aA
Ko reikia, kad verslas steigtųsi ir sėkmingai veiktų Alytuje? Kad išvykę jauni alytiškiai sugrįžtų gyventi į gimtinę, kad netrūktų specialistų, o savo galimybėmis verslui ir gyventojams Dzūkijos sostinė pasivytų Vilnių? Apie tai pirmojoje „Atsakingo požiūrio“ regioninėje diskusijoje kalbėjosi Alytaus miesto valdžios ir verslo atstovai.
Nerijus Cesiulis
© Ignas Rusilas

Ryšys tarp valdžios ir verslo – vis glaudesnis

Alytaus meras N. Cesiulis įsitikinęs, Alytaus miesto valdžiai ir verslui vis geriau sekasi bendradarbiauti ir verslai tampa atsakingesni.

Pasak jo, yra labai daug pavyzdžių, rodančių, kad įmonės labai geranoriškai nusiteikusios miesto atžvilgiu: „Per gaisrą „Kautra“ nemokamai evakavo ligonius, kai kas nemokamai plovė gatves nuo pavojingųjų dalelių. Miestui įmonės dovanoja vaikų žaidimų aikšteles, pastatytas treniruoklių parkas bei stalo teniso aikštelės.“

Meras pabrėžia ir verslų solidarumą susidūrus su nelaime – po visoje šalyje nuskambėjusio gaisro padangų gamykloje, savivaldybė už visas jai suteiktas paslaugas gavo daugiau nei 180 tūkst. eurų sąskaitų, tačiau beveik pusę šitos sumos verslai nurašė kaip padėką Alytaus kraštui.

Tačiau, kaip pridūrė N. Cesiulis, kartais žmonėms trūksta supratimo, kiek verslas gali duoti. „Per kasmetinį renginį „Alytaus miesto dienos“ įmonė „Kautra“ pasisiūlė nemokamai vežti alytiškius į ir iš renginio. Jie subazavo beveik visą savo turimą parką, nes renginyje dalyvavo daugiau nei 20 tūkst. žmonių, nemokamai vežė žmonės į renginius, tačiau kai kurie miestiečiai vis tiek buvo nepatenkinti – skundėsi per mažu autobusų kiekiu“, – pasakojo Alytaus meras.

Anot įmonės „Astra“ valdybos pirmininko Semiono Bondarevo, verslo pagrindinė užduotis – užsidirbti patiems, sumokėti mokesčius valstybei ir užtikrinti Lietuvos ekonominį vystymąsi. „Mes turime mokėti atlyginimus, kurie būtų aukštesni negu Lietuvos vidurkis, o miestas mums gali duoti gyvenimo aplinką – mediciną, išsilavinimą, žmonių paruošimą“, – teigė jis.

Semionas Bondarevas
Semionas Bondarevas
© Ignas Rusilas

Anksčiau prašė išasfaltuoti kelius, o šiandien prašo specialistų

S. Bondarevo nuomone, versle, nepriklausomai nuo regiono, visada yra dalis išorinių problemų, kurios – amžinos. „Trūksta kvalifikuotų žmonių, galimybių pritraukti finansavimą. Tačiau viskas eina tik geryn – ir tam padeda miestas“, – įsitikinęs verslininkas.

Pasak Alytaus mero, šiandien verslininkai patys viską pasidaro arba prašo tik dalinio dalyvavimo – jie supranta, kad visko savivaldybė duoti negalės. Anksčiau labiausiai prašydavę infrastruktūros gerinimo, dabar verslininkai labiausiai prašo specialistų parengimo.

„Dažniausiai kreipiasi į savivaldybę dėl specialistų. Tada klausiam, kiek jų reikia? Sako, reikia trijų. Bet dėl trijų nekursi gi programos aukštojoje mokykloje. Verslas nenori prisidėt, bet tik sako „duokit“, – problemą akcentavo meras, nors pridūrė, kad netrūksta ir gerų pavyzdžių. Alytaus ligoninė, pamačiusi, kad dalis darbuotojų artėja prie pensijinio amžiaus, todėl gali susidurti su slaugytojų trūkumu, pradėjo bendradarbiauti su kolegija. Kolegija inicijavo programą, o ligoninė davė visą reikalingą įrangą.

Prekių ženklą „Viecinis“ įkūrusi M. Staugaitienė teigia, kad pagrindiniai smulkiojo verslo iššūkiai regionuose – tam tikri gyventojų įpročiai. „Iš savo darbinės patirties galiu pasakyti, kad didžiuosiuose miestuose nėra tokio klausimo, kaip užsisakyti prekes – yra tam tikri kurjeriai, žmonės juos užsakinėja, kad jiems patogiai pristatytų prekes. O Alytuje tai daro patys – kad tik atvažiuoti pas kažką į kiemą, kad tik pabendrauti ar sužinoti kokią istoriją“, – aiškina M. Staugaitienė.

 Milda Staugaitienė
Milda Staugaitienė
© Ignas Rusilas

Pasak pašnekovės, regionuose žmonės kitaip naudojasi socialiniais tinklais, kitaip perka paslaugas, kitaip vertina kokybę. Tačiau smulkiojo verslo užduotis turėtų būti ne bandymas juos keisti, o gebėjimas prisitaikyti.

Būtina kalbėti apie socialinį verslą – kaimuose kai kur trūksta ir vandentiekio

Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkė Dalia Kitavičienė tikino, kad Alytaus rajono bendruomenės, asociacijos yra labai glaudžios, tačiau ne visos jos galvoja apie verslą.

„Ar mes visi galime būti verslininkais? Tikrai ne. Aš atstovauju tuos žmones, kurie apie verslą galvojo mažiausiai, kai kūrė nevyriausybinį sektorių – jie galvojo apie interesą atstovauti savo teritoriją, žmones, susikalbėti su valdžia ir jie norėjo būti išgirsti. Tai dažniausiai yra kaimo ir miestelių bendruomenės, kurios yra sujungtos ryšio kažką keisti. Vis tik, kalbant apie kaimų bendruomenes ir verslą, reikia kalbėti ir apie socialinį verslą“, – dėstė D. Kitavičienė.

Dalia Kitavičienė
Dalia Kitavičienė
© Ignas Rusilas

Moteris pabrėžė, kad nors socialinio verslo apraiškų yra, bet nevyriausybinių organizacijų atstovai susiduria su daugybe iššūkių dėl vyraujančių stereotipų. Ne visi žmonės žino, kas yra socialinis verslas, tad pirmosios jo apraiškos periferijoje jos vis dar yra nepalankiai priimamos. Vis tik tikimasi, kad viskas eis į priekį. Moteris džiaugėsi ir turimais geraisiais pavyzdžiais – sulčių spaudykla, arbatžolių džiovinimu bei pardavimu ir kitais.

„Ne visi kaimuose gyvenantys žmonės turi galimybę išsiskalbti ir nusiprausti, kada nori, nes neturi vandentiekio. Tai tos bendruomenės – asociacijos ir nevyriausybinės organizacijos – pradėjo teikti skalbimo ir prausimosi paslaugas. Tai – ne verslas, labiau socialinė idėja, bet gal kažkada, papildžius šią paslaugą kitomis, bus galima iš to ir papildomai užsidirbti“, – pasakojo D. Kitavičienė.

Pagrindinė užduotis – išlaikyti ir sudominti jaunimą

„Pradėjome žiūrėti, kodėl neateina verslas. Žinot, kodėl? Nes jo niekas nepakviečia. Reikia pakviesti, parodyti galimybes, perspektyvas, kokią pridėtinę vertę turi miestas“, – įsitikinęs N. Cesiulis.

Vis tik, mero nuomone, nemažiau svarbu yra pakankamas kiekis specialistų ir miesto gebėjimas išlaikyti jaunimą. „Mums reikia išlaikyti jaunimą ir pakviesti jį studijuoti čia. Lietuvoje dar visai populiaru iš karto po mokyklos stoti, todėl norime pritraukti universitetus, kad šie kurtų padalinius Alytuje. Turime jau dvi sutartis, turėsime greitai ir dar dvi. Norime traukti aukštąjį mokslą, kad jis padėtų sustabdyti jaunimą“, – teigė N. Cesiulis ir pridūrė, kad turint jaunimą galimybes steigtis ir dirbti atvers laisvoji ekonominė zona.

Vis dėlto M. Staugaitienė nemano, kad jauną žmogų reikia stabdyti ir laikyti Alytuje – tie, kurie norės, grįš. „Mums ir reikia tų, kurie norėtų grįžti, nes jei grįš, tada jausis skolingi kažką gero padaryti savo miestui. Tegul važiuoja, keliauja, domisi ir grįžta. Bet reikia jaunimui suteikti tokias sąlygas, kad jie jaustųsi skolingi savo švietimo įstaigai, savo mokytojams, mentoriams, bendruomenei ir kaimynams. Turime nustoti kažką stabdyti, vietoje to turime kalbėti apie prioritetus – gerus dalykus, kuriuos turime Alytuje, nes iki šiol juos pamirštame“, – įsitikinusi jaunoji verslininkė.

 „Atsakingo požiūrio“ diskusijos Alytuje akimirka
„Atsakingo požiūrio“ diskusijos Alytuje akimirka
© Ignas Rusilas

Paklausus, o ką jaunam žmogui veikti Alytuje savaitgaliais, meras nesutrinka – veiklų yra begalės. „Teatrai, kino teatras, parkai, laisvalaikio zonos. Tik operos neturime. Pažiūrėjus į tai, kiek vaikų sportuoja, kiek turime laisvalaikio zonų, kiek vaikų gauna darželius, per kiek laiko tu gali pasiekti darbą ir grįžti iš jo, manau, lenkiame didžiuosius miestus“, – kalbėjo N. Cesiulis.

Miesto meras diskusiją pabaigė kvietimu investuotojams – anot jo, tai geriausia vieta Lietuvoje verslui. „Mes dėl verslo padarysime daugiau, nei gali padaryti kiti miestai – greičiau, patogiau ir geriau. Kai kas sako, kad ne kiekvienas gali būti verslininkas, tai aš galiu pasakyti, kad jei ne verslininku, tai galite tapti politiku. Iš tiesų, čia galite tapti bet kuo“, – tikino meras N. Cesiulis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
4.8571

Top naujienos

Saulius Skvernelis: nekaltinu prezidento, bet tai panašu į diskriminaciją tautiniu pagrindu (32)

Kalbėdamas apie prezidento ir opozicijos kritiką susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus...

Pangoniui „Klaipėdos kartoną“ pardavęs Avulis pasisakė apie taršos skandalą: mato kitą versiją (12)

Prieš kurį laiką paaiškėjus, kad „ Grigeo Klaipėda“ galimai į Kuršių marias leido...

Istorinis pasiekimas: pergalės fone Sabonis pirmas iš lietuvių NBA surinko trigubą dublį

Domantas Sabonis tapo pirmuoju istorijoje Lietuvos krepšininku, kuriam per NBA rungtynes pavyko...

Sausus orus keis vėjuoti ir drėgni

Pirmadienio dieną toliau vyraus sausi orai . Šalies rytinius ir pietinius rajonus dengs gana storas...

Paluckas sulygino konservatorius su „valstiečiais“: visuomenę skaldo siekdami politinių išskaičiavimų (65)

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad „valstiečiai“...

Ineta Stasiulytė atvirai: apie sunkiai širdyje rastą vietą Ščiogolevaitei, kas išgelbėjo santykius su Meškausku ir planus vestuvėms N-18

Šįkart DELFI TV laidos „ Nepatogūs klausimai su Radistais “ viešnia – Ineta Stasiulytė ....

Ekonominių netikėtumų neišvengsime: įvardytos septynios didžiosios rizikos

„ Citigroup Inc.“ prognozuoja, kad prekių pasaulinio augimo perspektyvos, ypač besivystančiose...

Gamtininkas: vilkai nebe tie, kaip prieš kelis dešimtmečius

Vilkų Lietuvos miškuose daugėja ir jau gaunami pirmieji pranešimai apie tai, kad šis žvėris...

The Economist

Ekonomistai bando suvokti, kodėl daugėja amerikiečių „mirštančių iš nevilties“

Norint suprasti „mirtis iš nevilties“ reikės į problemą pažvelgti naujai.

Rusija ir vėl melavo: šalia Lietuvos dislokuoti pajėgumai kelia didesnį pavojų, nei manyta (1143)

Vienas netaiklus šūvis ir dešimtmečio senumo paslaptis, o kartu ir Kremliaus melas subyrėjo į...