aA
Šiandien didžioji dalis Vilniui reikalingos energijos yra gaminama senuose įrenginiuose, naudojančiuose iškastinį kurą, o tai riboja galimybes efektyviau gaminti energiją ir sumažinti šilumos kainas vilniečiams. 2020 m. Vilniuje duris atversianti naujausia ir pažangiausia kogeneracinė jėgainė šalyje – išeitis, kuria žadama pagerinti vilniečių kasdieninį gyvenimą.
© Organizatorių nuotr.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius sako, kad tokio pajėgumo jėgainė yra reikalinga ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos gyventojams tam, kad būtų užtikrinta, jog resursai, kuriuos generuoja atliekų tvarkymo sistema, būtų tinkamai panaudoti.

„Be abejonės, visa sistema dirba taip, kad būtų kuo daugiau rūšiuojamos ir perdirbamos atliekos. Visi pripažįsta prioritetus – mažinti atliekų atsiradimą vartojant atsakingiau, kuo daugiau atliekų perdirbti, bet neišvengiamai lieka netinkamų perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčių atliekų. Tokias atliekas tenka šalinti sąvartynuose, nors iš jų būtų galima gaminti šilumą ir elektros energiją“, – sako VAATC direktorius.

Pasak jo, pradėjus veikti jėgainei, atsiras viena logiška ir suprantama atliekų tvarkymo sistemos grandis, kuri leis išgauti energiją iš niekam kitam netinkamų atliekų. Tai reiškia, kad atliekos pakeis šilumos bei elektros eneregijai gaminti naudojamą iškastinį kurą, kas leis ne tik taupyti šiuos natūralius gamtinius resursus, bet ir atpiginti energijos gamybą.

„Nauja jėgainė galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos, joje išgaunama elektros energija leis aprūpinti 230 tūkst. namų ūkių, tad elektros ir šilumos gamyba iš atliekų neabejotinai turi lemti mažesnes gyventojų sąskaitas. Kaip informuoja energetikai, šilumos gamybos kaina jėgainėje mažės 20 procentų“, – teigia T. Vaitkevičius.

Kita vertus, UAB „VAATC“ vadovo teigimu, kogeneracinės jėgainės naudą turime pajausti ir matydami sąskaitas už atliekų tvarkymą – juk mokėsime už atliekų tvarkymą, kurio metu šalia kitų sudedamųjų dalių, bus išgaunamas elektrinei reikalingas kuras, už kurį energetikai įprastai moka ir moka nemažai.

„Belieka tikėtis, kad priimant sprendimus dėl gyventojų mokamos kainos už į jėgainę pristatomas atliekas, šiuo supratimu bus vadovaujamasi. Viliamės tuo, kai girdime energetikų pažadą sudaryti prielaidas atliekų tvarkymo kaštų mažinimui – suprantame tai kaip užtikrinimą, kad atliekų deginimo kaštai bus bent jau mažesni už kaštus, kurie šiuo metu patiriami tvarkant atliekas, ką jau kalbėti apie galimybę, kad už deginimui pateiktas atliekas bus sumokama kaip ir už bet kokius energetinius reursus“, – kalba T. Vaitkevičius.

Vilniuje kylanti nauja jėgainė atneš dvigubą naudą: už šilumą ir atliekų tvarkymą miestiečiai mokės mažiau
© Organizatorių nuotr.

UAB „VAATC“ vadovo teigimu, jau šiuo metu yra kaupiamos degiosios atliekos, kurios galėtų būti sudegintos kogeneracinėje jėgainėje, bet tam būtini sprendimai.
„Iki jėgainės atidarymo būsime prikaupę bene 200 tūkst. tonų joje degintinų atliekų. Tai yra resursai, galintys duoti naudą žmonėms. Deja, kol kas lieka formalios bei ekonominės kliūtys, kurių nepanaikinus gali tekti šias atliekas tiesiog pašalinti“, – teigia T. Vaitkevičius.

„Lietuvos energija“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius aiškina, kad per metus Vilniaus regione bendrai susidaro apie 230 tūkst. tonų komunalinių atliekų, o statoma kogeneracinė jėgainė bus pajėgi 160 tūkst. tonų kiekvieno iš mūsų namuose susidarančių atliekų paversti naudinga energija.

„Tai prilygsta apie 200 tūkst. tonų biokuro arba daugiau kaip 2 mln. medžių, todėl tai – vienas iš didžiausių privalumų aplinkosaugai Lietuvoje ir Vilniuje – mažiau atliekų sąvartynuose ir pigesnis atliekų tvarkymas. Taigi, aplink Vilnių nebus kaupiamos atliekos, o priešingai – jas versime pigesne energija gyventojams“, – sako specialistas.

A. Ketlerius pasakoja, kad šiuo metu vyksta intensyvūs statybų darbai: montuojami įvairūs technologiniai įrenginiai, energijos tiekimo infrastruktūra.

„Visa pagrindinė jėgainei reikalinga įranga jau yra pagaminta ir kasdien jos elementai pasiekia statybų aikštelę. Šiuo metu jėgainėje atlikta darbų už maždaug 100 mln. eurų. Projektas įgyvendinamas iš Europos Komisijos skirtų lėšų (iki 140 mln. eurų), Europos investicijų banko paskolos (iki 190 mln. eurų) bei nuosavų lėšų. Visa statomos jėgainės projekto vertė, įvertinant ir kelis kartus didesnius biokuro naudojimo pajėgumus, sieks apie 350 mln. eurų“, – sako „Lietuvos energija“ atstovas.

Anot jo, jėgainėje bus taikomos naujausios aplinkosauginės technologijos, kurios užtikrins saugią ir švarią energijos gamybą. „Naujoje jėgainėje diegiami šiuolaikiški, pačius aukščiausius aplinkosauginius standartus atitinkantys dūmų valymo įrenginiai, todėl visada bus užtikrinti Lietuvoje ir ES nustatyti griežčiausi normatyviniai taršos reikalavimai“, – teigia „Lietuvos energija“ ryšių su visuomene vadovas.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
4.4286
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Estijos prezidentės ir Putino susitikimas – slaptos Rusijos strategijos dalis? (345)

Daugeliui užsienio politikos ekspertų Estijos prezidentės susitikimas su Vladimiru Putinu pasirodė...

Pacientų organizacija išplatino atvirą laišką Verygai: kam jūs, ministre, tarnaujate? (352)

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba ( LPOAT ), vienijanti 31 pacientų, sergančių...

Įžūlumo viršūnė: pasisavino ir pardavė laimėtą BMW, nors loterijoje nė nedalyvavo (105)

Kauno apygardos teismui balandžio viduryje teko nagrinėti neįprastą bylą. Teisme atsidūrė...

Pasidalijo neįprastu kiaušinių marginimo būdu: darbo nedaug, o rezultatas – stulbinantis (23)

Dažnai, kol vaikai dar yra maži, įvairiausi sudėtingi kiaušinių dažymo būdai baigiasi...

Lietuvoje šios operacijos moterims – dažnos: tyrimas parodė, kad 80 proc. atvejų intervencija nebūtina

Moterims, kurioms buvo atlikta echoskopija ir diagnozuotos gerybinės kiaušidžių cistos , retai...

Kaip į mados vakarėlį puošėsi garsūs kviestiniai svečiai (4)

Ketvirtadienio vakarą sostinės Verkių dvare dizainerių duetas Lilija Larionova ir Egidijus Rainys...

Lietuviai parodė, kaip savarankiškai įsirengė butą: nuomininkai dėl jo rikiavosi į eilę

Įsirengti būstą taip, kad jis išsyk taptų jaukiais namais – tai ne tik nelengva ir atsakinga...

Darbdaviai „nurašo“ net 30-mečius: nuo kada darbo rinkai esi per senas? (54)

Kai sakome „vyresni darbuotojai “, apie kokį amžių kalbame? Tokį klausimą uždavėme...

Estijos prezidentė po susitikimo su Putinu: aš pati iškėliau aštrias temas pakvietė Putiną į Tartu (352)

Dvi su puse valandos užtrukęs Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid susitikimas su Rusijos vadovu...