aA
„Sodros“ „lubos“ – tai, ko verslininkai ir ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojai laukė ir 2019 metais sulaukė, tačiau tikros naudos nepajuto. Nors „Sodros“ „lubos“ turėjo sumažinti darbo pajamų apmokestinimą ir padėti kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, padidinus GMP tarifą šios pastangos ištirpo. Apie Lietuvos pastangas ir nesėkmes, kuriant geresnes sąlygas darbuotojams ir verslui, pasakoja ekspertai ir įmonių atstovai.
Darbas
Darbas
© DELFI / Domantas Pipas

Vienais įstatymais davė, kitais – atėmė

2018 metais buvo priimtas sprendimas įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“ – maksimalią pajamų sumą, nuo kurios būtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. „Sodros“ įmokų „lubų“ įvedimą dar 2002 metais siūlė „Investuotojų forumas“ – akcentavo didesnes galimybes šalyje sukurti daugiau aukštos kvalifikacijos darbo vietų.

Pasak specialistų, pagrindinės tokio sprendimo naudos turėjo būti kelios: mažesnė mokestinė našta ypač aukštas pajamas gaunantiems dirbantiems asmenis (jie gautų daugiau grynųjų pajamų), verslams išaugtų galimybės pritraukti ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojų į Lietuvą, o kartu sustiprėtų šalies investicinis, konkurencinis patrauklumas.

2018 metais priėmus sprendimą įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“ Lietuvoje, buvo nuspręsta šią ribą palaipsniui mažinti 3 metų pereinamuoju laikotarpiu. Dirbant pagal darbo sutartį, 2019 m. įprastos socialinio draudimo įmokos buvo mokamos nuo sumos, ne didesnės nei 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) per metus, 2020 m. – ne didesnės nei 84 VDU, o 2021 metais – ne didesnės nei 60 VDU.


Tai reiškia, kad, pvz., 2019 metais ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurių metinės pajamos (prieš mokesčius) viršijo 136 344,0 Eur, turėjo pajusti reformos naudą. Šią ribą viršijančioms darbuotojo pajamoms buvo taikomos „Sodros“ „lubos“ – ne 19,5 proc., o tik 6,98 proc. įmokos tarifas. Vis dėlto reformos naudos darbuotojai ir verslai nepajuto, nes priėmus „Sodros“ „lubas“ buvo padidintas Gyventojo pajamų mokesčio (GMP) tarifas.

2018 metų pab. priimta Gyventojo pajamų įstatymo pataisa įtvirtino, kad gyventojų pajamoms, kurios (ar kurių metinė dalis) neviršija 120 VDU, taikomas 20 proc. GPM tarifas, tačiau šią dalį viršijančios pajamos apmokestinamos didesniu, 27 proc., tarifu. Negana to, šiais metais nuspręsta tarifą dar padidinti ir vietoj 27 proc. buvo įvestas 32 proc.

„Investuotojų forumo“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, po tokių pataisų „Sodros“ „lubos“ beveik neteko prasmės.

Rūta Skyrienė
Rūta Skyrienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„2019 metų pabaigos sprendimas nuo „Sodros“ „lubų“ įvesti 32 proc. GPM tarifą iš esmės panaikina visą 2018 metų reformos naudą. Tai taip pat nubraukia ir paskatas užsienio investuotojams Lietuvoje steigti kompetencijų centrus ir kurti labai gerai mokamas darbo vietas“, – teigė pašnekovė.

Vis dėlto, R. Skyrienės teigimu, padidintas GMP tarifas – ne vienintelė blogybė. Situaciją prastina ir nevienodas mokesčių skaičiavimas ar lengvatų taikymas skirtingose institucijose, t. y. VMI ir „Sodroje“.

„Dar blogiau yra tai, jog naujas didesnis GPM tarifas taikomas visoms pajamoms, tačiau „Sodros“ „lubos“ netaikomos tuo atveju, jeigu yra pasiekiamos sumuojant pajamas iš skirtingų darboviečių. Vienoje darbovietėje dirbančiam asmeniui „Sodros“ „lubos“ taikomos, tačiau dirbančiam keliose darbovietėse – ne. Tai reiškia, kad asmenims, turintiems kelis uždarbio šaltinius ir šiemet viršijusiems 84 VDU, mokestinė našta gali išaugti“, – neteisybę akcentavo R. Skyrienė.

Pasak pašnekovės, dabar mokestinė reforma liečia tūkstančius darbuotojų, tačiau ateinančiais metais, kai „Sodros“ „lubos“ leisis dar žemiau, tai gali paveikti ir dešimtis tūkstančių dirbančiųjų. Ypač aukštos kvalifikacijos asmenų gretos, kuriems mokesčiai pakils, gali dar labiau padidėti.

„Ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojai – tai tie žmonės, kurie investavo į savo ateitį, išsilavinimą, į žinias, bet kurie dabar yra skalpuojami labiausiai“, – taip mokestinę reformą apibūdino R. Skyrienė.

Ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojai – tai tie žmonės, kurie investavo į savo ateitį, išsilavinimą, į žinias, bet kurie dabar yra „skalpuojami“ labiausiai.

Pasak „Investuotojų forumo“ vykdomosios direktorės, tokie veiksmai blogina Lietuvos verslo ir investicinės aplinkos patrauklumą. Po dar labiau pakelto GPM tarifo Lietuvoje darbo santykių pajamos tapo apmokestinamos daugiausia, o šalis sumažino savo konkurencinį pranašumą.

Atbaido darbuotojus iš užsienio

Nuo 2012 metų Lietuvoje veikiančiame „Danske Bank“ Lietuvos filiale iš viso dirba beveik 4000 darbuotojų. Kaip pasakoja įmonės filialo Lietuvoje vadovas Ramūnas Bičiulaitis, šiuo metu bendrovėje dirba 75 užsieniečiai, iš kurių dešimtys – ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Šie žmonės užima svarbias padalinių vadovų, mokesčių, pinigų plovimo prevencijos ar organizacijos transformacijos specialistų pozicijas.

Ramūnas Bičiulaitis
Ramūnas Bičiulaitis
© DELFI / Tomas Vinickas

Vadovo teigimu, sprendimas įvesti „Sodros“ įmokų lubas naudą turėjo atnešti ne tik įmonėms, bet ir jų darbuotojams, todėl verslo atstovų buvo ypač lauktas.

„2019 metų mokestinė reforma paties verslo buvo sutikta labai palankiai. Manau, kad darbuotojai, uždirbantys didesnes pajamas, privalo turėti kažkokias „Sodros“ „lubas“. Tai yra sąžininga verslo, ir ypač – dirbančiojo, atžvilgiu“, – teigė R. Bičiulaitis.

Pasak įmonės atstovo, maksimali socialinio draudimo įmokos suma verslui sudaro galimybių lengviau pritraukti talentingų darbuotojų ir juos išlaikyti, o darbuotojams – tikėtis didesnių grynųjų pajamų.

„Žiūrint iš įmonės perspektyvos, mes, visų pirma, vertiname, kokios yra galimybės pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų apskritai ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio. (…) Natūralu, kad kiekvieną kartą įdarbindami tokius darbuotojus, derybų metu svarstome, kokie bus mokami mokesčiai, tie mokesčiai yra lyginami tarp valstybių – Lietuvos ir šalies, iš kurios atvyksta potencialus darbuotojas. Ir pats žmogus vertina, kokį mokestinį krūvį jis turėtų Lietuvoje. Jeigu mes įvedame didesnius GMP tarifus virš „Sodros“ ribos, natūralu, kad pasiūlymas važiuoti dirbti į Lietuvą tokiam darbuotojui tampa mažiau patrauklus“, – tikino R. Bičiulaitis.

Vadovo teigimu, mokestinė našta – nors ir ne vienintelis, tačiau svarbus veiksnys, galintis nulemti įmonės sėkmę pritraukiant aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio.

Kaip Lietuva kuria aukštos kvalifikacijos darbo vietas: viena ranka duoda, kita – atima
© DELFI / Domantas Pipas

„Svarbu kalbėti apie bendrą aplinką, t. y. kiek ji patraukli aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš užsienio dirbti Lietuvoje. Natūralu, kad kiekvienas tos aplinkos elementas, kuris pablogėja, blogina ir visą darbo aplinką. Tai nėra vienintelis argumentas, kuris vertinamas pritraukiant darbuotojus, bet tai yra vienas iš tų elementų, kuris gali gana negatyviai suveikti, jeigu darbuotojas svarsto, o atskirais atvejais net gali būti lemiamu veiksniu“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Pritraukdami talentų pavėlavome – „Sodros“ lubų reikėjo anksčiau

Paulius Kunčinas, ekonomistas, kūręs proveržio ir pažangos strategijas ne vienai pasaulio valstybei, teigia, kad šiandien, kalbėdami apie „Sodros“ „lubas“ kaip įrankį aukštos kvalifikacijos darbo vietoms kurti, jau pavėlavome. Dabar, norint pritraukti ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir juos išlaikyti, vien socialinio draudimo įmokų „lubų“ nepakaks.

„Prieš 5 metus dar turėjome galimybių konkuruoti: tada Lietuvos atlyginimai buvo patrauklesni ir nebuvo tokios didelės konkurencijos tarp valstybių. Dabar, žiūrint Europos mastu, visos šalys jau siūlo labai daug lengvatų aukštos kvalifikacijos specialistams. Pavyzdžiui, Paryžius siūlo Londono bankininkams ypač patrauklias sąlygas, kad jie atvažiuotų dirbti būtent pas juos. Portugalija jau kokie 5 metai siūlo nulinius tarifus tiems, kurie atvažiuoja, turi būstą, bet dirba užsieniui, t. y. pardavinėja savo paslaugas globalioje rinkoje ir generuoja savo pajamas ne iš tos valstybės“, – kalbėjo P. Kunčinas.

Paulius Kunčinas
Paulius Kunčinas
© Organizatorių nuotr.

Reikia ilgalaikio tikslo ir realių veiksmų

Pasak ekonomisto, norėdami sukurti daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų Lietuvoje, į kurias pritrauktume darbuotojų iš užsienio ir susigrąžintume jau emigravusių talentingų tautiečių, įstatyminių pakeitimų neužtenka.

„Daug talentingų lietuvių išvažiuoja į kitas šalis, renkasi kitas jurisdikcijas, netgi visai šalia, pvz., Estiją. Tad tą konkurencinę kovą mes jau faktiškai esame pralaimėję. Taigi nemanau, kad situaciją pakeistų naujas įstatymas. Reikia mąstyti visiškai kitomis kategorijomis“, – įsitikinęs P. Kunčinas.

Daug talentingų lietuvių išvyksta į kitas šalis. Nemanau, kad situaciją pakeistų naujas įstatymas. Reikia mąstyti visiškai kitomis kategorijomis.

Pasak pašnekovo, žmones į vienas ar kitas valstybes traukia nauji horizontai – naujos galimybės augti, uždirbti, būti vertinamiems. Tam reikalingos ilgalaikės strateginės sritys ir tikslingas darbas valstybėje. Nors pastaraisiais metais Lietuva pasistūmėjo „fintecho“, inovacijų ir pan. srityse, P. Kunčino teigimu, tai įvyko bene atsitiktinai. O sričių, į kurias orientuotųsi ir kuriose proveržį padaryti siektų Lietuva, valstybės nenustatė.

„Reikėtų grįžti prie strateginio klausimo – kokią vertę Lietuva nori sukurti po 20 metų, ir pagal tai nustatyti tikslus, paruošti aiškų planą, kaip būtų investuojama. Kai „fintech“ tapo karšta tema, per dvejus metus į Lietuvą sugrįžo nemažai talentingų žmonių. Problema – per mažas mastelis: mums neužtenka vieno gana siaurio segmento, pvz., „fintech“, reikia kur kas didesnio plano“, – tikino pašnekovas ir pridūrė, kad, nustačius strategines kryptis, Lietuvai reikėtų suformuoti savo nacionalinio vystymo banką – finansinį instrumentą, kuris galėtų finansuoti ilgalaikius projektus, būtinus valstybei.

Vis dėlto P. Kunčinas pastebi, kad, pasaulyje atsiradus naujoms sritims ir galimybėmis, jomis pasinaudoti Lietuva dažnai pavėluoja. Be to, neretai tikimasi, kad to imtis turi verslas, nors sąlygas verslui turėtų užtikrinti valstybė.

„Visos naujos karštos temos, kurias mes galėtume pasiimti ir bandyti lenktyniauti, pasibaigia pasakymu – „ai, tegul verslas padaro“. Tačiau verslas yra per daug smulkus ir neturi priėjimo prie kapitalo. O tie, kurie turi, dažniausiai jau pakankamai dideli ir persikelia į kitas valstybes, kur jiems yra palankesnės sąlygos“, – kalbėjo ekonomistas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
2.3333

Top naujienos

Vieno valstiečio reputacijai gelbėti skubiai pakeista viena iš karantino nuostatų (953)

Tam, kad bent iš dalies būtų galima teisiškai pateisinti Seimo nariui, „valstiečiui“ Dainiui...

Pirmąją savaitės pusę orai bus saulėti, sausi ir šilti (10)

Pirmadienio dieną mūsų šalies orus lems anticiklonas. Diena bus saulėta, plonų debesų pasirodys...

Pritrūkus darbo Lietuvoje, pasiūlymų dairosi užsienyje: įspėja, kad visiems jų neužteks (138)

Lietuvos įdarbinimo agentūros jau ruošiasi vasaros sezonui. Atstovai pasakoja, kad lietuviai ir...

Netrukus į Prancūziją grįš grupė žmonių, net nenutuokiančių apie prasidėjusią pandemiją (76)

Tikriausiai apie pasaulį siaubiantį naująjį koronavirusą jie žino nedaug arba visai nieko....

Nėra imunitetą stiprinančio supermaisto, tačiau mineralai ir vitaminai yra būtini: įvardijo 3 svarbiausius (44)

Imuninė sistema pastaruoju metu nuolat linksniuojama dėl koronaviruso pandemijos, tačiau ji...

Taip seniau gydytojai saugojosi nuo maro: manė, kad padės keistos kaukės su snapais (51)

Septynioliktame amžiuje žmonės tikėjo, kad tokia apranga padeda išvalyti apnuodytą orą. Jie klydo.

Johnsonas dėl COVID-19 simptomų pristatytas į ligoninę (97)

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas buvo pristatytas į ligoninę atlikti papildomų...

Gediminas Jankauskas. Ateistas iš Dievo malonės: Luiso Bunuelio sapnai ir iliuzijos (6)

Luiso Buñuelio (1900–1983) kūryba, kurios pradžia – žymiausias pasaulyje kino rebusas...

Klaipėdos laboratorija atnaujino darbą, pranešė uostamiesčio meras (20)

Klaipėdos universitetinės ligoninė s (KUL) laboratorija vėlų sekmadienio vakarą atnaujino...

|Maža didelių žinių kaina