Ne kiekvienas tam tikrą specialybę baigęs žmogus Lietuvoje jaučiasi reikalingas – kasmet dalis naujai iškeptų vertėjų, teisininkų, ekonomistų ir kitų profesijų atstovų lieka prie suskilusios geldos. Šiandien sutinkama, jog švietimo pasiūla neatitinka darbo rinkos poreikių, todėl į šią problemą žiūrima pro padidinamąjį stiklą ir bandoma ją išspręsti.
Pokalbis darbe
© Shutterstock nuotr.

Labiausiai pokyčių reikia kvalifikuotų darbuotojų rengimui

Lietuvos darbo biržos (LDB) atstovai pastebi, jog pagrindinės darbuotojų trūkumo priežastys – emigracija, darbo rinkos poreikių neatitinkantis profesinis rengimas ir perkvalifikavimo sistema, netenkinančios darbo sąlygos ir darbo užmokestis.

Darbdaviai dažnai teigia, kad švietimo sistema netenkina jų poreikių dėl specialistų parengimo kokybės, o taip pat dėl kiekybės, ypač inžinerinės srities, techninių darbuotojų bei kitų kvalifikuotų darbininkų.

LDB duomenys rodo, kad nemažai profesijų laisvų darbo vietų skaičius kelis kartus viršija tokio darbo ieškančiųjų skaičių.

Darbo rinkos tendencijos rodo, kad sėkmingą įsidarbinimą lemia ne tik išsilavinimas, kvalifikacija ir profesiniai įgūdžiai, bet ir bendrieji gebėjimai bei papildomos kompetencijos. Sparčiai vystantis technologijoms ir keičiantis darbų organizavimo pobūdžiui, darbdaviai pirmenybę teikia universaliems, technologiškai išprususiems ir lankstiems darbuotojams. Siekiant integruotis ar išlikti darbo rinkoje ir toliau bus svarbu mokytis visą gyvenimą, tobulinti įgūdžius ir kompetencijas.

O kokių priemonių reikia imtis, kad švietimo pasiūla atitiktų darbo poreikius? Anot LDB atstovų, darbuotojų rengimas turėtų būti susijęs su darbdavių poreikiais, ypač kalbant apie kvalifikuotus darbininkus, kurių daugiausiai trūksta darbo rinkoje. Todėl reikėtų labiau su jais bendradarbiauti, taip pat nuolat daryti tyrimus, ko reikia atitinkamiems sektoriams.

Ne taip seniai – prieš krizę, kai trūko statybininkų, kurių atlyginimai buvo dideli, pačios profesinės mokyklos ir centrai perorientavo mokymo programas, kad galėtų rengti tai, ko reikia rinkai, tai yra statybos sektoriui.

Švietimo pasiūla neatitinka darbo rinkos poreikių

Per praėjusius metus šalyje bedarbių sumažėjo beveik 18 tūkst., arba 13,3 proc. Iš viso 2016 m. nedarbo lygis šalyje buvo 7,9 proc. Nedarbo lygis nuosekliai mažėja, o darbo jėgos paklausa artimiausiais metais, tikėtina, ir toliau augs.

Kita vertus, 2017 m. sausio mėnuo prasidėjo su nežymiu teigiamu darbuotojų skaičiaus pokyčiu: į darbą buvo priimta darbuotojų daugiau negu atleista – 1,2 tūkst. arba 2,8 proc. Teigiama darbuotojų skaičiaus pokyčio tendencija vyravo 11 ekonominių veiklų iš 19 ir 9 apskrityse iš 10. Palyginti su praėjusių metų sausio mėn. nedarbo lygis sumažėjo 0,7 proc.

Sausio mėnesį stebimos nuosaikios teigiamos darbo jėgos paklausos ir įsidarbinimo galimybės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura teigia, kad darbo rinkos situacija pastaruoju metu tendencingai gerėja, tačiau tai pasakytina tik apie nedarbo lygio mažėjimą.

„Tuo metu darbo našumas pastaruosius metus Lietuvoje beveik nedidėja ir to viena iš priežasčių gali būti švietimo neatitikimas darbo rinkai ar per mažos investicijos į švietimą. Ne veltui 2016 m. Lietuvai Europos Taryba skirtose rekomendacijose pabrėžė, kad reikia daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas didinant švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams“, – tikina K. Zaura.

Anot pašnekovo, šiuo metu didelė dalis bedarbiams skirtų aktyvių darbo rinkos priemonių yra profesinis mokymas.

Studentai
Studentai
© DELFI / Andrius Ufartas

„Deja, darbo biržos negali užtikrinti visų asmenų perkvalifikavimo, todėl labai svarbu, kad jie gautų kokybišką švietimą iš karto ir darbo biržos būtų reikalingos tik kaip „meniu lapas“ renkantis darbą. Todėl naujame Darbo kodekse, kuris įsigalios nuo šių metų liepos pirmos dienos, atsiranda nauja pameistrystės darbo sutartis. Jos pagrindu darbdaviai galės sudaryti darbo sutartis ir su dar besimokančiais jaunuoliais, kurie norės įgyti profesijai reikalingų kvalifikacijų ar kompetencijų tinkamame darbe“, – aiškina K. Zaura.

Darbo departamento direktorius tiki, kad tai palengvins jaunuolių perėjimą iš švietimo į darbo rinką, o darbdaviams padės užsiauginti tinkamą darbuotoją.

Paklausiausi tolimųjų reisų vairuotojai

K. Zaura pabrėžia, jog šiandien vis dar paklausiausi šalyje yra tolimųjų reisų vairuotojai. Jų paklausa daugiau nei 10 kartų viršija pasiūlą.

„Iš kritinės profesijų analizės, kuri parodo kokybinius pasiūlos ir paklausos neatitikimus, matoma, kad ateityje darbdaviams kuo toliau, tuo labiau reikės kitokių specialistų, ypač programuotojų, IKT, finansų ir matematikos specialistų. Tai lemia sėkminga Lietuvos strategija pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas į šiuos sektorius. Todėl labai džiugu, kad aukštosios mokyklos sureagavo į šias tendencijas bei pastaraisiais metais priėmė daugiau studentų į atitinkamas studijų programas“, – mano pašnekovas.

Tolimųjų reisų vairuotojas
Tolimųjų reisų vairuotojas
© Shutterstock nuotr.

Vis dėlto šalyje esama ir tokių specialistų, kuriems susirasti darbą yra praktiškai neįmanoma. „Gaila, kad kelinti metai iš eilės darbo biržoje daugiausia registruotų absolventų yra mano profesijos kolegos – teisininkai. Po jų eina kineziterapijos, socialinio darbo, ekonomikos, viešąjį administravimą studijavę asmenys. Šios profesijos dažniausiai tik apsikeičia vietomis eilėje, bet iš sąrašo neiškrinta, ir tai tik parodo, kad aukštasis mokslas jų pasiūlo daugiau nei rinka gali priimti“, – problemą pripažįsta K. Zaura.

Ateitis priklauso IT specialistams: poreikis mokytis nuo mažens

Darbo departamento direktoriaus teigimu, vienas paprastai pasakomas, bet nelengvai padaromas dalykas – investavimas dabar į ateitį. „Visų pirma, kad žinotume, į ką investuoti, reikia žinoti, kur link norime judėti. Šiuo metu Lietuvoje tam kol kas nesudaryta sisteminių sąlygų. Kompetencijų pasiūlos ir paklausos prognozavimo sistema ilguoju laikotarpiu išlieka fragmentiška. Iš tiesų tiksliai prognozuoti, kokių darbų reikės po 5 ar 10 metų, labai sudėtinga ar beveik neįmanoma“, – teigia pašnekovas.

Todėl labai svarbu, kad būtų sudarytos sąlygos žmonėms nuolatos tobulėti ir mokytis visą gyvenimą, o su įvairiomis profesijomis ir darbo keliais supažindinama nuo mažų dienų.

Programavimas
Programavimas
© Shutterstock nuotr.

Kalbėdamas apie ateitį K. Zaura numato, kad ir toliau lengviausiai darbus susiras asmenys, baigę IT mokslus. Dėl demografinių iššūkių valstybėms, taip pat ir Lietuvai, reikės galvoti, kaip užtikrinti taip vadinamųjų baltųjų chalatų pasiūlą – darbuotojų, dirbančių sveikatos priežiūros, globos ar socialinio darbo srityje.

Siekiama, kad būtų rengiami tik reikalingi specialistai

Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas taip pat pastebi, jog aukštojo išsilavinimo, kaip ir profesinio rengimo, pasiūla šiuo metu prasilenkia tiek su esama darbo rinkos struktūra, tiek su ilgalaikėmis jos raidos tendencijomis. Kitaip tariant, specialistų rengimas neatitinka realaus darbo rinkos poreikio bei socialinio ir ūkio sektorių raidos interesų.

„Kad šios neatitikties išvengtume, viena vertus, reikia pagerinti poreikio prognozavimą, o, antra vertus, tikslinti pasiūlą. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ūkio ministerija, aukštosiomis mokyklomis, darbdavių organizacijomis vykdo keletą projektų, kuriais siekiama pagerinti mūsų šalies žmonių išteklių raidos prognozavimą, švietimo įstaigų absolventų karjeros planavimą, jų įsidarbinamumo stebėseną“, – ateities planais dalinasi viceministras.

Pašnekovas atskleidžia, kad šiuo metu pradedama aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka remiasi tais pačiais orientyrais. Siekiama, kad universitetai ir kolegijos rengtų tikrai reikalingus absolventus, kurie įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.

„Norime taip sutvarkyti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų tinklą, kad vyktų sklandi sąveika su miestų ir regionų ilgalaikės raidos procesais. Svarbu, kad neliktų netikslingo dubliavimo tiek tarp to paties tipo, tiek tarp skirtingų tipų ar lygių švietimo įstaigų, kai tame pačiame mieste esanti kolegija ir profesinė mokykla rengia tuos pačius specialistus, nors regione jų netrūksta“, – pabrėžia G. Viliūnas.

Diplomų įteikimas (asociatyvi nuotrauka)
Diplomų įteikimas (asociatyvi nuotrauka)
© DELFI / Andrius Ufartas

Skaitytojai pateikė savo verdiktą: diplomus dalintų ne kiekvienam

DELFI portale buvo vykdyta apklausa švietimo tema, kurioje skaitytojai galėjo pareikšti savo nuomonę. Iš viso savo atsakymus pateikė 765 žmonės.

Skaitytojų klausėme, kiek Lietuvoje turėtų būti valstybinių universitetų – daugiau nei pusė jų atsakė, jog svarbiausia – ne skaičius, o studijų ir mokslo kokybė (58 proc.), penktadalis mano, jog šalyje pakaktų 5 universitetų (21 proc.), o mažiausia dalis tiki, jog šalyje pakaktų 3 (18 proc.), ar net 1 universiteto (3 proc.).

Paklausus, kas svarbiausia vertinant studijų kokybę, daugiau nei pusė skaitytojų pareiškė, jog svarbiausi visi apklausoje nurodyti veiksniai, tarp kurių – absolventų įsidarbinimas pagal įgyto išsilavinimo lygį ir jų pajamas, tarptautinės kokybės moksliniai tyrimai ir studijų mainai bei tai, kad aukštoji mokykla atitiktų valstybės ir regiono poreikius.

Pusė skaitytojų tiki, jog aukštasis mokslas turėtų būti nemokamas tik geriausiai besimokantiems, o likusieji turėtų už mokslą susimokėti. Kaip tik toks modelis šiandien ir yra palaikomas mūsų šalyje. Paklausus, kas aukštajame moksle yra svarbiausia, 87 proc. žmonių atsakė, jog svarbiausia yra išsilavinimo kokybė – diplomus gauna tik tie, kurie yra jų verti. Likusioji dalis skaitytojų pažymėjo, jog svarbiausias jiems atrodo aukštojo mokslo prieinamumas, kad kiekvienas norintis galėtų gauti aukštojo mokslo diplomą.

Skaitytojų taip pat paklausėme, kokia turėtų būti priėmimo kartelė stojantiesiems į universitetus. Dauguma (54 proc.) mano, jog į universitetus turėtų įstoti tik patys gabiausi, o ne tokie gabūs galėtų studijuoti kolegijose ar profesinėse mokyklose. Didžioji dalis pasisakė ir už tai, jog jei regioniniai universitetai nebesurenka studentų, jie galėtų tapti stiprių universitetų padaliniais (55 proc.).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pribloškiančios istorijos: kas iš tiesų vyksta oligarchų medžiotojų mokymuose (224)

Politiko Aleksejaus Navalno tyrimo apie galimas bendras vicepremjero Sergejaus Prichodkos ir...

Parama būstui įsigyti: daugelis net nežino, kad jau dabar gali ją gauti (53)

Viena iš trijų Idėjų Lietuvai – padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstą. Vyriausybės...

Pratęsimą išplėšę rusai tapo olimpiniais ledo ritulio čempionais nuo triumfo vokiečius skyrė minutė (526)

Olimpiniame ledo ritulio turnyre vokiečių pasaka galėjo suspindėti olimpiniu auksu ir juos nuo...

Suomijoje miško įsigiję lietuviai: mažėja darbo jėgos (62)

Lietuviško kapitalo įmonė „Skogran“ privatizavimo konkurse įsigijo trijų valstybinių...

Vietoje brangių viešbučių – originali alternatyva keliautojams (17)

Įsivaizduokite. Šiltas mobilus namelis kalnų slidinėjimo trasoje. Arba paplūdimio kabina...

Bioritmų testas: per 5 minutes sužinokite savo chronotipą ir idealų dienos režimą (1)

Garsus JAV gydytojas somnologas Michaelas Breusas išskiria keturis pagrindinius chronotipus:...

Rusija išgirdo lemtingą sprendimą: priimta į olimpinę šeimą, bet uždaryme žygiuos be savo vėliavos (152)

Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) nusprendė, kad priims Rusijos olimpinį komitetą (ROC)...

Kaip pačiam paruošti žemę pomidorų daigams (10)

Daugeliui kuo puikiausiai žinoma, kad norint džiaugtis gausiu pomidorų derliumi būtina paruošti...

Sinoptikė: atrodys šalčiau, nei rodo termometrai (26)

Savaitgalį ir kitą savaitę orai bus šalti, o kai kuriomis dienomis dėl vėjo sukeliamos...

Internautus prajuokino Kim Kardashian nuotraukos: sporto salėje praleido pernelyg daug laiko? (4)

Sporto salės Kardashian. Taip internautai vadina šiuo metu it virusas plintančias nuotraukas,...