aA
Bendruomenių nariams kasdienybe tampa ne tik savi, bet ir visų savo krašto gyventojų rūpesčiai, o didžiausia siekiamybe tampa visų žmonių gerovė. Dauguma bendruomenių pripažįsta, jog nuveikti darbai neįmanomi be žmonių susivienijimo – tik dirbdami išvien jie prisideda prie klestinčios Lietuvos kūrimo.
Luksnėnų kaimo bendruomenės pastatyta vaikų žaidimų aikštelė
© Asm. albumo nuotr.

Ilgą laiką kaimas merdėjo: gatvėse gyventojų nė nebuvo matyti

Daugybės miestų ir kaimų bendruomenės rūpinasi, jog jų gyvenamas kraštas būtų veiklus ir gyvybingas – kartais nutinka ir taip, jog bendruomenės sugeba prikelti savo miestus ir kaimus iš mirusiųjų. Kaip tik taip savo bendruomenės narių iniciatyvumą apibūdina Alytaus rajone esančio Luksnėnų kaimo bendruomenės „Drūtas dzūkas“ pirmininkas Marius Povilaitis.

„Mūsų kaimas, esantis apie 7 kilometrus nuo Alytaus, galima sakyti, ilgą laiką merdėjo. Žmonių Luksnėnuose daug, tačiau nebuvo jokio suėjimo, jokio sambūrio – gyvai gatvėse kaimo gyventojų net nematydavome. Su nauju projektu subūrėme žmones“, – džiaugiasi pirmininkas.

Projekto „Gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimas Luksnėnų kaime, Alytaus rajone“ metu buvo pastatyta vaikų žaidimų aikštelė, įrengti lauko treniruokliai. „Prie projekto prisidėjo ne tik bendruomenės nariai, bet ir visas kaimas. Kiekvienas prisidėjo kuo tik galėjo – darbai vyko ne tik vėlyvais vakarais, bet ir naktimis, nes visiems buvo įdomu prisiliesti prie kažko naujo“, – tikina bendruomenės pirmininkas.

Gyventojai su džiaugsmu priėmė naujovę – žmonės, gyvenantys priešais naująją žaidimų aikštelę, kalba, jog tiek vaikų vienoje vietoje kaimas nematęs jau seniai.

Kartu pildys tuščias vietas ir augins kitokią kartą

Bendruomenė nežada sustoti ir ateityje žada įgyvendinti dar daugiau planų. „Kaime dar tikrai daug ko trūksta. Yra tuščių teritorijų, kuriose galima daug ką pastatyti. Pavyzdžiui, vis dar neturime krepšinio aikštelės. Kaimo žmonės tikrai mielai užsiimtų įvairiomis veiklomis, jei tik turėtų tam galimybių“, – teigia M. Povilaitis.

Nors bendruomenė yra labai jauna ir gyvuoja vos dvejus metus, idėjų naujiems projektams netrūksta. Pasak bendruomenės pirmininko, tereikia pasirūpinti investicijomis. M. Povilaitis spėjo įsitikinti, kad imantis projektų pinigais nelyja ir dažnai tenka daug ką daryti savo lėšomis.

Vėliava
Vėliava
© DELFI / Domantas Pipas

Bendruomenės pirmininkas prisipažįsta, jog suburti žmones idėjų įgyvendinimui yra labai sudėtinga.

„Negalima duoti žmonėms atsikvėpti – reikia juos traukti, traukti, traukti. Jei nors truputį atleisi vadeles, jie tai pajus ir jau matai, jog jie į vieną renginį negali atvykti, į kitą“, – teigia M. Povilaitis.

Vis dėlto smalsiausi ir aktyviausi bendruomenės organizuojamų renginių ir iniciatyvų dalyviai – vaikai. Šiemet jau trečią kartą kaime įvyko moliūgų fiesta, kuri kasmet suburia kaimo gyventojus.

„Ta karta, kuriai jau 18-20 metų, – ją sunkiausia pritraukti, jaunuoliai atitolę nuo tokių kaimo švenčių. O mažiesiems viskas įdomu, jie visur dalyvauja, o susitikę net paklausia, kada bus dar koks nors renginys. Šią kartą lengviau užsiauginti nei perauklėti vyresniąją“, – tiki bendruomenės pirmininkas.

Įgyvendino savanorystės idėją

Vilkaviškio miesto bendruomenė nusprendė skatinti gyventojų aktyvumą populiarinant sporto renginius ir savanorišką veiklą. Nors sportas vilkaviškiečiams ir anksčiau buvo puikiai pažįstamas ir mėgstamas, savanoriška veikla buvo kažkas naujo ir nepatirto. Bendruomenės pirmininkas Dalius Nešukaitis tikina, jog projekto metu buvo siekiama žmones ne tik supažindinti su savanoriškos veiklos galimybėmis, bet ir įrodyti, jog tuo užsiimti gali ne tik jaunuoliai.

„Mes suprantame, kad ne tik jaunas žmogus gali ir nori prisidėti prie savanoriškos veiklos, bet ir brandesnio amžiaus žmonės. Tie, kurie turi darbus, tikrai gali turėti mėgstamą savanorišką veiklą šalia. Nesitikėjome, kad žmonės iškart imtų būriuotis už durų ir prašytų duoti jiems darbo – iš pradžių nusprendėme juos supažindinti ir paaiškinti, kas yra savanorystė ir kaip jos imtis“, – teigia bendruomenės pirmininkas.

Bendruomenė projekto „Sporto renginių ir savanoriškos veiklos populiarinimo Vilkaviškio mieste organizavimas skatinant vietos gyventojų užimtumą ir saviugdą“ metu suorganizavo ir krepšinio turnyrą, du dviračių žygius, vasarą suorganizuotas ir vietos gyventojų žygis baidarėmis.

Dalius Nešukaitis dviračių žygyje
Dalius Nešukaitis dviračių žygyje
© Asm. albumo nuotr.

Pasak bendruomenės pirmininko, šios veiklos praėjo greitai ir smagiai, o supažindinimo su savanoryste diskusijos vis dar vyksta. „Nenorėjom, kad šie seminarai būtų vien dėl paukščiuko – norėjome išties surasti žmones, kurie gali prisijungti prie savanorystės. O jei ir nesurastume, tada bent būtume rimtai ir tvarkingai pareiškę apie savo norus ir išsiaiškinę, kad galbūt šiuo metu ši sritis nėra perspektyvi ir nelabai verta į ją dėti daug pastangų“, – svarsto D. Nešukaitis.

Skatina pilietiškumą

Bendruomenė organizavo ir savanorišką teritorijų tvarkymo talką – vietos gyventojai susibūrė tvarkyti ežero pakrantę, senąsias Vilkaviškio kapines. Nors išskirtinis dėmesys savanorystei pradėtas skirti neseniai, bendruomenės pirmininkas mato pamažu besikeičiantį žmonių požiūrį į neatlygintiną veiklą. Kol kas išvadų apie tai, ar savanorystė mieste plečiasi, bendruomenės pirmininkas nedrįsta daryti, tačiau tiki, kad šie pokyčiai tik į gera.

Akivaizdu, jog bendruomenių inicijuojama veikla reikalauja ne vienos poros rankų – darbams atlikti reikia daugybės žmonių dėmesio ir susitelkimo. Pasak Vilkaviškio miesto bendruomenės pirmininko, norinčių prisidėti prie darbų atsiranda, kai žmonės supranta, jog tai daro visų labui ir tai nėra dirbtina.

„Mūsų bendruomenė nėra gausi – kaimo bendruomenės būna daug gausesnės. Ruošiantis kai kuriems renginiams gal ir buvo sunku ir atrodė, jog jau per daug visuomeninio darbo. Kai užsitęsė renginiai, šiaip ne taip pasidalinome darbais ir įveikėme išsikeltas užduotis. Nereikia jokio specialaus susibūrimo – tie, kurie mato, jog tai nėra dirbtina, kurie jaučia, jog tai nėra betikslis darbas, o dėmesio verta veikla – jie ateina patys“, – aiškina pašnekovas.

Bendruomenių būrimasis daryti gerus darbus savo kraštui – ne tik veiklumo, bet ir pilietiškumo ženklas. D. Nešukaitis mano, jog visose veikiančiose bendruomenėse ir panašiose organizacijose pilietiškumas yra lokalesnio pobūdžio, nes žmonės susitelkia tik į savo kaimą ar miestą. „Vis tiek žmogus ne tik dėl savęs, ne savo kiemu rūpinasi, bet ir savo kraštu. Manau, kad pilietiškumo apraiškų esama visur ir visuose – ne išimtis ir mes“, – teigia bendruomenės pirmininkas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

(Ne)Grįžtu. Į Airiją išvyko jau sulaukusi 50-ies: geriau nei čia savo pensijos net neįsivaizduoju į šalį plūsta vyresni lietuviai (18)

„Gerai, išgersime kavos“, – pasigirsta žodžiai už nugaros Monaghano, miestelio Airijoje,...

Vyriausybė galutinai apsisprendė, kaip kovos su kainomis: „vaučeriais“ naudosis ne visi papildyta 15.05 val.  (260)

Vyriausybės pasitarime pristatytos paruoštos ministerijų priemonės, kaip kovoti su augančiomis...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Blogi santykiai geriau nei jokių – nors yra kuo pasigirti (3)

„Mes gimėme laikais, kai sulūžusius daiktus buvo įprasta taisyti, o ne išmesti“ – tokios ir...

Kokios pensijos galime tikėtis: ką daryti, kad netektų skursti?

Savaitgalis Druskininkų sanatorijoje, atostogos saulėtoje Ispanijoje, popietės su anūkais vandens...

Neeilinis smurtas prestižinėje Kauno gimnazijoje: apsiginklavęs mokinys daužė paauglį papildyta policijos pranešimu (87)

DELFI pasiekė informacija, kad vienoje prestižinėje Kauno gimnazijoje mokinys kastetu daužė kitą...

Taiso neblaivių vairuotojų pamėgtą įstatymų spragą – pernai ja pasinaudojo ne vienas (12)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį pritarė įstatymo pataisų paketui,...

Ministrė Petrauskienė už uždarų durų sėdo prie derybų stalo su profesinėmis sąjungomis (15)

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sukvietė profesinių sąjungų vadovus į...

Įsileidus Kremlių – tragedija: neįsivaizdavome, kad žmonės bus žudomi vidury baltos dienos (343)

Lygiai prieš penkerius metus prasidėjo Ukrainos Orumo revoliucija – Maidanas . „Tai buvo...

Ruoškitės – prekybos centrai paskelbė išpardavimų savaitgalį: stilistė patarė, ką pirkti ir į ką nė nežiūrėti (36)

Juodasis penktadienis – ta diena metuose, kai visi šiek tiek išsikrausto iš proto. Arba ne. Bet...