aA
Su PVM (pridėtinės vertės mokesčiu) susiduriame beveik kasdien – jo eilutę dažniausiai išvystame prikimo čekyje, įsigiję prekes ar paslaugas. Nors sąskaitą apmokame mes – pirkėjai, pasigirsta diskusijų, jog šis mokestis yra sumokamas jį administruojančių įmonių. Ekonomistų teigimu, tai – klaidinga nuomonė. Apie vieną svarbiausių mokesčių šalyje kalbamės su Raimondu Kuodžiu.
Liaupsės ne tiems: Kuodis apie vieną svarbiausių šalies mokesčių ir tikruosius jo mokėtojus
© DELFI / Domantas Pipas

PVM (pridėtinės vertės mokestis) sudaro didžiausią kasmetinio valstybės biudžeto dalį. Vien pernai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, iš šio mokesčio buvo suneštas beveik trečdalis viso nacionalinio biudžeto – 3,776 mlrd. Eur.

Kas sumoka PVM – pirkėjas ar pardavėjas?

„Jau daug metų mokau, kad negyvi dalykai nieko neveikia, nes jie neturi sąmonės. Taigi įmonės tikrai PVM nemoka, nes jos – negyvos. O kas iš gyvųjų sumoka mokesčius? 1993 metais įvedus PVM, visos kainos iškart padidėjo PVM mastu. Tai reiškia, kad PVM sumokėjo ne įmonių savininkai, o vartotojai“, – tvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Ekonomisto teigimu, įmonė nėra gyva, todėl ir mokesčius sumoka ne ji. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad mokesčius sumoka įmonės akcininkas. Mokesčių pervedimo į valstybės, „Sodros“ ar pan. biudžetą faktas dar nereiškia, jog mokestinė našta atiteko verslui.

Raimondas Kuodis
Raimondas Kuodis
© DELFI / Domantas Pipas


„Teisininkai pas mus dažnai painioja šiuos dalykus: jiems atrodo, kad tie, kuriems priskirta teisinė prievolė sumokėti mokesčius, tai ir daro. Tačiau štai pavyzdys: iš jūsų algos įmonės buhalterė išskaičiuoja mokesčius, bet tai nereiškia, jog tai yra įmonės pinigai. Mokesčiai yra sumokami paimant pinigus iš, šiuo atveju, darbuotojo algos ir jo vardu pervedant juos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), „Sodrai“ ar sveikatos draudimui“, – pasakojo R. Kuodis.


Vis tik, ši taisyklė taikoma ne tik PVM, bet ir kitiems mokesčiams. Pasak pašnekovo, įprastai laikomasi nuostatos, jog visi vartojimo, GMP ir socialinio draudimo mokesčiai yra sumokami pirmuoju atveju – vartotojų, antruoju – darbuotojų. Pelno mokestį taip pat sumoka ne įmonė, o jos akcininkas.

Didžiausia dalis biudžete – nebūtinai privalumas

Ekonomistų teigimu, faktas, jog vartojimo mokesčiai (PVM, akcizai) sudaro didžiąją dalį Lietuvos biudžeto, yra skandalingas socialinės gerovės prasme.

Nepaisant to, kad PVM tarifas yra pastovus, dažnai sutariama kad visi vartojimo mokesčiai savo esme yra regresyvūs. Tai reiškia, kad PVM našta mažiau pasiturinčiam žmogui yra didesnė nei pasiturinčiam. Pavyzdžiui, duoną parduotuvėje perkanti pensininkė sumoka tokio pat dydžio PVM kaip ir pasiturintis asmuo, tačiau šis mokestis pareikalauja didesnės jos pajamų dalies ir jai yra skaudesnis. Taip yra dėl to, kad mažesnes pajamas turintys gyventojai didžiąją ar net visą jų dalį skiria vartojimui.

R. Kuodžio teigimu, ši tendencija turėtų keistis vakarietiška kryptimi, kur vartojimo mokesčiai sudaro mažesnę dalį.

Pirkiniai
Pirkiniai
© DELFI

„Galima žymiai labiau remtis pajamų mokesčiais, padaryti juos labiau progresiniais. Lietuvoje tie mokesčiai yra progresiniai, nepaisant to, ką jums sako politikai. Faktas, kad mes surenkame mažai pajamų mokesčio, rodo tai, kad turime rimtų socialinės politikos ir teisingumo politikos iššūkių. Natūralu, kad reikėtų sumažinti PVM dalį mūsų biudžetuose“, – įsitikinęs ekonomistas.

Nedeklaruotas PVM – spraga, apvagianti valstybę

Nepaisant to, kad surenkama PVM mokesčių suma yra didelė, ekonomistų teigimu, ji galėtų ir turėtų būti dar didesnė.

PVM atotrūkis – tai šio mokesčio dalis, kurią turėjo bet galimai jos nedeklaravo mokėtojas. Socialinių ir ekonominių tyrimų centro CASE duomenimis, dėl PVM atotrūkio Lietuva į nacionalinį biudžetą 2017 metais nesurinko apie 1,119 mlrd. Eur.

R. Kuodžio įsitikinimu, to priežastys – „šešėlis“ ir mokesčių vengimas.

„Viena iš didžiųjų priežasčių – savininkų vartojimas per įmones, pavyzdžiui, žmogus, kuris važinėjasi su savo asmenine mašina ir perkasi degalus, maistą, baldus, darosi remontą namuose, važiuoja atostogauti su visa šeima įmonės vardu (red. – už įmonės pinigus)“, – teigė R. Kuodis.

Pasak ekonomisto, taip besielgiantys savininkai gauna dvigubą naudą: moka mažiau už prekes ir gali susimažinti pelno mokestį, nes išauga jų įmonės sąnaudos.

Pasak R. Kuodžio, Lietuvoje trūksta aiškumo dėl atvejų, kai galimas PVM mokesčio atsiėmimas, bei griežto, šiuos procesus kontroliuojančio mechanizmo.

Pinigai
Pinigai
© Shutterstock

„Reikėtų išaiškinti, kad įmonė atsiimti PVM gali tik nuo to, kas yra tiesiogiai susiję su gamybos procesu. Dabar turime neva tokią pilkąją zoną, kai neaišku, ar tai buvo kokia komandiruotė, ar konferencija, nors jos metu kokiame tai viešbutyje buvo apsistojusi visa šeima. Akivaizdu, kad tai nėra tiesiogiai susiję su įmonės gamybiniu procesu, nors tuo pridengiama.

Tai reikėtų uždrausti, galbūt – įvesti šiek tiek mažesnį pelno mokestį. O po to turėtų būti griežta kontrolė su rimtomis baudomis, jeigu įmonių savininkai taip darytų“, – tikino ekonomistas.

PVM tarifas Lietuvoje – vidutinis

Šiuo metu Lietuvoje galioja 21 proc. PVM dydis. Šis tarifas taikomas didžiajai daliai prekių ir paslaugų. Be jo šalyje egzistuoja ir lengvatinis PVM tarifas – 9 proc. arba 5 proc., priklausomai nuo prekių ar paslaugų grupės. Pastarasis taikomas valstybės kompensuojamiems vaistams, receptiniams vaistams, neįgaliųjų ar kitoms medicininėms priemonėms.

Pagrindinis 21 proc. PVM tarifas šalyje galioja nuo 2009 metų, t. y. nuo tada, kai dėl siautėjančios pasaulinės finansų krizės buvo nuspręsta šį mokestį laikinai padidinti nuo 18 iki 21 proc.

Nors dabartinis šio mokesčio Lietuvos tarifas gali atrodyti didelis, Europos Sąjungos mastu atitinkame vidurkį. Mažiausias – 17 proc. – pridėtinės vertės mokestis taikomas Liuksemburge, didžiausias – net 27 proc. – Vengrijoje. Remiantis ES reikalavimais, pagrindinis PVM tarifas negali būti mažesnis nei 15 proc.

Eurai
Eurai
© Shutterstock

R. Kuodis, paklaustas, ar dabartinis PVM tarifas yra teisingas, teigia, kad galėtume ieškoti būdų sugrįžti prie 18 proc., tačiau tam reikalingos pastangos ir gerai veikiantis mechanizmas, kuris padėtų geriau surinkti kitus mokesčius, o tuo pat metu – ir PVM, panaikinant esamas piktnaudžiavimo spragas.

Įmonių indėlį į šalies biudžetą reikėtų matuoti kitaip

Pasak specialistų, įmonės, surinkdamos PVM bei mokesčius, atlieka administracinį vaidmenį ir palengvina rinkliavos procesą valstybėje. Nepaisant to, vis dar dažnai kalbama apie įmonių indėlį į nacionalinį biudžetą pabrėžiant jų sumokėtus vartojimo – PVM, akcizo – ar kitus mokesčius.

Kaip pavyzdys, kasmet VMI skelbiamas 500 didžiausius mokesčius per metus sumokėjusių įmonių sąrašas. Jame yra išrikiuojamos Lietuvoje veikiančios įmonės, kurių sumokėtos mokesčių sumos – didžiausios, tačiau jos apima visus įmonės sumokėtus mokesčius, t. y. ir tuos, kuriuos ji tiesiog perveda į atitinkamas sąskaitas.

R. Kuodžio teigimu, norėdami išsiaiškinti, kurių įmonių indėlis į šalies biudžetą buvo svariausias, reikėtų vadovautis kitais kriterijais.

„Sudarinėti sąrašus, parodant, kad gamintojai ar importuotojai, kurie, pavyzdžiui, užsiima akcizinėmis prekėmis, yra didžiausi mokesčių mokėtojai, nėra prasmės. Prasmingiau būtų žiūrėti ir lyginti įmones pagal didžiausius sumokėtus pelno mokesčius ar pan., kai gali sakyti, kad bent dalimi įmonių savininkai šiuos mokesčius sumoka iš savo pajamų“, – tikino ekonomistas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(55 žmonės įvertino)
4.5455

Top naujienos

Patvirtintas 11 mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejis (247)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien Lietuvoje patvirtinta vienuolikta...

Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai papasakojo visą tiesą, kaip įstaiga tapo koronaviruso židiniu (85)

Šeštadienį su Delfi susisiekė Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai , kurie tikina, kad...

Klaipėdoje mirusios moters dukra siunčia žinutę Verygai: nemeluokite – pasakykite žmonėms karčią tiesą (134)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) pranešė, kad šeštadienį Lietuvoje patvirtintas dar...

Artėjantis pikas pranašauja katastrofą Ukrainoje: šalis pandemijai itin pažeidžiama (384)

Koronavirusas Ukrainai žada didelių problemų: dauguma prognozių numato recesiją, o...

„Agurkinių“ lyderiui – valstybės kompensacija už tai, kad tualete nebuvo nei durų, nei užuolaidos (149)

Kauno nusikalstamos „Agurkinių“ grupuotės lyderis Saulius Velečka , pravarde Agurkas, kuris...

Širvintų merė kaltinama savivaliavimu: tikina, kad koronavirusu užsikrėtusią moterį į ligoninę vežė per prievartą (184)

Šeštadienį socialiniuose tinkluose pasirodė Lauros, kurios mama užsikrėtė koronavirusu,...

Veryga pateikė daugiau atsakymų dėl situacijos Klaipėdoje ir vakarinių sprendimų (106)

Didelės dalies Klaipėdos universitetinės ligoninės ( KUL ) skyrių veiklą nuspręsta stabdyti...

Klientai užgulė sodybą nuomavusią moterį: ar force majeure leidžia atgauti pinigus (261)

„Delfi“ sulaukė smulkiosios verslininkės Akvilės laiško, kuri teigė šiandien atsidūrusi...

Turistams neskirtoje Turkijos dalyje su pabėgėliais dirbusi lietuvė: tikros demokratijos šiai šaliai tikrai stinga (23)

Karantinas negailestingai pakeitė gyventojų kasdienybę. Namai jau keliskart sutvarkyti, nuo...

Koronavirusas diagnozuotas kariui, dirbančiam su šauktiniais: kur užsikrėtė, nežino (98)

Šeštadienį vakare žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad koronavirusas neaplenkė ir...

|Maža didelių žinių kaina