Socialinis atsakingumas – dar ne tvarus verslas
Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos narė V. Chošnau, kalbėdama Žinių radijo „Atsakingas požiūris“ laidoje, tikino, kad Lietuvoje ryškėja dvi tvaraus verslo tendencijos – vienos organizacijos ar įmonės pasirenka socialinio atsakingumo tematiką, kitos įmonės žvelgia giliau – renkasi sisteminį požiūrį į verslo vystymą.
„Didieji prekės ženklai labai dažnai mini labdaringą veiklą, skelbia socialines iniciatyvas ir apie tai garsiai komunikuoja. Bet to ne visada užtenka, kad galėtum save vadinti tvariu verslu“, – teigė V. Chošnau.
Pasak specialistės, nors šiuo metu Lietuvoje daugelis įmonių renkasi socialinio atsakingumo kelią (pavyzdžiui, vienkartinę finansinę ar žmogiškąją pagalbą senelių namams), to neužtenka, kad verslas galėtų vadintis atsakingu. Egzistuoja ir aukštesni, daugiau atsakomybės reikalaujantys tvaraus verslo modeliai. Jie skirstomi į lygius.
„Pirmajame lygmenyje esanti įmonė tiesiog laikosi visų įstatymų, stengiasi save šiek tiek pagerinti ir užsiima filantropija. Antrajame – užmezga partnerystes su kitomis vyriausybėmis ar privačiomis organizacijomis ir siekia ilgalaikio poveikio. Trečias ir ketvirtas lygmuo – tai visų svarbių visuomeninių problemų sprendimų integravimas į savo verslo modelį. Tai nėra tik socialinės iniciatyvos, tai – ir aplinkosauginiai, ekonominiai, skaidraus valdymo ir atsiskaitymo elementai. Tiksliau – kai verslas pereina nuo socialinių iniciatyvų prie integruoto strateginio tvaraus verslo modelio ir įsiveda labai aiškius kriterijus, kaip jis tą poveikį darys, kaip matuos ir kaip atsiskaitys visuomenei“, – aiškino tvaraus verslo ekspertė.
Pasak V. Chošnau, pagrindinė problema yra tai, kad Lietuvos įmonių tvaraus verslo strategijos vis dar labai fragmentiškos ir kartais yra vertinamos tik per naudos prizmę.
„Kiekvienas mūsų veiksmas – asmeninis ar organizacinis – lemia reakcijas visoje visuomeninėje grandinėje. Atsakomybė – asmeninė, o rezultatas – bendras. Tad jei atsakomybę vertinsime tik per savo prizmę, niekada nesukursime realaus rezultato“, – įsitikinusi V. Chošnau.
Atsakingo verslo įvaizdis – tik dar viena madinga etiketė, kurią verslas gali nusipirkti?
Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas kritikuoja verslus, kurie socialinę atsakomybę bando paversti socialiniu marketingu. Anot specialisto, geri įmonių darbai neturėtų tapti rinkodariniu triuku, padedančiu laimėti prieš rinkoje esančius konkurentus.
„Tokia strategija nėra tvari, ji neturi pagrindo pačioje organizacijoje, todėl tokios įmonės labai blaškosi, dažnai pamiršdamos, kad socialinė atsakomybė yra ilgalaikės veiklos dalis, o ne būdas parduoti brangiau ir daugiau“, – tvirtino viešųjų ryšių ekspertas.
Pasak A. Katausko, yra pasitaikę atvejų, kai įmonės kreipiasi ir klausia, ką reikėtų daryti, norint sukurti tvaraus verslo įvaizdį. Vis dėlto, anot specialisto, negali atrodyti toks, koks nesi.
„Įmonė paaukojo pinigų fondui? Gerai, reali nauda yra, tačiau svarbu išsiaiškinti priežastis, kodėl įmonė taip pasielgė – ar iš asmeninių paskatų ir visuomenės spaudimo, ar dėl to, kad be šio socialinio veiksmo neįsivaizduoji savo veiklos? Įprastai, uždavus šiuos klausimus, labai greitai supranti, kas iš tiesų slypi už tos socialinės veiklos“, – sakė A. Katauskas.
Anot jo, nebūtina garsiai šaukti apie gerus darbus – kartais užtenka juos padaryti ir darbuotojai paskleis žinią plačiau nei masinės žiniasklaidos priemonės. Be to, socialinės atsakomybės esmė yra ne tai, ką ir kaip garsiai įmonė daro, o kokią problemą sprendžia.
„Kai vienas verslininkas skyrė milijonus Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymui po gaisro, pasipylė kritika apie tai, o kodėl tas verslininkas neskyrė pinigų, pavyzdžiui, miškų atsodinimui? Vis dėlto nėra vieno vardiklio, pagal kurį būtų galima vertinti, kas teisingiau“, – kalbėjo A. Katauskas.
Įmonėms pataria eiti sunkesniu, bet didesnę ilgalaikę naudą duodančiu keliu
Anot specialistės V. Chošnau, tvaraus verslo būtinybė tik didės, kadangi visuomenė pati to reikalauja ir griežtėja teisinis reguliavimas.
„Vartotojas šiandien turi stipresnį balsą ir žinias, todėl svarbu reaguoti. Tai – visuomenės spaudimas įmonėms. Taip pat jaučiamas ir stiprėjantis teisinis reguliavimas, ateinantis iš Briuselio. Tų reguliavimų nesilaikymas gali sukelti didelę finansinių praradimų riziką ateityje, todėl įmonės persiorientuoja į tvarumo modelius“, – apie aplinkos poveikį keistis įmonėms pasakojo V. Chošnau.
Įmonėms, norinčioms pradėti kurti tvaraus verslo strategiją, ekspertė pataria išsigryninti ilgalaikę viziją ir jos laikytis.
„Išsiaiškinkite, koks jūsų tvaraus verslo tikslas, ar jis atitinka aktualijas – visuomenės ir gamtos poreikį. Kai įvertinami poreikiai, verta susisiekti su srities specialistais ir parengti bendrą strategiją. Taip pat svarbu akcentuoti patį tvarumą, o ne tik socialinę atsakomybę – socialinė atsakomybė yra trumpalaikė, o tvarumas – neribotos evoliucijos kelias“, – patarė tvaraus verslo specialistė V. Chošnau.
„Atsakingas požiūris“ – tai iniciatyva, kuria siekiama pažinti ir įvertinti įmones, prisidėjusias prie gerovės kūrimo Lietuvoje. Jei žinote verslą, kurio mažesni ar didesni darbai prisidėjo prie pokyčių mūsų šalyje, įvertinkite jo pastangas ir indėlį. Atsakingą įmonę ir jos darbus nominuokite vienoje iš septynių kategorijų „Atsakingas požiūris“ puslapyje.
