aA
Klaipėda – kur kas daugiau nei tik jūra ir poilsis. „Atsakingo požiūrio“ diskusijoje uostamiestyje susirinkę verslo ir savivaldos atstovai tvirtino, kad čia išvystyta ne tik stipri pramonė, sėkmingai veikia stambūs pramonės verslai, bet ir netrūksta galimybių naujam, smulkiam verslui kurtis bei plėstis.
„Atsakingo požiūrio“ diskusija Klaipėdoje
„Atsakingo požiūrio“ diskusija Klaipėdoje
© Ignas Rusilas

Planuose – iki 25000 naujų darbo vietų

Uostamiesčio ateities planuose – „Klaipėda 2030“ projekto įgyvendinimas. Tai ekonominio proveržio strategija, kurioje numatytas siekis tapti mėlynosios ekonomikos miestu, kuriame atsivertų naujos galimybės tiek investuotojams ar darbuotojams, tiek ir patiems gyventojams. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojo Arūno Barbšio, nors užsibrėžti tikslai – dideli, darbai jau vyksta.

„Strategijoje numatyti 109 veiksmai, kuriuos įgyvendinus, manome, miestą pasiektų 1,5 mlrd. eurų investicijos, būtų sukurtos 25000 naujų darbo vietų, gyventojų mieste padidėtų 40000. Ambicijos nemažos, bet projektas jau pradėtas įgyvendinti“, – diskusijoje sakė A. Barbšys.

Pasak mero pavaduotojo, strategijoje daug dėmesio bus skiriama ir švietimui.

„Manome, kad reikia pakelti ir pasiekti tokį lygį, kad būtų ruošiami specialistai, kurie turėtų gerą išsilavinimą ir būtų reikalingi – ypač tose srityse, kurios numatytos mėlynojoje proveržio strategijoje: darnus jūros naudojimas, biotechnologijos, informacinės technologijos. Tai tos kryptys, kuriose mes turime stiprinti švietimą tam, kad būtų noras ne tik neišvažiuoti kitur, bet ir atvykti čia mokytis“, – kalbėjo A. Barbšys.

Arūnas Barbšys
Arūnas Barbšys
© Ignas Rusilas

Stambieji verslininkai: čia – inovatyvios pramonės miestas

SBA grupės baldų fabrikus valdančios „SBA baldų kompanijos“ vadovas Tomas Strumskas teigė, kad Klaipėda – toli gražu nėra vien tik uostas ir poilsis, tai – labai modernaus, inovatyvaus verslo bei inovatyvios pramonės miestas, kuriame yra reikalingo žmogiškojo kapitalo ir žinių.

„Pajūrio krašte baldų sektorius kuria daug darbo vietų – tūkstančius jų. Mes džiaugiamės, kad Klaipėdoje yra tų kompetencijų, kurias mes galim pritraukti – tiek technologinių, tiek darbo organizavimo. Kuo toliau, tuo Klaipėda tampa patrauklesnė profesionalams ir visos Lietuvos mastu.
Klaipėda savo magnetizmo turi labai daug. Mes tai jaučiame į įmonę pritraukdami žmones, vadovus ir inžinerinį personalą net iš Vilniaus ar Kauno“, – teigė T. Strumskas.

Tomas Strumskas
Tomas Strumskas
© Ignas Rusilas

Arnoldas Šileika, „Vakarų laivų gamyklos“ generalinis direktorius, sakė, kad nors Klaipėda – vienintelis jūrinės pramonės miestas Lietuvoje, atsižvelgiant tiek į galimybes, apimtis, tiek ir į darbuotojus ar vykdomus darbus, čia išvystyta ypač didelė pramonė.



„Mūsų įmonė sėkmingai konkuruoja visoje Vakarų Europoje, Šiaurės Europoje. Sugebame pritraukti ir laimėti didžiulių ir sudėtingų projektų. Tai – išskirtinis bruožas to, kad turime kompetentingus darbuotojus ir įstaigas, kurios juos ruošia. Žinoma mes, kaip atsakingas verslas, suprantame, kad rengiant darbuotojus yra reikalingas ir mūsų indėlis“, – teigė A. Šileika.

Paklaustas, ar pakanka Klaipėdoje specialistų ir darbuotojų, pašnekovas teigė, kad jų tenka ieškoti tiek už miesto, tiek ir už šalies ribų: „Mūsų verslas – labai imlus inžinerinėms kompetencijoms. Lietuva – labai maža valstybė, o kalbant apie jūrinę ir inžinerinę pramonę, ji yra dar mažesnė ir koncentruota Klaipėdoje. Suprasdami tai, nemažai investuojame į darbuotojų rengimą, bet ir stengiamės pritraukti darbuotojų tiek iš kitų Lietuvos miestų, tiek ir iš užsienio – trečiųjų šalių. Deja, be jų taip pat neapsieiname“.

Kaip vieną iš darbuotojų trūkumo problemų A. Šileika įvardijo į užsienį dirbti išvykstančius žmones ir pridūrė, kad dėl to nukenčia ne tik konkrečios įmonės, bet ir pats miestas – darbuotojų sumokami mokesčiais nekeliauja į mūsų savivaldybių biudžetus bei neprisideda prie miesto gerovės.

Arnoldas Šileika
Arnoldas Šileika
© Ignas Rusilas

„Nemažai darbuotojų ne tik išvyksta į užsienį dirbti, bet ir nemaža dalis įmonių veža darbuotojus darbui į užsienį, šiek tiek, matyt, pasinaudodami ir tomis mokestinėmis lengvatomis – mokėdami darbuotojams dienpinigius, jie lyg ir tampa savotiškai konkurencingesni už mus. Darbo užmokestis, kurį mes mokame savo darbuotojams, yra konkurencingas Lietuvos mastu, bet mes negalime konkuruoti su užsieniu“, – atviravo „Vakarų laivų gamyklos“ vadovas.


Smulkieji verslininkai: miestas taupo laiką ir turi potencialo


Į gimtąją Klaipėdą sugrįžę ir čia verslą vystantys verslininkai vieningai tikino, kad uostamiestis turi daug potencialo ir galimybių verslui vystyti.

Bendradarbystės erdvę su integruota gyvenamąja vieta „Lighthouse“ įkūręs Šarūnas Butkus į gimtąjį miestą sugrįžo, nes čia, kaip sakė, gera gyventi. Š. Butkus pabrėžė, kad Klaipėdoje tu gali turėti gražią gamtą, daug laiko ir mažai kamščių, todėl gali lengviau realizuoti savo kūrybinį potencialą.

„Didžiausia vertybė pasaulyje – laikas. Tai – brangiausias resursas, o Klaipėda yra tas miestas, kuris padeda jį taupyti: čia nėra kamščių, tad savo laiką gali leisti prasmingai. Tiems, kurie nori kurti ir susikaupti – tai geriausia vieta. Tie, kurie nori aktyvesnio socialinio gyvenimo, gali greitai nuskristi į kitus miestus iš šalia esančio oro uosto“, – uostamiesčio privalumus vardijo verslininkas.

Šarūnas Butkus
Šarūnas Butkus
© Ignas Rusilas

Paklaustas, ar, remiantis savo patirtimi, kai kūrė bendradarbystės erdvę, uostamiestyje yra lengva pristatyti naujoves ir inovacijas, vyras teigė, kad nesunku.

„Manau, kad lengva. Čia mažesnė konkurencija. Žinoma mums reikėjo edukuoti rinką – pirmieji veiklos metai buvo labiau tokio įsivažiavimo metai, tačiau matau, kad viskas tik auga. Atsiranda daug žmonių, kurie anksčiau buvo išsibarstę. Kai jie susijungia per renginius į vieną vietą, tu pamatai, kiek iš tikrųjų čia yra to potencialo“, – kalbėjo vyras.


Indrė Razbadauskaitė-Venskė, Lietuvos marketingo asociacijos Klaipėdos valdybos pirmininkė, „Nepaleisk svajonės“ įkūrėja, į Klaipėdą sugrįžo norėdama kurti savo miestui, todėl šiandien savo veikla siekia skatinti žmones likti ir sugrįžti į uostamiestį. Pasak pašnekovės, čia tikrai netrūksta potencialo ir galimybių jaunam verslui kurtis ir plėstis, veikia gerai sukurta startuolių ekosistema.

Indrė Razbadauskaitė-Venskė
Indrė Razbadauskaitė-Venskė
© Ignas Rusilas

„Kalbant konkrečiais pavyzdžiais, kodėl Klaipėda yra patraukli jaunam verslui, verta paminėti, kad prie to prisideda daug ir įvairių akceleratorių – tiek „Lighthouse“, tiek Klaipėdos „Kultūros fabrikas“, tiek „Klaipėdos mokslo ir technologijų centras“, „Klaipėda ID“ agentūra, kuri nori pritraukti talentus, ir tam jau yra sukurti paketai“, – kalbėjo moteris ir pridūrė, kad nors kai kuriems Klaipėda gali atrodyti lyg tuščias miestas jaunimui kurti ir vystyti verslą, čia yra daug galimybių ir egzistuoja ne vienas sėkmingo verslo pavyzdys.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
2.3333

Top naujienos

Naujausia informacija apie koronavirusu užsikrėtusią 39 metų pacientę: ji jaučiasi normaliai (24)

Koronaviruso atvejis Šiauliuose nustatytas 39 metų moteriai. Šiuo metu Respublikinėje Šiaulių...

Koronavirusas pasiekė Lietuvą: iš Italijos grįžusi moteris izoliuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje papildyta 07:14 val. (957)

Koronavirusas įžengė ir į Lietuvą – naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Vyriausybėje...

Ekspertas turi žinių gyvenantiems senuose daugiabučiuose: kilus pavojui, situacija būtų liūdna (46)

Dažnas iš mūsų vienaip ar kitaip buvo matęs gaisrą. Pavasarį tarnybos nuolat praneša apie...

Šimašius apie pirmą koronaviruso atvejį Lietuvoje: jei jaučiate riziką – rekomenduojama dirbti iš namų (9)

Ankstyvą penktadienio rytą pranešta, kad Lietuvoje užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis. 39...

Grįžę iš Italijos dėl koronaviruso nori pasitikrinti savarankiškai: kodėl negalima to padaryti (5)

Šimtams iš Italijos grįžusių tautiečių, nejaučiantiems jokių ligos simptomų, sveikatos...

Karščiuojantį vaiką po viešnagės Italijoje į ligoninę atvežusi mama pratrūko: pasibaisėjo tuo, kaip buvo elgiamasi (674)

Beveik para be ligoninės maisto, naktis su vaiku vienoje lovoje – tokiomis sąlygomis tenka laukti...

Gydytojų regionuose laukia kaip išsigelbėjimo: vilioja tikrai įspūdingais atlyginimais ir kitomis „gėrybėmis“ (37)

Naujų specialistų regionų gydymo įstaigose ieškoma įvairiausiais būdais. Iš Sveikatos...

Koronaviruso protrūkis Kinijoje: tempas lėteja, tačiau mirė dar 44 užsikrėtę žmonės Pietų Korėjoje - 256 nauji atvejai

Kinija penktadienį pranešė apie dar 44 žmonių, užsikrėtusių naujuoju koronavirusu , mirtį...

Tomas Daugirdas

Ar reikia paminklo Antanui Smetonai? (4)

Šių metų sausį Ministro pirmininko pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri svarsto, kur ir kokio...

Britų pramonė perspėja apie rizikas prekybai po „Brexit“ (5)

Dvigubas čiužinių deginimas, atliekant atsparumo ugniai testą. Šimtai svarų sterlingų...

|Maža didelių žinių kaina