Teikia pasiūlymus
Užsienio lietuvius dalyvauti savo gimtosios šalies gyvenime skatina pati Lietuva ir jos institucijos. Emigrantų interesams Lietuvoje atstovauja Pasaulio lietuvių bendruomenė. Jos atstovė Lietuvoje Vida Bandis pasakoja apie užsienio lietuvių seimą, kontrolės komisiją ir kitus valdymo organus, kurie leidžia aktyviai dalyvauti Lietuvos gyvenime. Svarbiausias, žinoma, Seimas.
Anot jos, aktyvūs žmonės užsienyje jungiasi į bendruomenes ir nori prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo.
„Kas trejus metus suvažiuoja atstovai iš visų valstybių, kuriose gyvena lietuviai į Seimo posėdį. Apsvarstoma, kas bus daroma, pateikia siūlymus valdyba ir ji tuos trejus metus, iki kito suvažiavimo, veikia. Bando įgyvendinti išsikeltus tikslus“, – aiškina V. Bandis.
Anot jos, svarstant užsienio lietuviams svarbius klausimus, kreipiamasi į ministerijas, Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę. Į šias institucijas Pasaulio lietuvių bendruomenė kreipėsi ir dėl tiek daug diskusijų sukėlusio internetinio balsavimo, Lietuvos pilietybės išlaikymo gyvenant užsienyje.
„Dabar svarbiausia yra išlaikymas pilietybės tiems, kurie išvyksta ir priima kitos valstybės pilietybę. Taip pat svarbus internetinis balsavimas“, – prioritetus vardija V. Bandis.
Daugiau nei pusė emigrantų garsina Lietuvą
Užsienio reikalų ministerija savo ruožtu rengia ne vieną projektą, kurio metu stengiamasi įtraukti kitoje užsienio valstybėje gyvenantį tautietį į Lietuvos gyvenimą. Viešojoje erdvėje dažnai girdima, kad emigravę lietuviai nemato prasmės garsinti Lietuvą ar dar dalyvauti jos viešajame gyvenime, nes esą jų žodis vis vien nebus išgirstas. Užsienio lietuvių departamento direktorius Vytautas Pinkus sako, kad, Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, situacija priešinga – net 60 proc. kitose šalyse gyvenančių tautiečių stengiasi jose garsinti Lietuvą.
„Apklausdami užsienyje gyvenančius lietuvius taip pat teiraujamės, ar jie prisideda prie gerovės kūrimo Lietuvoje, prašydami įvardyti konkrečius šios veiklos būdus ir priemones. Galima pasidžiaugti, kad tik 5 proc. visų atsakiusiųjų nurodo, kad jie neprisideda ir neketina prisidėti prie gerovės kūrimo Lietuvoje, o net 60 proc. teigia, kad jie garsina Lietuvą savo buvimo valstybėje. 37 proc. renkasi lietuvišką produkciją ir ją populiarina, 75 proc. atostogauja Lietuvoje, penktadalis, 21 proc., skiria lėšų įvairioms labdaros, paramos iniciatyvoms, socialiniams projektams ar nevyriausybinėms organizacijoms Lietuvoje“, – teigia V. Pinkus.
Stengiasi išlaikyti tautiškumą
Didžioji dalis Lietuvoje kuriamų programų orientuotos į užsienyje gyvenančių lietuvių švietimą ir pastangas išlaikyti jų tautiškumą. Užsienio lietuvių departamento direktorius V. Pinkus vardija sritis, kuriose aktyviai dirbama.
„Lituanistinis švietimas, mokant vaikus lietuvių kalbos, istorijos, tradicijų. Taip pat Lietuvos pristatymas užsienyje, jos pasiekimų garsinimas, atvykstamojo turizmo į Lietuvą populiarinimas, kviečiant draugus bei kolegas aplankyti Lietuvą. Taip pat su Lietuva susijusio verslo plėtra, investicijų į šalį pritraukimas. Žinoma, užsienyje gyvenančio ar mokslus baigusio jaunimo stažuotės, praktika mūsų šalyje ar Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje“, – pasakoja V. Pinkus.
Užsienio lietuvių departamento direktorius pabrėžia, kad ne tik Užsienio reikalų ministerija skatina lietuvių bendruomenių dalyvavimą Lietuvos viešajame gyvenime. Anot jo, prisideda daugelis Lietuvos institucijų.
„Norime paminėti, kad Valstybinis turizmo departamentas su užsienio lietuvių organizacijomis pasirašo bendradarbiavimo memorandumus – užsienio lietuviai aktyviai talkina Lietuvą pristatant tarptautinėse turizmo parodose, kituose renginiuose“, – akcentuoja V. Pinkus.
Atstovas prisimena 2015 metus, kai URM kartu su VTD organizavo seminarą lietuviams, gyvenantiems prioritetinėse įvažiuojamojo turizmo rinkose. Jiems buvo pateikta naujausia informacija apie turizmo objektus Lietuvoje, SPA, kaimo, konferencinio turizmo galimybes.
Apima viso pasaulio lietuvius
Tiesa, kaip patį svarbiausią visus pasaulio lietuvius vienijantį projektą V. Pinkus įvardija „Globalios Lietuvos“ programą.
„Šiai programai suteiktas „Globalios Lietuvos“ pavadinimas, pabrėžiant, kad tai Lietuvoje ir užsienyje gyvenanti Lietuvos tauta, jungiama bendros lietuviškos tapatybės ir istorinės atminties, kuri, naudodama savo kūrybinį potencialą, aktyviai įsitraukia į Lietuvos pilietinį, politinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir prisideda prie modernios Lietuvos kūrimo“, – aiškina V. Pinkus.
Anot eksperto, įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ programą, atsiskleidžia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenančių tautiečių noras bendradarbiauti, išlaikyti ryšį vieniems su kitais ir su tėvyne, kurti naujas idėjas ir jas įgyvendinti. Vien Užsienio reikalų ministerijos (URM) Užsienio lietuvių departamentas kasmet sulaukia daugiau kaip 300 užsienio lietuvių organizacijų paraiškų įvairiems projektams įgyvendinti. V. Pinkus skaičiuoja institucijas, kurios dirba išvien su užsienio lietuviais.
„Projektų, kuriuos įgyvendina arba kuriuose dalyvauja ir užsienio lietuviai, konkursus taip pat vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Jaunimo reikalų departamentas, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Lapkričio mėnesį Užsienio reikalų ministerijoje vyks projektų konkursų, kuriuose gali dalyvauti užsienio lietuvių organizacijos, seminaras. Dalyvaus net 50 lietuvių organizacijų iš 30 šalių“, – pasakoja V. Pinkus.
