Viskas, ką turite žinoti apie pusiau požeminius konteinerius: visomis savybėmis lenkia mums įprastus

Gerokai pranašesni už įprastus konteinerius

„Pusiau požeminiai konteineriai visomis savybėmis lenkia mums įprastus. Jie yra penkis kartus talpesni, tad sutaupo vietos, be to, apie juos neturėtų mėtytis netilpusios šiukšlės, po šiuos konteinerius neturi galimybės kuistis gyvūnai, tad ir vaizdas – visai kitoks“, – privalumus vardija VAATC projektų vadovas D. Radvila.

Vienas esminių pusiau požeminių konteinerių pranašumų – juose esančios atliekos neskleidžia kvapų, nes yra laikomos žemoje – 6-7 laipsnių temperatūroje. „Virš žemės esanti konteinerio dalis – labai nedidelė, vidinis konteinerio maišas niekuomet neužsipildo iki pat viršaus, tad beveik visos atliekos yra po žeme. Šie konteineriai bus ištuštinami kiekvieną dieną – taip paskaičiuota pagal aptarnaujamą gyventojų skaičių. Tad sudaromos visos galimybės švarai ir tvarkai. Bet šie dalykai, žinoma, didele dalimi priklauso nuo konteineriais besinaudojančių gyventojų“, – pažymi specialistas.

Anot D. Radvilos, tokie konteineriai yra aptarnaujami greičiau, lengviau, patogiau ir pigiau – reikalauja mažiau sąnaudų. Pusiau požeminius konteinerius galima ištuštinti iš 6-7 metrų atstumo.
„Žinoma, konteinerių, apstatytų automobiliais, ištuštinti negalime, bet didesniu atstumu, toliau nuo gatvės esančias aikšteles lengvai aptarnaujame“, – pabrėžia specialistas.

Pusiau požeminiai konteineriai – patogiai sugrupuoti

VAATC atstovo teigimu, pusiau požeminiai konteineriai stovės patogiomis grupelėmis: bendrųjų buitinių atliekų, popieriaus, plastiko, stiklo ir maisto atliekų.

„Gyventojų laukia naujovė – atskiras maisto atliekų konteineris. Skatiname žmones kuo labiau išrūšiuoti atliekas ir taip tausoti mūsų aplinką. Pirminis rūšiavimas, atliekamas pačių gyventojų, yra pats efektyviausias. Paskui iš sumaišytų atliekų ištraukti tokias, kurias galima perdirbti, ir jas išrūšiuoti yra pakankamai sudėtinga. Kai žmonės iš pat pradžių išrūšiuoja plastiką, popierių, stiklą, maistą – atliekos būna žymiai tvarkingesnės“, – pažymi D. Radvila ir priduria, kad nors kai kuriose aikštelėse specialūs maisto atliekų konteineriai įrengti jau dabar, šios atliekos į specialiai joms skirtas vietas bus išvežamos tik nuo 2019 m. vidurio.

Specialistas pastebi, kad pusiau požeminiai konteineriai pasižymi ilgaamžiškumu – jiems taikoma 20 m. garantija, o vidiniam atliekų maišui – 5 m. Tačiau suomių praktika rodo, kad šie maišai gali tarnauti ir visą dešimtmetį.

Konteinerių vietai – specialus dėmesys

Anot D. Radvilos, renkant tinkamiausią vietą pusiau požeminėms aikštelėms, dirba įvairių sričių specialistų komandos. Ir reikalavimų šių aikštelių įrengimui – ne vienas.

„Parinkti vietą yra labai sudėtinga, nes mikrorajonuose nėra tiek daug lokacijų, atitinkančių visus reikalavimus: nuo aptarnaujamų gyvenamųjų namų konteineriai turi būti nutolę ne daugiau nei 100 metrų, užsipildyti jie turi per parą, po jais negali būti inžinerinių komunikacijų, sunkvežimiui turi būti patogu privažiuoti prie konteinerių ir juos iškrauti. Tad jų tikrai negalima statyti, kur sugalvoji“, – sako specialistas.

Viena tokia aikštelė pakeičia 20 įprastų antžeminių konteinerių ir užima apie 10 kv. metrų, prie konteinerių nutiesiami šaligatviai, jei yra poreikis – ir įvažiavimas neįgaliesiems.

Požeminiai konteineriai Vilniuje

© Vilniaus savivaldybė

„Pusiau požeminiai konteineriai yra švarūs, tvarkingi, neskleidžia kvapų, tad tikiu, kad šią naujovę miestiečiai netrukus pamėgs, nes dabar prie namų esantys nedideli konteineriai dažnu atveju yra netvarkingi ir netalpūs“, – pastebi D. Radvila.

Šiuo metu Vilniuje yra įrengtos 57 pusiau požeminių konteinerių aikštelės. Jomis jau džiaugiasi dalis Naujininkų, Justiniškių, Šeškinės, Pašilaičių, Antakalnio ir kitų mikrorajonų gyventojų. Iš viso mieste iki 2019 m. pabaigos planuojama įrengti apie 750 pusiau požeminių konteinerių aikštelių.