aA
Planuojant verslo strategiją, neretai daug dėmesio skiriama produktui, rinkos tyrimams ar potencialių klientų paieškai. Vis dėlto, šiandien žmonės iš įmonių tikisi aktyvaus įsitraukimo į visuomenę, tad nenuostabu, kad vis dažniau žvelgiama į papildomus veiksmus, pavyzdžiui, aplinkos apsaugą. Apie tai, kodėl įmonėms vis svarbiau skirti dėmesio aplinkosaugai, pasakoja „Telia Lietuva“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun ir Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos (LAVA) narė Valda Chošnau.
„Telia“. Tautvydo Stukos nuotr.

Tvarumas ir atsakomybė – ne vien aplinkosauga

Kaip teigia specialistė, kalbėdami apie tvarumą ir atsakomybę įmonėje, turime atkreipti dėmesį ne tik į aplinkosaugą. Nors šis aspektas yra itin svarbus, tvarumas turi ir kitų reikšmingų sudedamųjų dalių, kurioms savo veikloje „Telia“ skiria dėmesio.

„Tvarumą mes suprantame plačiau – esame „Įvairovės chartijos" (angl. Diversity Charter) nariai, tad siekiame mažinti darbuotojų diskriminaciją, skatinti įvairovę ir lygias galimybes. Šviečiame darbuotojus lygių galimybių klausimais, organizuojame vidinius mokymus įvairovės ir įtraukties, lygybės ir nediskriminavimo temomis. Rengiame nemažai vidinių paskaitų ir susitikimų su darbuotojais, kurių metu stengiamės pasiekti visišką darbuotojų įsitraukimą tiek aplinkosaugoje, tiek kitose srityse“, – pasakoja pašnekovė.

Indrė Bimbirytė-Yun
Indrė Bimbirytė-Yun
© Organizacijos nuotr.

Užsikrečia geru pavyzdžiu

Vis tik, siekiant tapti tvaria įmone didžiausias dėmesys skiriamas būtent aplinkos apsaugos aspektui. Kaip sako tvarumo projektų vadovė, šiandien tvari strategija yra neatsiejama verslo dalis, o kuo įmonė tvaresnė – tuo ji sėkmingesnė ir konkurencingesnė.

Apie tvarios strategijos ir verslo ateities sąsają Indrė Bimbirytė-Yun užsiminė ir Lietuvos tarptautinėje darnaus verslo konferencijoje „Nordic-Baltic Sustainability Summit 2019“.

„Mūsų nuomone, netvarus verslas neturi ateities – jeigu nebūsime tvarūs, po dešimtmečio mūsų tiesiog nebus. Tad žiūrint į ateities perspektyvas, mes tampame konkurencingesni, tuo pačiu pritraukiame būsimą klientą ar darbuotoją – augančią kartą, kuri jau dabar ekologijai ir tvarumui teikia prioritetą. Mes darome teigiamą poveikį ir savo partneriams – jeigu kažkuri įmonė nori tapti mūsų tiekėjais ar su mumis bendradarbiauti, jie taip pat turi būti tvarūs ir atsakingi visuose savo verslo procesuose“, – sako „Telia Lietuva“ atstovė.

Svarbiausia – įsivertinti veiklą

Kaip pasakoja specialistė, iš kitų įmonių tenka išgirsti klausimą, kaip joms pradėti eiti tvarumo keliu. Pasak jos, svarbiausias žingsnis – įsivertinimas ir auditavimas.

„Telia“. Tautvydo Stukos nuotr.
„Telia“. Tautvydo Stukos nuotr.

„Reikia įvertinti, ką tu kaip įmonė darai ir kur yra didžiausias poveikis aplinkai. Pavyzdžiui, nors „Telia“ veikia naujausių technologijų, o ne sunkiosios pramonės sektoriuje, vis tiek sukuriame CO2, atliekų ir taip darome neigiamą poveikį aplinkai, todėl turime dėti visas pastangas, kad jį sumažintume“, – apie tvarumo svarbą įmonėms kalba Indrė Bimbirytė-Yun.

Kasmet visoje įmonėje atsakingi darbuotojai įvertina visas aplinkosaugos sritis: energijos suvartojimą, atliekų susidarymą, veikloje susidarančias nuotekas, CO2 kiekį ir žaliavų naudojimą.

„Visos verslo grupės mastu buvo priimta, kad labai svarbu ne tik tęsti mūsų dabartinę veiklą, bet ir garsiai pasakyti apie mūsų išsikeltus ambicingus ir drąsius tikslus (angl. Daring Goals). Visų pirma, jie siejasi su Jungtinių tautų darnaus vystymosi tikslais, tad užsibrėžėme, kad įgyvendinsime juos iki 2030 metų. Iki to laiko turime pasiekti nulį atliekų veiklos grandinėje, nulinį CO2 ir visišką darbuotojų įsitraukimą“, – apie išsikeltus tikslus pasakoja specialistė.

Sutaupytos elektros – penkiems šimtams Lietuvos šeimų

Kalbėdama apie tikslų įgyvendinimą, pašnekovė priduria, kad įmonė daug dėmesio skiria tam, kad kuo labiau mažintų vartojimą, mat tai turi tiesioginę sąsaja su sukuriamu atliekų kiekiu. Taip pat dedamos didelės pastangos pritaikyti žiedinės ekonomikos principus – įmonė stengiasi, kad kuo daugiau medžiagų būtų pakartotinai panaudojamos.

„Telia“. Tautvydo Stukos nuotr.
„Telia“. Tautvydo Stukos nuotr.

„Kalbant apie nulinį CO2, norime sumažinti ne tik savo pačių sukuriamą CO2 kiekį, bet ir prisidėti prie to, kad tiek mūsų klientai, tiek partneriai mažintų savo išskiriamo CO2 kiekį. Taip pat norime įtraukti ir savo darbuotojus – skatiname vidines iniciatyvas, kuriose juos šviečiame. Siekiame, kad ne tik darbe, bet ir grįžę namo jie galėtų priimti tvarius ir sąmoningus sprendimus“, – kalba I. Bimbirytė-Yun.

Įmonė ieško įvairių būdų, kaip būtų galima technologijas padaryti efektyvesnes.

„Kad sumažintume elektros sunaudojimą, duomenų centruose įrengėme naują, pažangią vėsinimo technologiją. Ji iš aplinkos ima vėsesnį orą ir taip aušina vidines sistemas. Per metus sistema net 83 proc. laiko visiškai nenaudoja papildomo serverių aušinimo. Anksčiau duomenų centrai suvartodavo tikrai nemažai elektros energijos. Naujoji vėsinimo sistema, lyginant su įprastinėmis vėsinimo technologijomis, per metus padėjo mums CO2 emisiją sumažinti 700 tonų ir sutaupyti 650 tūkstančių kilovatvalandžių – tiek elektros užtektų daugiau nei penkiems šimtams Lietuvos šeimų metams“, – apie įmonės būdus mažinti neigiamą poveikį aplinkai pasakoja pašnekovė.

Ji priduria, kad įmonė taip pat stengiasi ir naujinti automobilių parką ir turimas transporto priemones pakeisti atitinkančiomis „Euro 6“ emisijų standartą – šiuo metu pavyko pakeisti daugiau nei 64 proc. turimų automobilių.

„Taip pat nuo 2017 m. naudojame 100 proc. atsinaujinančių energijos šaltinių gaminamą elektros energiją. Tvaresniais padeda būti ir mūsų naujoji būstinė Vilniuje, mat pats pastatas yra labai tvarus“, – apie tvaresnius sprendimus pasakoja Indrė Bimbirytė-Yun.

„Telia“. Tautvydo Stukos nuotr.
„Telia“. Tautvydo Stukos nuotr.

„Telia“ taip pat turi popieriaus mažinimo iniciatyvą, kuria siekiama sumažinti įmonės popierinių dokumentų klientų sąskaitų kiekį, patobulinti įmonėje naudojamas dokumentų valdymo sistemas. Bendrovei pavyko jų sumažinti – popierines sąskaitas gauna vos 12 proc. klientų.

Bendradarbiauja su didžiausiomis pasaulio įmonėmis

Kaip pasakoja įmonės atstovė, visi pokyčiai yra įgyvendinami grupės mastu – septyniose Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Tačiau jos teigimu, nors „Telia“ – didelė ir globali įmonė, pasauliniu mastu kartais to neužtenka. Norėdami pasiekti didesnių pokyčių, „Telia“ kartu su kitomis lyderiaujančiomis Skandinavijos įmonėmis sukūrė „Šiaurės vadovų tvariai ateičiai aljansą“ (angl. „Nordic CEOs for a Sustainable Future“).

„Ši iniciatyva yra stipri jėga, vieninjanti didžiausias įvairių sričių – finansų, maisto perdirbimo pramonės, telekomunikacijų, aviacijos, atsnaujinančios energijos, dujų ir naftos pramonės bei kt. įmones. Ji turi galią savyje įgyvendinti pokyčius siekiant tvaresnės ateities. Bendra įmonių per metus sukuriama vertė viršija 110 milijardų eurų, įdarbiname virš 270 tūkstančių darbuotojų ir teikiame paslaugas daugiau nei 270 milijonų klientų visame pasaulyje. Mes,būdami šios iniciatyvos dalimi, konkrečiais veiksmais tvarumo srityje siekiame savo pavyzdžiu įkvėpti ir kitas įmones imtis atsakingų sprendimų“, – dalijasi pašnekovė.

Svarbu, kad tvarūs tikslai būtų pagrįsti

Kalbėdama apie darnaus vystymosi svarbą šiuolaikiniam verslui, LAVA valdybos narė Valda Chošnau atskleidžia, kad šiandien tvarumo kalba bendrauja išsivysčiusios pasaulio valstybės, jose veikiantys verslai, mat būtent tvarių sprendimų iš jų vis labiau reikalauja vartotojai.

Valda Chošnau
Valda Chošnau
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tačiau, jos teigimu, būti tvariu verslu nėra taip paprasta, mat sėkmingas ir pridėtinę vertę kuriantis tvarumo valdymas reikalauja įmonės savininko ir valdytojų brandos, integruoto mąstymo ir profesionalių tvarumo žinių diegimo komandoje.

„Taip pat reikia atsakyti į klausimą: kokia yra mano veiklos prasmė? Kodėl egzistuoja mano verslas? Atsakymas leidžia identifikuoti, kokie yra tikrieji verslo tikslai, ar juose yra tvarumo elementų, kokių darnaus vystymosi tikslų norima siekti, taip pat kokiomis priemonėmis. Viešoje erdvėje pastebimi drąsūs atsakingo verslo teiginiai ar reklaminės žinutės, tačiau svarbu atidžiau pasižiūrėti, ar jos yra pagrįstos realiais įmonės veiksmais, nuoseklia aplinkosaugos, socialinių ar gerojo valdymo faktorių apskaita, skaidriais rezultatais“, – žiniomis apie kelią tvaresnės įmonės link dalijasi Valda Chošnau.

Vis tik, tai ne vieninteliai dalykai, kuriuos reikia apsvarstyti prieš integruojant tvarumo politiką į savo verslo strategiją. Dažnai kyla klausimų susijusių su finansais, tačiau LAVA atstovė pabrėžia, jog tai – dviprasmiškas klausimas.

„Pastaruoju metu Lietuvoje pastebima tendencija, kad strateginę tvarumo politiką vykdančios įmonės, įprastai užsienio kapitalo, atlieka gan griežtą tiekimo grandinės tvarumo patikrą, siunčia tvaraus verslo valdymo klausimynus Lietuvoje esantiems prekių ir paslaugų tiekėjams, tikrina, ar šios įmonės turi patvirtintą tvaraus verslo politiką, strategiją, tvarumo indikatorių sistemą, ar veda atsakingo verslo mokymus darbuotojams, ar rengia metines tvaraus verslo ataskaitas. Tokių patikrų kaina priklauso nuo to, kiek vertos sutartys su tvariais užsakovais“, – apie tai, ar brangu būti tvaria įmone kalba pašnekovė.

Tačiau, pasak jos, yra ir kita tvarumo kainos pusė – planingos įmonės investicijos į atsakingo verslo vystymą, nuoseklaus tvaraus verslo modelio kūrimą remiantis profesionalų žiniomis, dalyvaujant tarptautiniuose tvaraus verslo formatuose, renginiuose, mokymuose ar konferencijose.

„Taip pat svarbu, kad Europos Sąjungos reguliavimas šioje srityje griežtėja. Kuriama finansų sistema, apimanti labai konkrečius tvarumo reikalavimus investuotojams. Tad, jeigu įmonė rengiasi pritraukti investicijas, verta labai rimtai pažvelgti į šį aspektą. Tinkamu metu dėl tvarumo stokos negautos investicijos taip pat turės savo kainą“, – sako LAVA valdybos narė Valda Chošnau.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
1.0000

Top naujienos

Tikėjosi lengvo kelio, o gavo tikrą pragarą: kaip suomiams pavyko sustabdyti sovietų ordą (435)

Iš daugybės Antrojo pasaulinio karo mūšių ir įvykių vienas sunkiausiai suvokiamų yra...

Dėl prarasto siuntinio į teismą padavė Lietuvos paštą: jei netinka, kreipkis į privačias bendroves (169)

Dėl išsiųstos ir nežinia kur dingusios registruotos siuntos Lietuvos paštą į teismą padavęs...

Pasiskundęs, kad šeimyniniai džiaugsmai užgožė vyriškus, sulaukė palaikymo: tu ne vienas, brolau (449)

Du mažamečius vaikus su žmona auginantis vyras tvirtina, kad jau kone trejus metus jų šeimoje...

Lietuvė išbandė karališką kelionę traukiniu po Airiją: čia keleiviai prabangą kabina šaukštais (139)

Kai Dublino geležinkelio stotyje sustoja prabangusis „Grand Hibernian“, visų perone esančių...

Kaune automobilis rėžėsi į stulpą: keleivis žuvo, vairuotojas girtas

Sekmadienio vakarą policija, medikai ir ugniagesiai skubėjo į avariją Kaune. Pranešta, kad...

Į avariją Vilniuje lėkė trys greitosios, keli sužaloti žmonės ligoninėje (21)

Sekmadienį Vilniuje, Salomėjos Neries gatvėje, į avariją skubėjo policija ir net 3 medikų...

Miestas Žemaitijoje, prieš šimtmetį išgyvenęs tikrą aukso amžių: žmonės sulaukdavo „amerikoniškų“ uždarbių (41)

Miestelis, kurį vagoja Bartuvos upė. Ramus žemaitiškas kampelis pačiame pasienyje su Latvija ....

Rusijos dailiojo čiuožimo žvaigždė Zagitova stabdo karjerą būdama 17-os (5)

Rusijos dailiojo čiuožimo gerbėjai sekmadienį buvo šokiruoti – viena talentingiausių šalies...

Įrodyta moksliniais tyrimais: šie penki papildai lieknėjimui yra tik pinigų metimas į balą (4)

Paieškoje įvedus „svorio metimas“, iškyla nemenkas iššūkis: reikia atskirti faktus nuo...

Nauji mokesčiai sukėlė klausimų: ar dabar svarbiausi tie, kurie nedirba ir visko nori už dyką? (92)

Seimas pritarė nuleisti kartelę ir NT mokestį įvesti visiems, kurių vertė nuo 150 tūkst. eurų....