aA
Pagal 2014–2020 m.Valstybinį atliekų tvarkymo planą, daugiau nei 50 tūkst. gyventojų turinčiuose Lietuvos miestuose šiais metai turėjo pradėti veikti maisto atliekų surinkimo sistema, kuri leistų gyventojams atskirai išmesti išrūšiuotas bioskaidžias ir maisto atliekas. Tačiau didžiuosiuose šalies miestuose, tarp kurių ir Vilniuje, tokio tipo atliekos kol kas nėra renkamos. Ko trūksta, kad sistema pradėtų veikti, aiškina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Atliekų tvarkymo poskyrio patarėjas Vytautas Budreika ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Tomas Vaitkevičius.
Maisto atliekos
Maisto atliekos
© Shutterstock

„Šiuo metu atskiras maisto atliekų surinkimas Vilniaus mieste dar nėra įgyvendintas, nes ieškoma geriausio sprendimo vilniečiams. Pasiruošimas vyksta ir naujai įrengiami konteineriai jau turi atskirą sekciją maisto (virtuvės) atliekoms, tačiau neskubame skelbti surinkimo konkurso kol iki galo nežinome, kaip bus panaudojamos maisto atliekos“, – sako V. Budreika.

Pasak jo, viena iš priežasčių, kodėl miestas vis dar nepradėjo vykdyti Aplinkos ministerijos jiems numatytų įsipareigojimų, yra iki galo neaiškūs teisės aktų reikalavimai. Dėl to, anot Vilniaus miesto savivaldybės atstovo, pradėjus vykdyti maisto atliekų surinkimą ir tvarkymą be aiškaus reglamentavimo ir neužtikrinus, kad šis tvarkymas galės būti vykdomas taupiai ir efektyviai pabrangtų mokestis už šias atliekas.

„Iš vienos pusės, Vilniaus miesto savivaldybė gali aklai vykdyti Aplinkos ministerijos norus ir tiesiog paskelbti surinkimo konkursą bei vežti atliekas į kurią nors privačią kompostavimo aikštelę. Tačiau toks veiksmas tik dar labiau pabrangintų atliekų tvarkymą Vilniaus mieste.

Tuo labiau, kad dar nėra iki galo aiškus teisinis tokio surinkimo reguliavimas, t. y. ar tokioms atliekoms galioja reikalavimai, taikomi 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų atliekoms. Jeigu taip, tuomet tokių atliekų išvežimas yra nepaprastai brangus. Jeigu ne, tuomet tai reikia aiškiai įvardyti įstatymuose. Šiuo metu yra palikta pilkoji zona“, – teigia V. Budreika.

Vilnius ruošiasi naujajai maisto atliekų rūšiavimo ir surinkimo sistemai
© Asmeninio albumo nuotr.

Su juo sutinka ir VAATC vadovas T. Vaitkevičius, kuris sako, kad, siekiant efektyvaus atliekų tvarkymo, maisto atliekų surinkimas yra būtinybė, tačiau skubėti, neįvertinus situacijos, būtų nelogiška.

„Vilnius ruošiasi maisto atliekų tvarkymui ir mes džiaugiamės, kad Vilniaus miesto valdžia supranta, jog atskiras maisto atliekų surinkimas yra dar viena svarbi sritis, kuri būtina siekiant užtikrinti efektyvų atliekų tvarkymą ir žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą. Tačiau dabar pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kokie reikalavimai yra keliami maisto atliekoms surinkti ir tvarkyti, kokie turimi atiekų tvarkymo infrastruktūros objektai tam gali būti panaudoti. Reikalavimai turi būti optimalūs ir ilgalaikiai bei nekelti absurdiškų iššūkių tiek gyventojams, tiek tvarkytojams. Esame kalbėję su Aplinkos ministerija, kuri atlikusi kitų Europos Sąjungos valstybių praktikų analizę, žada artimiausiu metu pateikti tam reikiamus teisės aktus. Turėdami šiuos reikalavimus, tikimės sėkmingai įdiegti sistemą“, – teigia T. Vaitkevičius.

Kitas svarbus aspektas, norint įgyvendinti maisto atliekų surinko sistemą, pasak VT. Vaitkevičiaus , yra išsirinkti finansiškai geriausią būdą tokioms atliekoms tvarkyti.

„Atskirai surinktos maisto atliekos gali būti sutvarkomos išgaunant dujas arba tiesiog kompostuojant. Kiekvienas iš tų būdų turi savų pliusų ir minusų. Ir vienam, ir kitam būdui įgyvendinti reikalinga ne tik išspręsti tam reikalingų įrenginių finansavimo klausimą, bet ir įvertinti turimos infrastruktūros panaudojimo galimybes, tame tarpe ir galimybę panaudoti turimus mechaninio biologinio atiekų apdorojimo gamyklos pajėgumus. “, – sakoVAATC direktorius.

Tomas Vaitkevičius
Tomas Vaitkevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Net ir išsprendus reikalingus perdirbimo įrenginių, teisinius ir finansavimo klausimus, lieka svarbiausia užduotis – gyventojų informavimas.

„Maisto atliekų surinkimas veikia tik tada, kai gyventojai yra tinkamai informuoti ir gerai rūšiuoja maisto atliekas. Jeigu į maisto atliekas bus primetama ne maisto atliekų, tai jų sutvarkymo kaštai išaugs kelis kartus. Netinkamos atliekos gerokai pabrangina maisto atliekų tvarkymą, o tai vėlgi sukuria papildomus kaštus visai sistemai, kurie galiausiai nugula ant paprastų gyventojų pečių per rinkliavą. Tad prieš startuojant bus stengiamasi kuo aiškiau paskleisti žinią apie tai, kaip teisingai rinkti maisto atliekas“, – teigia V. Budreika.

Jam antrina ir T. Vaitkevičius, kuris sako, jog surenkant tokias atliekas būtina užtikrinti jų „švarumą“, kad kuo mažesnis kitų atliekų kiekis patektų tarp bioskaidžių ir maisto atliekų.

„Teisės aktai, reglamentavimai – svarbu, tačiau tik gyventojų sąmoningumas gali atnešti geriausią rezultatą. Norint užtikrinti efektyvų maisto atliekų sutvarkymą, reikia užtikrinti, kad jų rūšiavimas bus kuo švaresnis. Tam reikalingas ilgas informavimo procesas, prie kurio esame pasirengę prisidėti“, – sako VAATC vadovas.

Maisto atliekos
Maisto atliekos
© Shutterstock

Apie tai, kad daug maisto atliekų patenka tarp kitų komunalinių atliekų ir taip jas užteršia, indikuoja ir VAATC inicijuojamo projekto „Atliekų kultūra“ skelbiami rūšiavimo ir jo pažangos indeksai Vilniaus regione.

„Žiūrėdami, kaip kinta Vilniaus regiono rūšiavimo įpročiai, matome, kad mišriuose komunalinėse atliekose iš tiesų daugėja maisto. Per metus laiko vienas Vilniaus regiono gyventojas vidutiniškai išmeta 80,5 kg maisto atliekų, o lyginant 2018 ir 2019 metus, tai net 12 kg daugiau. Šiuo atveju neatsakingas vartojimas didėja, esame pajėgūs įpirkti daugiau maisto, tačiau atsakomybės neįgyjame. Labai daug maisto nukeliauja į mišrias komunalines atliekas. Pradėjus veikti sistemai, privalėsime atsisakyti įpročio maišyti atliekas“, – teigia T. Vaitkevičius.

Per 2020 m. Vilniaus miesto savivaldybė ir VAATC bendradarbiaudami su Aplinkos ministerija planuoja išspręsti visus su sistema susijusius klausimus ir vėliausiai nuo 2021 m. pradėti vykdyti atskirą maisto atliekų surinkimą.

Užsakymo nr.: PT_83117377

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
2.1429

Top naujienos

„Vaisingumo klinikos“ tyrime vieną įtariamųjų prašoma suimti (79)

„Vaisingumo klinikos“ vadovai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdos įtariami slėpę pajamas ir taip...

Estų medikas apie rekordinius COVID-19 skaičius: po dviejų savaičių prasidės košmaras (68)

Kaip teigia Estijos Talino ligoninės vadovas Arkadijus Popovas, ribojimus, kuriuos šalies valdžia...

Navickienė: ilginant nedarbo išmokų mokėjimą, reikėtų sprendimų dėl tarifų (43)

Iškilus diskusijoms dėl nedarbo sistemos peržiūrėjimo, o profsąjungoms siūlant mokėti nedarbo...

Politologai nesutaria, ar TS-LKD nepadarė klaidos (474)

Penktadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ( TS-LKD ) iškelti...

Rekordinę ketvirtadienio šilumą jau savaitgalį keis grįžtantis šaltukas kitą savaitę laukiama tikro pavasario (27)

Vasario 25 – ąją Lietuvoje fiksuotas šilumos rekordas nuo pat 1989 – ųjų. Kybartuose...

Linas Jocius | D+

Atrado nišą, kaip papildyti piniginę: tai padėjo sukaupti pradiniam būsto įnašui, o per mėnesį yra pavykę uždirbti ir 1700 eurų (4)

Ar niekada nepagalvojote, jog jei yra dienų, kai nereikia automobilio, galite jį išnuomoti ir taip...

Dėl Maldyvuose mįslingai dingusios lietuvės artimieji kreipėsi į Kretingos policiją, paskelbta tarptautinė paieška Maldyvų pareigūnai: turime tvirtų įrodymų (457)

Beveik prieš dvi savaites Maldyvuose dingusios Giedrės Vaškytės šalies policija sako ieškojusi...

Ir toliau kuria melagienas apie vakcinas: neva jos yra genų terapijos produktas

Melagienų apie vakcinas nuo COVID-19 soc. tinkluose yra itin daug. Lietuvius visaip bandoma...

Jevgenijus Šuklinas: kai tau bėda, ordinai ir apdovanojimai nieko nereiškia (1)

Nors šaltą žiemą Visaginas atrodo gan tuščias, čia žymiausias Lietuvos kanojininkas...