Apie penkias pagrindines darbdavio įvaizdžio formavimo tendencijas pasakoja bei patarimais dalijasi „Western Union Lietuva“ komunikacijos vadovė Ilona Lekavičiūtė. Ši bendrovė jau kelerius metus iš eilės yra tarp pirmaujančių Lietuvos kompanijų reputacijos indekso tyrimuose. I. Lekavičiūtė tiesiogiai prisidėjo prie šių rezultatų, o šiais metais įgijo tarptautinio koledžo „Employer Brand College Leadership“ sertifikatą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
1. Darbdavio įvaizdis kaip integruota verslo funkcija
Ilgą laiką darbdavio įvaizdžio formavimas buvo laikomas žmogiškųjų išteklių arba komunikacijos disciplinų dalimi. Tačiau situacija sparčiai keičiasi – didelėms įmonėms, konkuruojančioms dėl įvairių sričių specialistų, nebeužtenka vykdyti tik įdarbinimo ar talentų pritraukimo funkcijų.
Bendrovės suvokia, jog šiais laikais svarbu žvelgti į bendrą vaizdą: kurti ne tik vienerių metų strategiją, bet ir susitelkti į darbuotojų įtraukimą bei išsaugojimą, rūpintis vidine ir išorine komunikacija. O tam būtini nauji įgūdžiai – išmanyti socialinių tinklų algoritmus, technologijas, gebėti generuoti kūrybiškas ir įtraukiančias idėjas, analizuoti duomenis ir tendencijas.
Taigi, į darbdavio įvaizdžio strategijos kūrimą verta įtraukti tiek komunikacijos bei žmogiškųjų išteklių, tiek ir kitų funkcijų vadovus, kurie strategiją praturtintų savo įžvalgomis ir kompetencijomis.
2. Automatizacija – ir pritraukia, ir padeda išlaikyti
Organizacijos, norinčios įgyti konkurencinį pranašumą, pradeda veikti kitaip. Pavyzdžiui, socialinis tinklas „Linkedin“ turi tokią funkciją kaip talentų įžvalgos („Talent insights“). Naudojant šį įrankį, realiuoju laiku įmanoma gauti prieigą prie duomenų, kurie rodo, kur gyvena ir dirba įmonei reikalingi talentai. Žinant šią informaciją, galima efektyviau pasiekti ir užmegzti ryšį su potencialiais darbuotojais.
Žinoma, yra vienas apribojimas – jeigu jie nėra prisiregistravę platformoje, jų nepasieksite. Tačiau yra ir naujų, dar efektyvesnių būdų juos pasiekti. Pavyzdžiui, viešojoje erdvėje (žiniasklaidoje ir soc. tinkluose) nuosekliai rodyti, koks darbas įmonėje yra įdomus, dalintis kasdieniais įvykiais bei savo darbuotojų pasiekimais.
Taip pat svarbu kuo labiau automatizuoti darbo ir mokymosi procesus. Gyvename technologijų laikais – robotai-asistentai padeda išvengti pasikartojančių ir nuobodžių užduočių. Taigi, kuo inovatyviau vyksta darbo procesas, tuo labiau žmonės vertina įmonėje sukuriamas sąlygas išlaisvinti savo kūrybiškumą.
3. Suasmeninta komunikacija – raktas į sėkmę
Sėkmingos darbdavio komunikacijos paslaptis – orientacija ne į bevardę masę, bet į konkrečią tikslinę auditoriją. Taigi, svarbiausia savo turimose socialinių medijų platformose suburti potencialių darbuotojų ratą, pagal iš anksto nustatytus parametrus. Kartais geriau turėti mažiau sekėjų ir „like“ paspaudimų, tačiau daugiau kokybiško informavimo, t. y. vykdoma komunikacija tiems, kuriems norima perteikti žinutę. Taip pasieksite daugiau teigiamų rezultatų – pasamdytų specialistų ir talentų, motyvuotų darbuotojų.
Atraskite tai, kas iš tiesų svarbu jūsų tikslinei auditorijai ir keiskite įprastų veiksmų formatą. Pavyzdžiui, visiems pažįstamas veiksmas – karjeros dienos, kuriose dalyvauja vis mažiau potencialių darbuotojų. Taip yra, nes renginyje jie negauna asmeninio dėmesio, nesukuriama reali pridėtinė vertė.
Todėl šiais metais nusprendėme pakeisti šio renginio konceptą – pirmiausia, išsiaiškinome, ko iš tiesų reikia jauniems žmonėms ir suorganizavome renginį „Career Lab“, kuris sulaukė tiek tikslinės auditorijos dėmesio, tiek ir komunikacijos specialistų įvertinimo.
4. Kandidatai nori girdėti tikrą balsą
Ankstyvaisiais 2010-aisiais įmonės uoliai stengėsi bei investavo į darbdavio vertės kūrimą darbuotojams. Tiesa, tai daugiausiai apsiribojo nušlifuotais reklaminiais šūkiais, gražiais paveiksliukais, 5-10 min. trukmės vaizdo įrašais apie bendroves. Tos dienos praėjo.
Kandidatai ir darbuotojai šiandien tikisi, kad įmonių komunikuojamos žinutės viešojoje erdvėje paveiks jų savijautą, sukurs pridėtinę vertę. Jie nenori klausytis ištobulintų ir pasikartojančių bendrovių pranešimų ir renkasi autentišką turinį.
Daug didesnį auditorijos įsitraukimą padeda sukurti pačių darbuotojų skelbiami įrašai, nuoširdžiai pasakojantys apie darbo aplinką, tad verta investuoti į darbuotojų-ambasadorių programą. Nuolat palaikant ryšį su aktyviausiai komunikuojančiais darbuotojais, galima pasiekti dar didesnę dalį tikslinės auditorijos.
5. Būti ten, kur yra auditorija
Šiandien didžioji dalis darbdavio įvaizdžio formavimo veiksmų vyksta per socialinius tinklus ar net susirašinėjimo programėles, pavyzdžiui, „Messenger“ ir „LinkedIn“. Šios priemonės padeda sukurti betarpį pasitikėjimą, o žmonių reakcijos laikas ženkliai trumpėja.
Būkite pasiruošę investuoti laiko, kuriant savo pasaulinį tinklą ir internetinį profilį. Tiesa, tai gali atsipirkti tik po ilgesnio laikotarpio. Paprastas įrašas „LinkedIn“ gali jums atverti naujus talentų kanalus, kurie ilgainiui jums ir jūsų bendrovei atneš apčiuopiamos naudos. Tereikia kantrybės ir nuoseklaus darbo – būti aktyviems, sekti tendencijas, dalintis ekspertiniais komentarais.
Kaip rodo Europos tarybos plėtros banko ataskaita, įmonės, investavusios į darbdavio įvaizdžio formavimą, pastebėjo, kad jose 54 proc. išaugo kvalifikuotų kandidatų pasirinkimas. Tad, ateityje matysime tik dar didesnę darbdavio įvaizdžio formavimo įtaką šiems procesams.
