paramos paraštėse“, – aiškina pašnekovė.

Kultūros istorikė pabrėžia, jog toks sprendimas gali palengvinti ir valstybės įsipareigojimų finansinę naštą, gali būti asmens saviraiškos veiksmu ir dalyvavimu kuriant kultūros vertybes.
„Tik reikia tas vertybes suvokti, atsirinkti. Filantropų ir mecenatų jau seniai Lietuvoje yra ir labai daug kultūrinės veiklos iniciatyvų jau yra paremtos mecenatų, realizuojamos savanorišku neatlygintinu darbu. Tai taip pat savotiška mecenatystės forma“, – pastebi ji.

Vis dėlto, kultūros istorikės manymu, viešoje erdvėje apie tai randama labai mažai informacijos ir mažai kreipiama į tai dėmesio. „Bet tai ne mecenatų problema. Tie, kurie skiria savo energiją, pastangas, laiką, lėšas, dažniausiai tai daro iš supratimo, kad tai verta daryti. Vis dėlto nesu dar svarsčiusi, kokios sąlygos pagausintų jų gretas“, – teigia I. Lukšaitė.

Šiuo metu Mecenavimo įstatymas yra peržiūrimas ir tobulinamas su socialiniais partneriais. Numatytas įstatymas bus pateiktas svarstymui jau šį pavasarį, antrame ketvirtyje, o jo likimas priklausys nuo Seimo narių.

Apklausa parodė, kad nesame abejingi kultūrai

DELFI apklausoje skaitytojų paklausė, kurioje kultūros srityje pertvarkos jiems būtų aktualiausios. Beveik trečdalis skaitytojų pasisakė už kultūros darbuotojų socialinių garantijų pertvarką (29 proc.), o beveik penktadaliui skaitytojų svarbiausia pasirodė kultūros prieinamumo pertvarka (19 proc.).

Taip pat skaitytojų paklausėme, kuri kultūros sritis jiems atrodo aktualiausia ir apie kurią norėtų gauti daugiau informacijos. Didžiajai daliai skaitytojų svarbiausia atrodo etninė, regionų kultūra ir vaikų ir jaunimo kultūrinė edukacija, už kurią balsavo 26 proc. dalyvavusiųjų apklausoje. Nemažai balsų surinko ir visuomenės informavimo politikos bei bibliotekų temos.

Pasidomėjome, kiek kartų per mėnesį skaitytojai apsilanko kultūriniuose renginiuose. Trečdalis skaitytojų nurodė, jog per mėnesį apsilanko viename kultūriniame renginyje (33 proc.), o beveik trečdalis skaitytojų pažymėjo, jog aplanko 2-4 renginius (30 proc.) Tuo metu 15 proc. balsavusiųjų nurodė, jog visai nesilanko kultūriniuose renginiuose, o daugiau nei 4 renginius per mėnesį aplanko daugiau nei kas penktas balsavęs skaitytojas (22 proc.)

Iš viso apklausoje savo atsakymus pateikė 1322 DELFI skaitytojai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Smūgius Sirijai atidžiai stebėjo ir Lietuvos kaimynė: Rusijai jau yra ko nerimauti (54)

Daugiau nei 100 sparnuotųjų raketų į objektus Sirijoje praėjusią savaitę paleidusios JAV ,...

Lietuviškų statybų stebuklai: daugiabutis yra, bet nėra (1)

Vilniuje esančiuose Balsiuose, Žalčių g. gyventojai dovanų gavo nemielą kaimynystę – jų...

Jelcino nuotykiai Vašingtone: vien su apatiniais išėjo ieškoti picos (361)

Buvusių prezidentų Billo Clintono ir Boriso Jelcino santykiai buvo gana keisti. Buvo laikas, kai...

Treniruotei mažytę salę pasirinkęs Šaras – apie konfliktą su Spanouliu ir paskirtą teisėją specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (5)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai vėlų ketvirtadienio vakarą ruošėsi antrai Eurolygos...

Orai: po šilto penktadienio nebus taip malonu

Penktadienis šalyje bus pavasariškai šiltas ir saulėtas, visgi, savaitgalį temperatūra...

Pamenate Meisoną Kepvelą iš „Santa Barbaros“? Filmavimąsi seriale aktoriui sunkino intrigos ir per didelės ambicijos

Lane‘as Daviesas gimė JAV, Džordžijos valstijoje, Daltone. Turbūt labiausiai išgarsėjęs...

Gaisras Vilniuje - degė prie Spaudos rūmų esanti aukštoji mokykla (59)

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje gausios gelbėtojų pajėgos buvo sukeltos ant kojų. Žmonės...

Paskutinėmis PAO ir „Real“ mūšio sekundėmis įsižiebė konfliktas, kurio epicentre – Fernandezas skirta techninė, nesportinė ir diskvalifikacinė (14)

Ketvirtadienio vakarą Atėnuose įvykusioje antroje Eurolygos ketvirtfinalio dvikovoje vietos...

Auksinio smėlio paplūdimiais garsėjančiuose kraštuose apsilankę lietuviai: jautėmės kaip sąvartyne (84)

Dalindamasis įspūdžiais apie viešnagę Rytų Timore gavau pastabų, kad labai neigiamai atsiliepiu...

Odontologas įvardijo pagrindinę dantų netekimo priežastį: jos išvengti – labai paprasta (65)

Norėdami apibūdinti Lietuvos gyventojų odontologinę sveikatą, galėtume tiesiog pasakyti –...