aA
Ne paslaptis, kad lietuviai dažnai neigiamai galvoja apie šalies verslą. Vis tik, pažiūrėti į save iš šono – ypač naudinga. Vienas žinomiausių šalies verslininkų Gediminas Žiemelis, valdantis per keletą žemynų išsidėsčiusią aviacijos imperiją, Lietuvos verslininkams negaili pagyrų bei atskleidžia, kur slypi vietinio verslo ir visos šalies neišnaudota galimybė.
Žiemelis – apie šalies verslininkus ir neišnaudotą potencialą: padarykim Lietuvą didesnę – uždirbs visi
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuviškas kuklumas – ir pliusas, ir minusas

Tam, kad lietuviai – santūrių ir kuklių žmonių tauta, pritartų ne vienas. 2019 metais atliktas „Lietuvių žinomumo ir reputacijos tikslinėse užsienio šalyse ir šalies gyventojų Lietuvos vertinimo tyrimas“ taip pat atskleidė, kad užsienio gyventojų akyse mūsų šalies žmonės – darbštūs ir verslūs, bet nemokantys savęs reklamuoti ir kuklūs.

Panašios nuomonės apie lietuvius bei šalies verslininkus laikosi ir G. Žiemelis.

„Lietuviai tikrai kuklūs. Tai mūsų trūkumas ir privalumas. Yra daugybė tautų, kurie kalba daugiau negu daro, kurie nebijo „lįsti“ į akis, būti pro aktyviais pardavėjais, kurie, jeigu jų neįleidžia pro duris, lipa per langą. Mes kuklesni, paklusnesni. Daugybę metų žmonės darė tai, ką jiems sakė, klusniai vykdė nurodymus, visada buvo sėslūs“, – kalbėjo pašnekovas.

Vilnius ryte
Vilnius ryte
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Protingi, tačiau sėslūs ir nelinkę rizikuoti

Vieno turtingiausių šalies verslininkų nuomone, lietuviai – nuo paprastų darbuotojų iki vadovų – yra talentingi ir darbštūs žmonės.

„Šiandien lietuviai (ir Lietuvos piliečiai iš esmės) yra vertinami kaip vieni geriausių darbuotojų, dirbančių pačius įvairiausius darbus: medikai, fizikai, inžinieriai, statybininkai nuo paprastų darbininkų iki vadovų. Visa tai, manau, gana aukšto vidutinio IQ rezultatas: vidutinis IQ yra gerokai virš pasaulio vidurkio. Lietuviai pasižymi ypatingu imlumu, gyvybiškumu, o kai papuola į tinkamą terpę, neretai tos savybės pasireiškia visu gražumu“, – įsitikinęs žinomas verslininkas.

Paklaustas, kokios yra pagrindinės lietuvių verslininkų silpnybės, G. Žiemelis teigia, kad laisvo mąstymo, nebijojimo suklysti ir kosmopolitiškumo trūkumas.

„Neaugantis verslas pasmerktas žlugti, lokaliai vystomas verslas pasmerktas didesniems, dažnesniems cikliškumams. Manau, vyresnio amžiaus verslininkai visgi ir liks iki kitos kartos lokalūs, nes nors jie ir važinėja į užsienį, egzistuoja kalbos barjeras, visus procesus vertina per lokalią prizmę. (…) Kita vertus – rizika: jeigu uždirbi 10 mln. eurų iš butų statybos Lietuvoje per metus, saugiau yra toliau tuos pinigus investuoti į Lietuvą, o ne sukurti mechanizmą obligacijoms leisti, skolintis ir toliau rizikuoti taip, kad galėtum, pavyzdžiui, statyti butus ir Londone, ir Niujorke. Juk patirtis, vadyba ir žinios yra“, – įsitikinęs verslininkas.

Žiemelis – apie šalies verslininkus ir neišnaudotą potencialą: padarykim Lietuvą didesnę – uždirbs visi
© DELFI / Andrius Ufartas

Sėkmė – tinkamos chebros klausimas

Nors dažnai kalbama apie Lietuvos ir šalies verslininkų pranašumus aukštųjų technologijų, pavyzdžiui, IT ar lazerių, srityse, G. Žiemelio nuomone, pasigirti galime tik pavieniais entuziastais o ne visa išdirbta sistema.

Verslininko teigimu, siekdami rasti sritį, kurioje būtumėme geri ir galėtumėme varžytis su kitomis pasaulio valstybėmis, pirmiausia, turime turėti protingų, gabių ir kuriančių žmonių.

„Sėkmė glūdi gebėjime suteikti galimybę protingiems pagal kilmę lietuviams, litvakams gyventi Lietuvoje, suteikiant pilietybę ir padarant juos laimingais bei saugiais. Kryptis, kurioje mes galime būti sėkmingi, atsiras pati. Rinkos ekonomikos sąlygomis nereikia nurodymų, viskas atsiras savaime. Tai tik – kokybiškos chebros klausimas. Aš ne politikas ir galiu taip tiesiai šviesiai kalbėti“, – sakė verslininkas.

Šį pasiūlymą, pašnekovo nuomone, puikiai iliustruoja Izraelio pavyzdys, kai įvairiomis priemonėmis į šalį buvo siekiama pritraukti intelektualių, kurti ir dirbti valstybei galinčių žmonių.

„Kvietė, dotavo, finansavo intelektualų – mokslininkų, gydytojų, meno atstovų – sugrįžimą į šalį. (...) Galiu ir skaičiais paminėti: Izraelio pasą pagal kilmę gavęs žydas gauna vienkartinę subsidiją šeimai –6000 JAV dolerių, 10 metų yra atleidžiamas nuo bet kokių mokesčių, gauna nemokamą mokestinę ir teisinę pagalbą. Tik gyvenk ir nešk naudą šaliai“, – tikino pašnekovas.

Siūlo Lietuvą padaryti didesnę – uždirbs visi

G. Žiemelio nuomone, didesnių galimybių ieškantis verslas nebūtinai turi siekti plėtros į užsienio rinkas, tačiau gali ieškoti daugiau galimybių savo šalyje.

„Tada reikia šalį padaryti didesnę. Pavyzdžiui, kodėl Lietuva, kuri man yra viena gražiausių šalių pasaulyje, negalėtų tapti antraisiais namais įvairių pasaulio šalių gyventojams? Arba kodėl mes negalime tapti ekologiškos žemdirbystės, aludarių centru, pritraukiančiu milijonus turistų?“ – klausė verslininkas.

Žiemelis – apie šalies verslininkus ir neišnaudotą potencialą: padarykim Lietuvą didesnę – uždirbs visi
© Scanpix

Pasak G. Žiemelio, ieškant galimybių, ypač svarbus tampa faktas, jog didžioji dalis Lietuvos nacionalinio biudžeto yra surenkama iš PVM ir iš akcizo mokesčių, kuriuos suneša ne įmonės, o prekes ir paslaugas įsigyjantys vartotojai – gyventojai ar turistai. Pašnekovo teigimu, turime ieškoti būdų, kurie leistų padidinti suminę PVM bei akcizų surenkamą dalį ir turėti didesnį perskirstomą biudžetą. Vienas jų – pritraukti daugiau turistų, t. y. naujų vartotojų.

„Čia glūdi labai neišnaudota Lietuvos sritis: antri namai, senelių namai užsieniečiams, medicininis turizmas ir turizmas iš esmės. Islandija su 354 000 gyventojų sugeba priimti į šalį 5 milijonus turistų per metus, t. y. 14 turistų vienam gyventojui. Lietuva skaičiuoja 1,7 milijonų užsienio turistų per metus, t. y. 0,6 turistų vienam gyventojui arba 23 kartus mažiau nei vienam gyventojui tenka Islandijoje“, – svarstė G. Žiemelis.

Verslininko teigimu, gyvename gražioje šalyje, tačiau jos neįvertiname ir nemokame išnaudoti turimų galimybių. Vis tik, kad užsibrėžtą tikslą pavyktų įgyvendinti, būtinas ne tik planas, aiškios priemonės, bet ir kryptingas vystymas.

„Turi dirbti visa sistema: Lietuvos ambasados užsienyje su aiškiai iškeltu tikslu, kiek iš kiekvienos tikimasi per metus turistų, viešbučiai ir maitinimo įstaigos, nuolat keliančios savo kokybę, tinkamai pristatomi Lietuvos traukos objektai socialinėje ir įprastoje medijoje“, – įsitikinęs verslininkas.

G. Žiemelio nuomone, žvelgiant į turimą infrastruktūrą, galime aptarnauti 10 kartų daugiau atvykėlių, o surinktos pajamos ne tik padidintų šalies biudžetą, bet ir įmonių pelnus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(81 žmogus įvertino)
3.7160

Top naujienos

Artėjantis pikas pranašauja katastrofą Ukrainoje: šalis pandemijai itin pažeidžiama (68)

Koronavirusas Ukrainai žada didelių problemų: dauguma prognozių numato recesiją, o...

„Agurkinių“ lyderiui – valstybės kompensacija už tai, kad tualete nebuvo nei durų, nei užuolaidos (3)

Kauno nusikalstamos „Agurkinių“ grupuotės lyderis Saulius Velečka , pravarde Agurkas, kuris...

Klientai užgulė sodybą nuomavusią moterį: ar force majeure leidžia atgauti pinigus (174)

„Delfi“ sulaukė smulkiosios verslininkės Akvilės laiško, kuri teigė šiandien atsidūrusi...

Italijoje – pirmą kartą mažesnis pacientų, kuriems taikoma intensyvi terapija, skaičius

Italijoje, kur koronavirusas jau nusinešė 15 362 žmonių gyvybes ir sukėlė didžiulę įtampą...

Profesorė nurodė silpnąsias kovos su virusu vietas: reikia pasiruošti (40)

Mažosioms gydymo įstaigoms reikėtų pagalbos pasiruošti, kaip elgtis koronaviruso epidemijos metu,...

Koronavirusas diagnozuotas kariui, dirbančiam su šauktiniais: kur užsikrėtė, nežino (62)

Šeštadienį vakare žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad koronavirusas neaplenkė ir...

Pulmonologas papasakojo apie klastingiausią COVID-19 savybę: kodėl aukomis tampa net ir jaunimas (159)

Santaros klinikų pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila...

Žinoma aktorė įvardijo dar vienus šių dienų herojus: jie daro neįkainojamą darbą (3)

Nuotolinis mokymas privertė pakeisti kasdieninę ir įprastą dienotvarkę ne tik mokytojams ir...

Tauragėje koronavirusas diagnozuotas greitosios pagalbos medikui (15)

Šeštadienio vakarą Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas pasidalijo naujienomis, kad...

Inga Stumbrienė apstulbo dėl virtualios vagystės: kažkoks nesveikas iškrypimas! (101)

Žinomi žmonės vis dažniau susiduria su nemaloniomis virtualiomis vagystėmis, kuomet internete...

|Maža didelių žinių kaina