aA
Šiandien didžioji dalis Vilniui reikalingos energijos yra gaminama senuose įrenginiuose, naudojančiuose iškastinį kurą, o tai riboja galimybes efektyviau gaminti energiją ir sumažinti šilumos kainas vilniečiams. 2020 m. Vilniuje duris atversianti naujausia ir pažangiausia kogeneracinė jėgainė šalyje – išeitis, kuria žadama pagerinti vilniečių kasdieninį gyvenimą.
Vilniuje kylanti nauja jėgainė atneš dvigubą naudą: už šilumą ir atliekų tvarkymą miestiečiai mokės mažiau
© Organizatorių nuotr.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius sako, kad tokio pajėgumo jėgainė yra reikalinga ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos gyventojams tam, kad būtų užtikrinta, jog resursai, kuriuos generuoja atliekų tvarkymo sistema, būtų tinkamai panaudoti.

„Be abejonės, visa sistema dirba taip, kad būtų kuo daugiau rūšiuojamos ir perdirbamos atliekos. Visi pripažįsta prioritetus – mažinti atliekų atsiradimą vartojant atsakingiau, kuo daugiau atliekų perdirbti, bet neišvengiamai lieka netinkamų perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčių atliekų. Tokias atliekas tenka šalinti sąvartynuose, nors iš jų būtų galima gaminti šilumą ir elektros energiją“, – sako VAATC direktorius.

Pasak jo, pradėjus veikti jėgainei, atsiras viena logiška ir suprantama atliekų tvarkymo sistemos grandis, kuri leis išgauti energiją iš niekam kitam netinkamų atliekų. Tai reiškia, kad atliekos pakeis šilumos bei elektros eneregijai gaminti naudojamą iškastinį kurą, kas leis ne tik taupyti šiuos natūralius gamtinius resursus, bet ir atpiginti energijos gamybą.

„Nauja jėgainė galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos, joje išgaunama elektros energija leis aprūpinti 230 tūkst. namų ūkių, tad elektros ir šilumos gamyba iš atliekų neabejotinai turi lemti mažesnes gyventojų sąskaitas. Kaip informuoja energetikai, šilumos gamybos kaina jėgainėje mažės 20 procentų“, – teigia T. Vaitkevičius.

Kita vertus, UAB „VAATC“ vadovo teigimu, kogeneracinės jėgainės naudą turime pajausti ir matydami sąskaitas už atliekų tvarkymą – juk mokėsime už atliekų tvarkymą, kurio metu šalia kitų sudedamųjų dalių, bus išgaunamas elektrinei reikalingas kuras, už kurį energetikai įprastai moka ir moka nemažai.

„Belieka tikėtis, kad priimant sprendimus dėl gyventojų mokamos kainos už į jėgainę pristatomas atliekas, šiuo supratimu bus vadovaujamasi. Viliamės tuo, kai girdime energetikų pažadą sudaryti prielaidas atliekų tvarkymo kaštų mažinimui – suprantame tai kaip užtikrinimą, kad atliekų deginimo kaštai bus bent jau mažesni už kaštus, kurie šiuo metu patiriami tvarkant atliekas, ką jau kalbėti apie galimybę, kad už deginimui pateiktas atliekas bus sumokama kaip ir už bet kokius energetinius reursus“, – kalba T. Vaitkevičius.

Vilniuje kylanti nauja jėgainė atneš dvigubą naudą: už šilumą ir atliekų tvarkymą miestiečiai mokės mažiau
© Organizatorių nuotr.

UAB „VAATC“ vadovo teigimu, jau šiuo metu yra kaupiamos degiosios atliekos, kurios galėtų būti sudegintos kogeneracinėje jėgainėje, bet tam būtini sprendimai.
„Iki jėgainės atidarymo būsime prikaupę bene 200 tūkst. tonų joje degintinų atliekų. Tai yra resursai, galintys duoti naudą žmonėms. Deja, kol kas lieka formalios bei ekonominės kliūtys, kurių nepanaikinus gali tekti šias atliekas tiesiog pašalinti“, – teigia T. Vaitkevičius.

„Lietuvos energija“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius aiškina, kad per metus Vilniaus regione bendrai susidaro apie 230 tūkst. tonų komunalinių atliekų, o statoma kogeneracinė jėgainė bus pajėgi 160 tūkst. tonų kiekvieno iš mūsų namuose susidarančių atliekų paversti naudinga energija.

„Tai prilygsta apie 200 tūkst. tonų biokuro arba daugiau kaip 2 mln. medžių, todėl tai – vienas iš didžiausių privalumų aplinkosaugai Lietuvoje ir Vilniuje – mažiau atliekų sąvartynuose ir pigesnis atliekų tvarkymas. Taigi, aplink Vilnių nebus kaupiamos atliekos, o priešingai – jas versime pigesne energija gyventojams“, – sako specialistas.

A. Ketlerius pasakoja, kad šiuo metu vyksta intensyvūs statybų darbai: montuojami įvairūs technologiniai įrenginiai, energijos tiekimo infrastruktūra.

„Visa pagrindinė jėgainei reikalinga įranga jau yra pagaminta ir kasdien jos elementai pasiekia statybų aikštelę. Šiuo metu jėgainėje atlikta darbų už maždaug 100 mln. eurų. Projektas įgyvendinamas iš Europos Komisijos skirtų lėšų (iki 140 mln. eurų), Europos investicijų banko paskolos (iki 190 mln. eurų) bei nuosavų lėšų. Visa statomos jėgainės projekto vertė, įvertinant ir kelis kartus didesnius biokuro naudojimo pajėgumus, sieks apie 350 mln. eurų“, – sako „Lietuvos energija“ atstovas.

Anot jo, jėgainėje bus taikomos naujausios aplinkosauginės technologijos, kurios užtikrins saugią ir švarią energijos gamybą. „Naujoje jėgainėje diegiami šiuolaikiški, pačius aukščiausius aplinkosauginius standartus atitinkantys dūmų valymo įrenginiai, todėl visada bus užtikrinti Lietuvoje ir ES nustatyti griežčiausi normatyviniai taršos reikalavimai“, – teigia „Lietuvos energija“ ryšių su visuomene vadovas.

Užsakymo nr.: PT_80932435

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
4.0000

Top naujienos

Policija dar tiria savo veiksmus, bet ir be tyrimo matyti daugybė pažeidimų (150)

Mažeikių rajone, Viekšnių kapinėse, palaidotas 35-asis nepriklausomos Lietuvos istorijoje...

Šiemet atostogausime kitaip: skatinamas vietinis turizmas, bet ne visiems verslams tai padės (65)

Akivaizdu, kad šios vasaros atostogos gerokai skirsis nuo praėjusių vasarų, kai lietuviai, vos...

Vilniuje sutrikus vairuotojo sveikatai įvyko avarija: medikai kovoja dėl vyro gyvybės (11)

Pirmadienį Vilniuje įvyko avarija - susidūrė lengvasis automobilis „Volvo“ ir vilkikas...

Štai kas šiuo metu vyksta automobilių turguje: 4500 Eur kainuojantį automobilį prašo parduoti už 2500 (305)

Lietuvoje ir toliau laisvėjant karantinui, į normalų gyvenimą tikisi sugrįžti ir...

Skelbiamos nepriklausomo George'o Floydo kūno tyrimo išvados: jis buvo uždusintas (2)

Afroamerikietis George'as Floydas , kurio mirtis sukėlė neramumus JAV , mirė nuo spaudimo sukelto...

Agnė Keizikienė

Apie vaikų miegą nuo A iki Z: pamirškite bemieges naktis!

Ar žinojote, kad, anot tyrimų, susilaukus vaikų, moterys kas naktį netenka vidutiniškai po...

Monikai Kvietkutei gali tekti vėl minti teismų duris – kodėl Andrius Šedžius nemoka visų teismo priskirtų alimentų? (82)

Dainininkė Monika Kvietkutė , vaikštinėdama sostinėje, patikina labai laukianti karantino...

Turiu priklausomybę seksui ir meilei. Štai kaip supratau, kad tai – problema (19)

Visi pažįstame žmonių, kurie per daug geria. Jie – alkoholikai, kurie paverčia savo ir...

Geležinės moterys: bėgo nuo patyčių, metė narkotikus, šlaunimis traiško melionus (52)

Kai kalbama apie jėgos trikovę arba kultūrizmą, šios sporto šakos dažniausiai siejamos su...

Didžiausios visų laikų pandemijos: kas padėjo jas įveikti? (9)

Viduramžiais blogos higienos ir sanitarijos sąlygos, karai ir badas buvo įvairių ligų plitimo...

|Maža didelių žinių kaina