„Kiekviena šalis turi ir savų kultūrinių ypatumų, tad dar prieš kelionę visuomet pravartu pasiskaityti apie čia vyraujančias tradicijas. Nors arbatpinigiai daugumoje šalių – gana įprastas būdas padėkoti už gerą darbą aptarnavimo srityje, kai kur tai nėra priimtina, todėl nenorėdami įžeisti jus aptarnaujančio personalo, prieš jų palikdami pasidomėkite šalyje nusistovėjusiomis tradicijomis“, – pataria didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturas“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė.
Kiek ir kam arbatpinigių palikti?
Šalyse, kuriose arbatpinigių kultūra stipriai įsišaknijusi, aptarnaujančiam personalui paliktas euras ar keli gali būti ne tik graži jūsų padėka, bet ir paskata dar labiau dėl jūsų pasistengti. Kambaryje paliktų arbatpinigių radęs personalas viešbučių svečius dažnai nudžiugina maloniomis smulkmenomis – iš rankšluosčių išlankstytomis figūrėlėmis ar saldžiomis staigmenomis.
Pamiršti nereikėtų ir kitų jūsų komfortu besirūpinančių darbuotojų – restoranuose dirbančių padavėjų ar sunkius jūsų lagaminus maloniai iki kambario panešti besisiūlančių pagalbininkų. Kiekvienas iš jų ras būdų kaip jums atsidėkoti – net jei tai bus šypsena kiekvieną rytą.
Jei jau nusprendėte atostogų metu palikti arbatpinigių jus aptarnaujančiam personalui, reikėtų iš anksto apsibrėžti kiek ir kada – tai leis lengviau suvaldyti jūsų biudžetą ir neišpūsti atostogų kainos.
„Nėra taisyklių, kiek arbatpinigių reikėtų palikti. Nuspręsti galite tik jūs patys, tačiau visuomet rekomenduojama atsižvelgti į viešbučio, kuriame apsistojote, lygį bei aptarnavimo kokybę. Gana įprasta per dieną viešbučio personalo arbatpinigiams skirti apie 3-5 eurus, tačiau jei apsistojate prabangesniame viešbutyje ar savo kambaryje vakare surengėte tikrą vakarėlį, arbatpinigiams vertėtų skirti šiek tiek daugiau“, – pataria M. Bielinytė.
Pagal nusistovėjusią praktiką, lagaminais besirūpinantis personalas įprastai gauna po 1 eurą už lagaminą, tad atvykę su pora kelioninių krepšių kelių eurų nepagailėkite. Jei lagaminų daugiau – sumą suapvalinkite. Kambarius tvarkančiam personalui taip pat galima palikti po kelis eurus kiekvieną kartą, kai kambariai yra tvarkomi. Kai kurie keliautojai smulkintis su arbatpinigiais kiekvieną dieną nenori, tad dosnesnius palieka paskutinę atostogų dieną. Vis dėlto nepamirškite, kad jus aptarnaujantis personalas keičiasi, tad palikti kelionės pabaigoje, arbatpinigiai gali atitekti ne visiems.
„Sulaukę arbatpinigių apsidžiaugs ir restorano darbuotojai, net jeigu mėgaujatės „viskas įskaičiuota“ poilsiu ir švedišku stalu. Jei atostogų metu lankotės ne viešbučio restorane, gana įprasta palikti 10–15 proc. sąskaitos sumos siekiančius arbatpinigius. Žinoma, jeigu arbatpinigiai atskirai nėra įtraukti į pačią sąskaitą. Daugumoje šalių restoranų darbuotojai gauna gana nedidelius atlyginus, tad klientų palikti arbatpinigiai jiems – ne tik padėka už darbą, bet ir tam tikra dalis atlyginimo“, – sako „Novaturo“ atstovė.
Kur ir kam arbatpinigių nepalikti?
Nors šalių, kuriose personalui palikti arbatpinigiai gali būti palaikyti įžeidimu, yra tikrai nedaug, Japoniją galima priskirti prie jų. Japonai turi visą rinkinį nerašytų taisyklių, kaip dera elgtis viešose erdvėse ir svečiuose, kad neįžeistumėte šeimininkų ir aplinkinių.
„Japonija neturi arbatpinigių kultūros – nei restoranuose, nei viešbučiuose aptarnaujančiam personalui papildomų pinigų palikti nederėtų, nes geri jūsų ketinimai gali būti palaikyti įžeidimu. Pamatę, kad palikote daugiau pinigų, negu nurodyta sąskaitoje, japonai greičiausiai bandys jus pasivyti ir pinigus gražinti.
Užtai Japonijoje labai vertinamos dovanos – įprasta, kad eidami į svečius turite kažkuo nudžiuginti šeimininkus, o šeimininkai turi atsilyginti jums tuo pačiu. Tad jeigu labai norite atsidėkoti už puikų aptarnavimą, vietoj arbatpinigių tiesiog įteikite nedidelę dovanėlę. Panašiai į arbatpinigius reaguoja ir Singapūro bei Pietų Korėjos gyventojai“, – pasakoja „Novaturo“ komunikacijos vadovė M. Bielinytė.
Arbatpinigių įprastai niekas nesitiki sulaukti ir Kinijoje, net ir šiuolaikiškuose megapoliuose puoselėjančioje tradicijas bei senąją šalies kultūrą.
„Kinai laikosi lygybės principo, o siekis būti viršesniam už kitus yra tabu. Tad ir arbatpinigiai šioje šalyje gali būti palaikyti nemandagiu elgesiu ar net kyšiu. Tiesa, sparčiai besivystantis turizmo sektorius įnešė savų pokyčių – nors patys kinai arbatpinigių nepalieka, po truputėlį formuojasi įprotis juos priimti iš užsienio svečių“, – pasakoja M. Bielinytė.
Kitose lietuvių keliautojų pamėgtose Azijos šalyse – Tailande, Balyje ar Vietname – iš vietinių gyventojų arbatpinigių nesitikima, tačiau užsienio turistų dėkingumas vertinamas. Aukštos klasės restoranuose arbatpinigiai gali būti įtraukti į sąskaitą, o vietinių užeigų šeimininkai tokiu dosnumu būtų maloniai nustebinti.