Tyrimai rodo, kad lietuviai prioritetą skiria atostogoms su šeima – tokį atsakymą pateikė net 48,6 proc. apklaustųjų, tačiau dauguma žmonių vis dar turi įprotį kaupti atostogas, o net 63 procentai žmonių per atostogas tikrinasi elektroninį paštą. Anot „Atostogeno“ kampanijos psichologės Ugnės Juodytės, žmonės neretai skiria daug dėmesio darbui, tačiau su tokiu pat atsakingumu sau ilsėtis jau nemoka. Atostogos su šeima, anot psichologės, yra geras pasirinkimas, nes įsisukę į rutiną neretai pamirštame skirti dėmesio artimiesiems.
„Kai gyvenimo būdas aktyvus, laiko šeimai – vyrui, žmonai, vaikui – skiriame nedaug. Atostogos yra tas laikas, kai galime sąmoningai būti kartu, leisti laiką drauge“, – sako U. Juodytė.

O kad atostogos neapkarstų, „Novaturo“ rinkodaros vadovė Olga Belova pataria pirma išsiaiškinti, ko kiekvienas tikisi iš atostogų.

„Visų pirma, reikėtų įsigilinti į visų, net mažiausių šeimos narių, poreikius, dienotvarkę ir atsižvelgti į tai planuojant atostogas. Tada pavyktų išvengti visokių nepasitenkinimų, ašarų, vadinamųjų „ožiukų“, ir visi bus laimingi“, – sako O. Belova.

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo: net 84,9 proc. teigia, jog jiems labai svarbu pakeisti aplinką, kad kokybiškai pailsėtų. O 16,8 proc. atsakiusių į klausimą, kaip geriausia ilsėtis, pažintines keliones įvardija kaip tobulas. Psichologė teigia, kad pakeisti vietą žmogui išties labai naudinga.
Ugnė Juodytė

„Mes nebeesame toje erdvėje, kuri įpareigoja elgtis tam tikru būdu. Pavyzdžiui, kai dirbame iš namų. O kai pakeičiame vietą, nuotaika pagerėja, energijos kiekis padidėja, nauji įspūdžiai kuria pozityvią atmosferą“, – vardija U. Juodytė.

Visgi dalis žmonių didesnį stresą patiria susidūrę su kita kultūra, jiems nepažįstama aplinka. O. Belova sako, kad pakeisti aplinką galima ir nevykstant į užsienio šalis.

„Lietuvoje yra daug puikių vietų pailsėti, galima keliauti ne taip toli – į tą pačią Latviją ar Estiją, kur graži gamta, Baltijos jūra, bet norėčiau akcentuoti, kad pakeitę vietą, norėdami atsikratyti rutinos, mes turime „pasikrauti“ geros energijos. Ar tai bus saulė, ar sniegas, ar vėjas – ne taip svarbu kas, svarbu leisti sau pailsėti“, – sako pašnekovė.

Populiari nuomonė, kad lietuviai atostogoms paprastai skiria septynias dienas, buvo paneigta atlikto tyrimo metu.

„Dauguma lietuvių (virš 70 procentų) renkasi ilgesnes atostogas – daugiau nei 10 dienų. Džiugu, kad žmonės supranta, jog kelių ilgesnių savaitgalių neužtenka, tai nėra atostogos. Tai – tam tikra sublimacija“, – sako O. Belova.

„Itin ilgo laiko reikia tiems, kurie pervargę. Jei mes neseniai atostogavome, jaučiame, kad energijos užtenka, – porą dienų pailsime ir viskas yra gerai. Bet jei mes pusę metų intensyviai dirbome protinį arba fizinį darbą, tai tikrai poros dienų nepakaks, – sako psichologė ir pataria planuojant atostogas nepamiršti dienos ar kelių skirti sau grįžus, kad nereikėtų iškart pulti į darbus. – Adaptacija sumažina nerimą. Kai grįžtame po atostogų, iš karto kibti į darbus tikrai sunku. Tada nesidirba visiškai.“
Olga Belova

„Novaturo“ vadovė sako, kad apklausos rodo, jog mes esame įpratę atostogas planuoti vasarą, tad viešbučių pasirinkimas didžiausias būtent šiltuoju metų laiku. Jei vasarą šiluma mėgautis galime ir nevykdami toli, tai žiemą populiariausios kryptys išlieka Madeira, Tenerifė, Kanarų salos, Portugalija.

Tyrimas atskleidė, kad nemažai lietuvių jau senokai neatostogavo. Net virš 43 procentų apklaustųjų nurodo, jog neatostogauja dėl didelių darbo krūvių.

„Ir nustebome, ir nuliūdome šiek tiek, šiuo atveju reikėtų giliau pasižiūrėti, kodėl taip yra. Net 39 procentai žmonių atsakė, kad jiems tiesiog taip patinka. Nemažai lietuvių yra pasakę, kad negali atostogauti šiuo metu, nes yra pradėję naujus projektus ar nėra kam jų pavaduoti darbe. Tai rodo, kad mes turime išmokti planuotis atostogas arba grįžti prie atostogų planavimo. Ta tendencija, kuri atsirado per pandemiją, kai perkama paskutinę minutę, mums, kaip lietuviams, net mentališkai nėra priimtina“, – dalijasi informacija O. Belova.

Net ir per atostogas žmonės neretai visiškai neatsiriboja nuo darbinės veiklos – kone 63 procentai pasitiktina elektroninį paštą.

„Iš psichologinės pusės čia matau grėsmę – žmogus gali pervargti, tikėtina, kad jis darbe bus neefektyvus. Yra toks mitas, kad kuo daugiau žmogus dirba, tuo geriau. Bet visi tyrimai rodo tą patį – jei dirbama be atostogų ir poilsio, tai efektyvumas labai krenta. Ir kūrybiškumas mažėja, atsiranda ciniškumas, nenoras spręsti problemų, – tikrai nėra gera tokia puokštė“, – neigia darboholizmo neva teigiamą naudą psichologė.

Ji sako, kad norint išties „atsijungti“ nuo darbo, reikėtų neimti telefono ir kitų įrenginių keliaujant atostogų. Diskomfortas bus laikinas, tačiau tik taip į darboholizmą linkęs žmogus išties pailsės nuo darbo ir per atostogas nereikalingos veiklos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)