aA
Ne visi lietuviai, palikę savo gimtąją šalį, jos išsižada. Apstu pavyzdžių, kurie įrodo, jog kai kurie žmonės noriai ir aktyviai dalyvauja valstybei bei jos žmonėms, gyvenantiems ne tik Lietuvoje, svarbių klausimų sprendimo procese. Tačiau kiek galimybių dalyvauti problemų svarstymuose pasaulio lietuvių bendruomenės turi?
Emigrantas
© Vida Press

Teikia pasiūlymus

Užsienio lietuvius dalyvauti savo gimtosios šalies gyvenime skatina pati Lietuva ir jos institucijos. Emigrantų interesams Lietuvoje atstovauja Pasaulio lietuvių bendruomenė. Jos atstovė Lietuvoje Vida Bandis pasakoja apie užsienio lietuvių seimą, kontrolės komisiją ir kitus valdymo organus, kurie leidžia aktyviai dalyvauti Lietuvos gyvenime. Svarbiausias, žinoma, Seimas.

Anot jos, aktyvūs žmonės užsienyje jungiasi į bendruomenes ir nori prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo.

„Kas trejus metus suvažiuoja atstovai iš visų valstybių, kuriose gyvena lietuviai į Seimo posėdį. Apsvarstoma, kas bus daroma, pateikia siūlymus valdyba ir ji tuos trejus metus, iki kito suvažiavimo, veikia. Bando įgyvendinti išsikeltus tikslus“, – aiškina V. Bandis.

Anot jos, svarstant užsienio lietuviams svarbius klausimus, kreipiamasi į ministerijas, Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę. Į šias institucijas Pasaulio lietuvių bendruomenė kreipėsi ir dėl tiek daug diskusijų sukėlusio internetinio balsavimo, Lietuvos pilietybės išlaikymo gyvenant užsienyje.

„Dabar svarbiausia yra išlaikymas pilietybės tiems, kurie išvyksta ir priima kitos valstybės pilietybę. Taip pat svarbus internetinis balsavimas“, – prioritetus vardija V. Bandis.

Daugiau nei pusė emigrantų garsina Lietuvą

Užsienio reikalų ministerija savo ruožtu rengia ne vieną projektą, kurio metu stengiamasi įtraukti kitoje užsienio valstybėje gyvenantį tautietį į Lietuvos gyvenimą. Viešojoje erdvėje dažnai girdima, kad emigravę lietuviai nemato prasmės garsinti Lietuvą ar dar dalyvauti jos viešajame gyvenime, nes esą jų žodis vis vien nebus išgirstas. Užsienio lietuvių departamento direktorius Vytautas Pinkus sako, kad, Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, situacija priešinga – net 60 proc. kitose šalyse gyvenančių tautiečių stengiasi jose garsinti Lietuvą.

„Apklausdami užsienyje gyvenančius lietuvius taip pat teiraujamės, ar jie prisideda prie gerovės kūrimo Lietuvoje, prašydami įvardyti konkrečius šios veiklos būdus ir priemones. Galima pasidžiaugti, kad tik 5 proc. visų atsakiusiųjų nurodo, kad jie neprisideda ir neketina prisidėti prie gerovės kūrimo Lietuvoje, o net 60 proc. teigia, kad jie garsina Lietuvą savo buvimo valstybėje. 37 proc. renkasi lietuvišką produkciją ir ją populiarina, 75 proc. atostogauja Lietuvoje, penktadalis, 21 proc., skiria lėšų įvairioms labdaros, paramos iniciatyvoms, socialiniams projektams ar nevyriausybinėms organizacijoms Lietuvoje“, – teigia V. Pinkus.

Stengiasi išlaikyti tautiškumą

Didžioji dalis Lietuvoje kuriamų programų orientuotos į užsienyje gyvenančių lietuvių švietimą ir pastangas išlaikyti jų tautiškumą. Užsienio lietuvių departamento direktorius V. Pinkus vardija sritis, kuriose aktyviai dirbama.

„Lituanistinis švietimas, mokant vaikus lietuvių kalbos, istorijos, tradicijų. Taip pat Lietuvos pristatymas užsienyje, jos pasiekimų garsinimas, atvykstamojo turizmo į Lietuvą populiarinimas, kviečiant draugus bei kolegas aplankyti Lietuvą. Taip pat su Lietuva susijusio verslo plėtra, investicijų į šalį pritraukimas. Žinoma, užsienyje gyvenančio ar mokslus baigusio jaunimo stažuotės, praktika mūsų šalyje ar Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje“, – pasakoja V. Pinkus.

Užsienio lietuvių departamento direktorius pabrėžia, kad ne tik Užsienio reikalų ministerija skatina lietuvių bendruomenių dalyvavimą Lietuvos viešajame gyvenime. Anot jo, prisideda daugelis Lietuvos institucijų.

„Norime paminėti, kad Valstybinis turizmo departamentas su užsienio lietuvių organizacijomis pasirašo bendradarbiavimo memorandumus – užsienio lietuviai aktyviai talkina Lietuvą pristatant tarptautinėse turizmo parodose, kituose renginiuose“, – akcentuoja V. Pinkus.

Atstovas prisimena 2015 metus, kai URM kartu su VTD organizavo seminarą lietuviams, gyvenantiems prioritetinėse įvažiuojamojo turizmo rinkose. Jiems buvo pateikta naujausia informacija apie turizmo objektus Lietuvoje, SPA, kaimo, konferencinio turizmo galimybes.

Apima viso pasaulio lietuvius

Tiesa, kaip patį svarbiausią visus pasaulio lietuvius vienijantį projektą V. Pinkus įvardija „Globalios Lietuvos“ programą.

„Šiai programai suteiktas „Globalios Lietuvos“ pavadinimas, pabrėžiant, kad tai Lietuvoje ir užsienyje gyvenanti Lietuvos tauta, jungiama bendros lietuviškos tapatybės ir istorinės atminties, kuri, naudodama savo kūrybinį potencialą, aktyviai įsitraukia į Lietuvos pilietinį, politinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir prisideda prie modernios Lietuvos kūrimo“, – aiškina V. Pinkus.

Anot eksperto, įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ programą, atsiskleidžia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenančių tautiečių noras bendradarbiauti, išlaikyti ryšį vieniems su kitais ir su tėvyne, kurti naujas idėjas ir jas įgyvendinti. Vien Užsienio reikalų ministerijos (URM) Užsienio lietuvių departamentas kasmet sulaukia daugiau kaip 300 užsienio lietuvių organizacijų paraiškų įvairiems projektams įgyvendinti. V. Pinkus skaičiuoja institucijas, kurios dirba išvien su užsienio lietuviais.

„Projektų, kuriuos įgyvendina arba kuriuose dalyvauja ir užsienio lietuviai, konkursus taip pat vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Jaunimo reikalų departamentas, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Lapkričio mėnesį Užsienio reikalų ministerijoje vyks projektų konkursų, kuriuose gali dalyvauti užsienio lietuvių organizacijos, seminaras. Dalyvaus net 50 lietuvių organizacijų iš 30 šalių“, – pasakoja V. Pinkus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Putino slaptųjų misijų Ukrainoje ir Sirijoje vado lėktuvas išskrido iš Lietuvos: buvo taisomas Žiemelio įmonėje patikslinta  (129)

Penktadienį dėl techninių problemų Lietuvoje priverstinai nusileidęs artimo Vladimiro Putino...

Milijonus kainavusioje sistemoje – skylė po skylės: ar duomenys apie mūsų asmeninę sveikatą saugūs? (123)

Elektroninės sveikatos sistema jau kainavo daugiau nei 30 milijonų eurų, tačiau spragos ir...

Rusija spaudžia Europą priešintis Trumpui ir padėti atstatyti Siriją (11)

Rusija ragina Vokietiją ir Prancūziją nutraukti draugystę su amerikiečių sąjungininku ir...

Išaiškino, kaip sukčiauja brokeriai: mokate didžiulį mokestį, nors to daryti neprivalote

Ieškant būsto nuomai daugeliui neretai tenka susidurti su papildomu reikalavimu – vienkartiniu...

Vilniaus centre į atvirą kanalizacijos šulinį įkrito mažametė mergaitė (50)

Sekmadienį, spalio 14-ąją, policijos pareigūnai gavo pranešimą apie į lietaus nuotekų šulinį...

Lietuvos futbolo rinktinės vargai: blogiausias čia – ne Jankauskas (43)

733 dienų be pergalių oficialiuose turnyruose, 18 pralaimėjimų per paskutines 26 rungtynes bei 14...

Kaunui siūlo atsisakyti „rombų“ gatvėse, kuriems jau išleista 10 tūkst. eurų

Kauno miesto savivaldybei nusprendus apie artėjančią perėją vairuotojus įspėti „rombo“ ar...

50-metį švenčiančio Juozo Statkevičiaus interviu – apie sąžinę, „auksinę ranką“, ir deficitą nedeficito laikais (42)

Kvailas dalykas, kurį turiu – sąžinė. Nemoku apgaudinėti žmonių. Geriau sąžiningai dirbti...

Turite sulūžusį skėtį? Tik neskubėkite jo išmesti

Nors šių metų ruduo mus dar džiugina pakankamai saulėtais ir šiltais orais, tačiau ne vienuose...

Po netiesioginių Saudo Arabijos grasinimų naftos kainos gali šoktelėti iki 100 dolerių (70)

Pasaulinę naftos rinką, jau ir taip varžomą JAV sankcijų Iranui, šiuo metu drebina rizika dėl...