aA
Lietuvoje mokslo metų trukmė yra viena trumpiausių Europoje, todėl jau kurį laiką vyksta aršios diskusijos dėl atostogų moksleiviams trumpinimo. Kol vieni stojasi piestu prieš šiuos pokyčius, kiti teigia, kad kitoks požiūris į moksleivio užimtumą lems geresnį žinių įsisavinimą ir rezultatus. Planuojama, jog jau kitais mokslo metais atostogos bus trumpesnės.
Pamoka
© DELFI / Domantas Pipas

Dabartinė atostogų trukmė pritaikyta turtingiesiems

Vaikų psichiatras Linas Stušnys juokaudamas sako, kad iki šiol taip ilgai veikusi švietimo sistema iš esmės buvo pritaikyta turtingų šeimų vaikams.

„Tyrimai rodo, kad po ilgų atostogų vaikai praktiškai užmiršta tai, ko jie mokėsi pavasarį. Šių dalykų nepamiršta tik tie vaikai, kuriems sudaromos sąlygos vasaros metu mokytis, važinėti po skirtingas pasaulio šalis, lankytis stovyklose. Nustatyta, jog tokių vaikų mokymosi spraga sugrįžus į mokyklą rugsėjo mėnesį yra žymiai mažesnė“, – teigia psichiatras.

Kita vertus, vaikams, kurie tokių galimybių neturi, mokymosi procese atsiranda didelių spragų. Taip nutinka, jei vaikai vasarą praleidžia tiesiog gatvėje arba prie televizoriaus. Nors ilgai trunkančios moksleivių atostogos mums atrodo visiškai įprasta, pasauliniame kontekste tai atrodo keistai. Lietuvoje mokinių atostogų trukmė yra viena ilgiausių pasaulyje.

„Grubiai pasakysiu, bet dažnai girdžiu, kaip visi bliauna, kokios sunkios programos ir kokia didelė apkrova mokiniams. Nuosekliai žiūrint, reikėtų sakyti, kad programos yra normalios, bet duokime vaikams laiko įsisavinti medžiagą. Jei prailgintume mokslo metus trimis savaitėmis, užtektų tam laiko“, – tikina pašnekovas.

Linas Slušnys
Linas Slušnys
© DELFI / Domantas Pipas

Akivaizdu, jog naujai informacijai suvokti svarbu skirti pakankamai laiko. „Galime vaikams vietoj vienos pamokos kuria nors tema skirti dvi pamokas. Matome, jog tuomet ir mokytojas nebejaučia streso, ir vaikams galima tą medžiagą ramiai įsisavinti be didelio skubėjimo. Susigyvenus su nauja informacija, išmokimas tampa labiau giluminis, o ne paviršinis“, – aiškina vaikų psichiatras.

Postsovietinis palikimas: vėluojame jau 20 metų

L. Slušnio teigimu, ilgesni mokslo metai padėtų pasiekti kur kas geresnių akademinių pasiekimų, o tuo įsitikinti padėtų kylantys moksleivių balai.

„Pradinukų vadovėlius surenka jau gegužės pabaigoje, dar likus savaitei iki mokslo metų pabaigos, dvi paskutines savaites jie net nesimoko. Tai yra prastai. Turime skirti prailgintus mokslo metus tam, kad vaikai mokytųsi ir įsisavintų informaciją arba ją pasikartotų, įtvirtintų“, – mano jis.

Vaikų psichiatras pabrėžia, jog šių pokyčių reikėjo imtis jau seniai. „Jeigu mums rūpi, kaip palengvinti vaikams žinių įsisavinimą, ką jie veikia ir kokie yra bendri Lietuvos moksleivių akademiniai pasiekimai, šioje vietoje vėluojame mažiausiai 20 metų. Visos postsovietinio lagerio šalys kenčia nuo to, kad vaikų mokymosi rezultatai bendrame kontekste yra silpnesni. Mes esame tos šalys, kurios turi ilgas atostogas, o tokios trukmės atostogų neturi nei viena lyderiaujanti šalis – nei Suomija, nei Norvegija, nei Japonija“, – teigia L. Slušnys.

Mokykla
Mokykla
© DELFI / Domantas Pipas

Anot pašnekovo, visa tai rodo, jog esame neišmintingi. „Aišku, kas juokingiausia, jeigu paklausim vaikų, jie pasakys, jog prailgintų mokslo metų jiems nereikia. Daugelis jų į mokyklą žiūri taip, tarsi tai būtų neskanu. Bet aš visada užduodu kitą klausimą: o ką jau tokio veikiate, kai neinate į mokyklą? Iš esmės, nieko ypatingo. Tik apie 10 proc. vaikų nereikia papildomų nurodymų, kad jie kažką dirbtų, kažkuo užsiimtų ir turėtų ką veikti. Jeigu norime kažko pasiekti kaip valstybė, turime rūpintis jų užimtumu“, – aiškina L. Slušnys.

„Vietoje to, kad vaikai nežinia ką veiktų visą birželio mėnesį, mes turėtume užimtus vaikus. Jeigu jie labai nenori mokytis, tuomet reikėtų pagalvoti apie mokymo metodus, kuriuos taiko mokytojai – jų žinome begales ir mokymosi procesą galime paversti įdomesniu, įtraukiančiu. Vaikai gali jaustis laimingi ir džiaugtis tuo, kas vyksta mokykloje. Tik klausimas, ar mes norim to“, – sako jis.

Moksleivė pasakė, kas labiausiai bijo pokyčių

Vienuoliktokė Emilija tikina, jog praėjus mokslo metams norisi pailsėti, tačiau dėl papildomų poros savaičių mokymosi nepanikuoja. „Aišku, kai šviečia saulė ir oras labai geras, nesinori sėdėti klasėse. Jeigu tuo metu vyktų ekskursijos ir kitokios mokymosi formos, manau, tai būtų tik į gera. O kai labai karšta, aptarti literatūros kūrinių ar paspręsti įdomesnius uždavinius galime ir prie ežero“, – juokiasi moksleivė.

Tiesa, ji pabrėžia, jog ne su kiekvienu mokytoju norėtų pasitikti vasarą. Anot jos, ne kiekvienas moka sudominti moksleivius ir ji iškart pastebi, kuris mokytojas myli savo darbą, o kuris ateina į pamoką tik dėl to, nes privalo tai padaryti.

„Nesuprantu, kodėl nemėgstantys vaikų žmonės eina į mokyklas. Visi žinome, kad šiuo atveju labiausiai motyvuoja tik pats faktas, jog gali paruošti gyvenimui ateities kartas ir džiaugtis jų nuopelnais, kurių dalimi esi ir pats. Tad jei žmogus nesidžiaugia tuo, nesuprantu, kas gali motyvuoti jį ateiti ir visą teoriją mechaniškai atbumbėti“, – svarsto Emilija.

Pasak moksleivės, labiausiai sprendimas ilginti mokslo metus erzina „laido riterius“, kurie praras keletą dienų nenutraukiamų žaidimų ar vaikštinėjimo gatvėse su draugais. „Keisčiausia tai, kad garsiausiai priešinasi tie mokiniai, kurie, mano žiniomis, vasarą nieko gero nenuveikia. Suprantu moksleivius, kurie ir patys žino, kaip turiningai leisti laisvalaikį, bet tokių nėra daug. O ir jie nekelia dėl to didelio vėjo“, – apie pažįstamus bendraamžius rašo mergina.

Mano, kad mokiniams turėtų būti naudinga

Vilniuje dirbanti lietuvių kalbos mokytoja Daiva svarsto, kad mokslo metų ilginimas nėra jokia naujiena, nes panaši praktika taikoma ir kitose šalyse. Tiesa, ji sako, kad skaisčiau pašvietus saulei mokiniams bus sunkiau išsėdėti klasėje.

„Man, kaip mokytojai, tai didelių problemų nesukels. Su mokiniais galėsime dirbti ir ilgiau. Kas kita vaikai - jiems gali būti sunkiau šią žinią priimti. Juk dauguma jų tikrai pasisako už ilgesnes atostogas. Bet ką darysi - teks atprasti. Argumentų galima surasti „už" ir „prieš", bet bendrai pažvelgus mokiniams, ypač ne tokiems gabiems, tai turėtų padėti", - sako ji.

Keisis ne mokymosi krūvis, o laikas informacijai įsisavinti

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorės Žydronės Žukauskaitės-Kasparienės teigimu, koreguoti mokslo metų trukmę siūloma įvertinus kitų šalių patirtį, mokinių pasiekimų ir mokymosi trukmės santykį. Mokymosi krūviai neišaugtų, tik prasiplėstų medžiagai įsisavinti skiriamas laikas.

„Pridėjus mokslo dienų, ugdymo programų apimtis nesikeistų, tiesiog jos būtų įgyvendinamos per ilgesnį laiką. Tolygiau paskirsčius mokymosi krūviui, mokiniams atsirastų daugiau laiko neskubant įtvirtinti įgytus gebėjimus ir žinias, mažėtų namų darbų apimtys. Esamas tikrai nemažas mokymosi krūvis pasiskirstytų tolygiau, mokiniai patirtų mažiau streso, o mokytojai turėtų daugiau laiko įgyvendinti programą“, – aiškina pašnekovė.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
© DELFI / Tomas Vinickas

Taigi, pridėjus papildomų mokslo dienų, anot pašnekovės, mokiniai būtų ilgiau ugdomi. „Ypač tai svarbu vaikams, kurių pasiekimai žemi ir reikia individualios mokymo pagalbos, taip pat vaikams, kurie yra iš socialiai sudėtingos aplinkos. Beje, nereiškia, kad vaikai visą laiką turės sėdėti pamokose. Ugdymas gali vykti ir muziejuose, gamtoje, išvykų metu“, – mokymosi erdvės alternatyvas vardina ji.

Per ilgas atostogas pamiršta viską, ko išmoko

Ž. Žukauskaitė-Kasparienė pabrėžia ir Tarptautinių tyrimų rezultatus, kurie rodo prastėjančius Lietuvos mokinių pasiekimus. Iš jų galima pastebėti, jog daugėja mokinių, nepasiekiančių patenkinamo lygmens.

„Švietimo ekspertai pastebi, kad mokymosi laikas ir mokytojo darbo efektyvumas yra vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mokymosi rezultatus. Pavyzdžiui, ES šalyse vaikų atostogų intervalas 7-8 sav., taip rekomenduoja edukologai. O Lietuvoje pradinukai dėl papildomų atostogų kai kuriose mokyklose antrą pusmetį atostogauja kas mėnesį: sausį, vasarį, kovą, balandį“, – aiškina pašnekovė.

Lietuvoje mokslo metų trukmė viena trumpiausių ES – 34 savaitės. „Juos ilginti rekomenduoja OECD. Daugumos Europos šalių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokosi 37-40 savaičių per metus. Sulaukiame tėvų nuomonių, kad vaikams nebelieka laiko mokytis. Mūsų mokiniai ilgiausiai atostogauja vasarą. Mokytojų teigimu, per ilgas atostogas mokiniai pamiršta tai, ką buvo išmokę“, – pastebi Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Anot jos, ugdymo proceso ilginimui buvo pradėta rengtis daugiau kaip prieš dvejus metus, vyko diskusijos su švietimo bendruomene. „Su mokytojais buvo kalbama apie pamokas „kitaip“: muziejuose, įvairiose edukacinėse erdvėse. Esant trumpesniam ugdymo procesui, nebelieka laiko edukacinėms ekskursijoms, jį pailginus, ugdomoji veikla mokiniams taptų įdomesnė“, – teigia Bendrojo ugdymo departamento direktorė.

Kiek konkrečiai mokslo metai ilgės, dar nenuspręsta – kol kas planuojama juos ilginti iki 10-15 dienų. Šiuo metu tariamasi su švietimo bendruomene, planuojamos viešosios konsultacijos regionuose, kaip kokybiškiau organizuoti ugdomąją veiklą, kokios reiktų pagalbos mokykloms šiek tiek pridėjus mokymosi dienų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Putino liudininkai“: 2012-aisiais prasidėjo tikros nesąmonės (61)

Vitalijaus Manskio dokumentinis filmas „Putino liudininkai“ – viena iš svarbiausių...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (52)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

Žaidėjus išteisinęs ir sirgaliams dėkojęs Jankauskas: tai jau kelia neviltį specialiai iš Ploješčio (5)

Tuščios tribūnos nesukliudė antrąkart rumunams įveikti Lietuvos, šįkart rungtynių scenarijus...

Dar vienas skandalas Kaune: medikus šokiravo motinos elgesys su mažyliu – skubiai iškvietė vaikų teises (555)

Motina meta kaltinimus Kauno klinikų medikams . Anot jos, šie galimai per stipriai suspaudė vaiką.

Po žinių apie sniegą – patikslinta sinoptikų prognozė: nemalonumai užklups netikėtai (5)

Sekmadienio dieną Lietuvos padangė bus debesuota. Nedideli pragiedruliais pasirodys kai kuriose...

Rumunai suvarpė Lietuvos vartus ir išmetė rinktinę į žemiausią divizioną (322)

Šeštadienį daugiau nei 15 tūkstančių vietų turinčiame Ploješčio miesto stadione vykusiose...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (69)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Žurnalistė apsilankė nuogalių kurorte: orgijos vyko vidury baltos dienos (151)

„Ateik greičiau pažiūrėti! Aname balkone vyksta orgija!“ – sušukau savo seseriai, rodydama...

Kremliaus kėslai verčia sunerimti: visai šalia Lietuvos – pavojingi signalai (134)

Latvija švenčia šimtmetį . Tačiau Latvijos parlamentarai nespėjo įteikti dovanos šaliai –...