Alga – nebūtinai svarbiausia
Ar iš tiesų darbuotojai palieka vadovus, o ne įmones? „Taip, bet ne tik tai, – sako personalo atrankos kompanijos „Peoplelink“ vadovaujanti partnerė Jurgita Lemešiūtė. Ji priduria, kad žmogus ne tik išeina dėl vadovo, bet ir ateina, todėl vadovo vaidmuo itin svarbus.
Konsultacijų įmonės „Korn Ferry Hay Group“ atliktas tyrimas parodė, kad pernai darbuotojų kaita Lietuvoje siekė 23 procentus. Tai reiškia, kad per vienerius metus bendrovėje pasikeičia ketvirtadalis darbuotojų, o per du metus nelieka net pusės ten dirbusiųjų. Ir šis skaičius auga. Pavyzdžiui, 2012 metais darbuotojų kaitos procentas siekė tik 15, 2016-aisiais – 22 procentus. Dar labiau bauginančiai atrodo tai, kad tik kas šeštas darbuotojas yra įsitraukęs į savo darbą. Tai – pasaulinė tendencija, kurią parodė vienos didžiausių pasaulyje viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Gallup“ atlikta analizė.
Pernai, per profesines sąjungas atlikusi darbuotojų apklausą, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija liko nustebinta rezultatais. Paaiškėjo, kad geras vadovas dirbantiesiems svarbiau netgi už pinigus.
„Kai klausėme darbuotojų, kas motyvuoja juos dirbti ir pagal ką jie renkasi darbą, iš anksto tikėjomės išgirsti, kad tai yra atlyginimas. Bet iš tikrųjų alga yra tik antroje vietoje. Svarbiausia, koks yra vadovas, kolegos, kokia struktūra“, – pasakoja konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Be to, paaiškėjo, kad darbuotojams itin svarbu, kad įmonėje vyrautų horizontalus valdymo modelis. „Tai reiškia, kad darbdavys kolegialiai sprendžia įvairius uždavinius, ieško problemų sprendimo kartu su darbuotojais. Tada jie jaučiasi reikalingi, prisidėję prie gerų įmonės rezultatų. Darbuotojai tikrai labai laukia galimybės įsitraukti į įmonės valdymą“, – sako I. Ruginienė.
Sėkmės formulė – įmonė be kabinetų?
Ne vienerius metus geidžiamiausiu darbdaviu Lietuvoje renkama telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ sako, kad savo veikloje panašiu principu ir vadovaujasi. „Kiekvienas darbuotojas į kolegas kreipiasi „tu“. Pačios įmonės vertybės kuriamos ne vadovų kabinetuose, kurių pas mus nėra, o kartu su visa komanda. Kartais juokaujame, kad į bet kurį „Bitės“ biuro aukštą atėjęs svečias negalėtų pasakyti, kas yra vadovas, nes mūsų įmonėje nėra nė vieno kabineto, visi sėdi vienas šalia kito“, – asakoja „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė.
Negana to, bendrovė didelį dėmesį skiria vadovų ir darbuotojų santykiams, siekiama išsiaiškinti, kokia yra darbinė atmosfera. Pasak „Bitė Lietuva“ atstovų, darbuotojai skatinami kiekvieną savaitę turėti asmeninius pokalbius su kolegomis, o porą kartų per metus vyksta metiniai aptarimai. Atskiros komandos taip pat turi periodinius susitikimus.
Kad geras vadovas svarbus skirtingų sričių profesionalams, parodė ir šiemet atliktas „Peoplelink“ tyrimas. Apklausa atskleidė, kad pavyzdžiui, pardavimų srities darbuotojams svarbiausias veiksnys yra kompetentingas vadovas, kuris nori tobulėti. Ir tik vėliau norui dirbti kompanijose įtaką daro tokie veiksniai kaip atlyginimas, galimybė tobulėti ir mokytis, ar lankstus darbo laikas. Gerą vadovą, kaip vieną iš dviejų svarbiausių veiksnių, taip pat įvardijo inžinerijos, rinkodaros ir komunikacijos specialistai. Mažiau tai rūpi finansininkams ar informacinių technologijų specialistams.
Iš vadovų laukia empatijos
Pasak darbo rinkos specialistų, griežti vadovai – nebemadinga. Ateinanti naujoji karta nori, kad jiems vadovaujantis asmuo būtų empatiškesnis. „Su jaunąja karta ateina lūkestis, kad vadovas turėtų „minkštųjų“ savybių – empatija, supratimas, grįžtamojo ryšio teikimas ir daug bendravimo. Dabar labiau nei techninė patirtis yra akcentuojamos vadovo vadybinės kompetencijos – gebėjimas motyvuoti, įkvėpti, organizuoti darbą“, – apie besikeičiančias tendencijas sako „Peoplelink“ vadovaujanti partnerė Jurgita Lemešiūtė.
Ar sunku surasti tokį vadovą, kurio buvimas motyvuotų darbuotojus nekeisti darbo? „Kaip ir gero darbuotojo, taip ir gero vadovo reikia paieškoti. Bet mūsų rinkoje yra stiprių vadovų. Jie supranta „minkštųjų“ savybių svarbą, ugdo lyderystę“ , – tvirtina J. Lemešiūtė.
Tiesa, yra ir kitas būdas, kaip surasti norimą vadovą, kuris atitiktų reikalingiausias šių dienų kompetencijas. Pavyzdžiui, vienas geidžiamiausių darbdavių Lietuvoje stengiasi vadovus išsiugdyti pats. „Net 70 procentų vadovų išauginame įmonės viduje, todėl visuomet ieškome lyderių. Vertiname strateginį mąstymą, orientaciją į žmones, gebėjimą matyti platesnį vaizdą“, – sako telekomunikacijų bendrovės atstovė Eglė Staniulionė.
Užsisėdėjusių vadovų autoritarinis valdymas
Esą Lietuvoje jau yra nemažai progresyvių įmonių, kurios stengiasi pritaikyti modernius valdymo modelius bei supranta darbuotojų įtraukimo į procesus svarbą. Profesinės sąjungos juokauja, kad tokiose bendrovėse joms nėra ką veikti. Tačiau probleminiai sektoriai taip pat išlieka. Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės I. Ruginienės, dažniausiai konfliktai tarp vadovų ir darbuotojų fiksuojami statybos, transporto ir paslaugų sektoriuose.
„Yra vietų, kur sistema yra absoliučiai autoritarinė. Ten darbuotojas yra tik kaip daiktas ir įrankis pasiekti tikslus. Matome, kad tokiose vietose darbuotojai jaučiasi nelaimingi, jiems mokama nepakankamai, sąlygos tikrai ne geriausios, o darbuotojų kaita didelė“, – atskleidžia I. Ruginienė.
Pasak ekspertų, dažnai problematiškos įmonės yra ir tos, kuriose vadovai savo kėdėje užsisėdi per ilgai. „Stovintis vanduo pūva. Todėl daugiausiai problemų yra tose organizacijose, kuriose vadovai daug metų nepasikeitę. Jie nepajudinami, autokratiški, dėl to ir problematiškesnių situacijų kyla“, – sako J. Lemešiūtė.
Šiuos teiginius iš dalies patvirtina ir pati valstybė. Dar 2017 metais tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė įstatymų pataisas, kuriomis būtų įvedamos 5 metų kadencijos valstybės ir savivaldybių įmonių bei valstybės ir savivaldybių valdomų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovams. Pagal tuomet siūlytas pataisas, tas pats žmogus negalėtų eiti vienos įmonės vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Prezidentūra skaičiavo, kad valstybė ir savivaldybės valdo kelis šimtus įmonių, o kai kurių iš jų vadovai savo postuose sėdi dar nuo sovietmečio. D. Grybauskaitė tuomet teigė, kad nekeičiami vadovai tampa neprincipingi ir neskaidrūs. Seimas šioms pataisoms pritarė.
Tiesa, verta paminėti, kad darbus žmonės keičia ne tik dėl vadovų. Pasak ekspertų, dažnai tokie sprendimai būna kompleksiniai. Sprendimą išeiti gali nulemti ir mokamos algos dydis, per menkos karjeros ir tobulėjimo galimybės, ar tiesiog noras pakeisti sritį.
