aA
Gyvenamųjų namų zonose neretai galima pamatyti įsikūrusius smulkiojo verslo atstovus – maisto prekių, buitinės technikos ir kitas parduotuves, grožio salonus ar taisyklas. Tačiau jų veikla reiškia ne tik patogumą gyventojams, bet ir didesnius susidarančius atliekų kiekius. Specialistas Elmaras Milinavičius paaiškino, kaip reikėtų elgtis, jei jūsų buitinių atliekų konteinerį dažnai užpildo verslininkų atliekos ir ką daryti, jei pastebite, kad šie atliekų nerūšiuoja.
© GRYNAS.lt

Vilnietis Tomas, gyvenantis sostinės senamiestyje, pasakoja nuolat susiduriantis su problema – kieme esantis antžeminis buitinių atliekų konteineris yra nuolat perpildytas kartoninių dėžių ir panašiomis atliekomis. Anot pašnekovo, greičiausiai tai – šalia veikiančių smulkiojo verslo atstovų darbas.

„Mūsų kieme stovinčiame konteineryje ir aplink jį nuolat galima rasti daugybę kartoninių dėžių nuo buitinės technikos ar kitų gaminių, kurie akivaizdžiai perkami didesniais kiekiais, tad nesunku suprasti, kad tai – šalia veikiančio smulkiojo verslo atstovų sugeneruojamos atliekos. Susidariusi situacija iš tikrųjų liūdina, nes didelė dalis kartoninių dėžių yra ne tik neišrūšiuojamos – o tai reiškia, ir neperdirbamos, – bet ir užpildo konteinerį, į kurį nebetelpa namo gyventojų komunalinės atliekos“, – pasakoja jaunas vyras.

Vilnietis priduria, kad netoliese esančioje rūšiuojamų atliekų konteinerių aikštelėje situacija yra analogiška: aplink esantys barai ir restoranai itin greitai užpildo stiklo ir popieriaus konteinerius buteliais ir kartoninėmis dėžėmis, o jei jos netelpa į konteinerius – sudeda šalia jų ar nerūšiavę meta į greta esančius buitinių atliekų konteinerius. Pasak pašnekovo, ypač dažnai tokį vaizdą galima išvysti po savaitgalio.

Didžiausios problemos – dėl smulkiojo verslo

Vieno iš sostinės atliekų vežėjų – „Ekonovus“ – valdybos narys Elmaras Milinavičius pripažįsta, kad iš tiesų tokia problema, apie kurią pasakoja vilnietis Tomas, sostinėje yra, o ypač ryški ji centrinėje miesto dalyje. Pasak E. Milinavičiaus, daugiausiai tokių atliekų tvarkymo problemų kyla dėl smulkiojo verslo atstovų aplaidumo. Įstatymai gana griežtai reglamentuoja stambesnių įmonių generuojamų atliekų tvarkymą bei kontrolę, o daugiabučiuose ar netoliese įsikūrusios nedidelės parduotuvėlės ar taisyklos nėra taip griežtai prižiūrimos, nors dėl jų veiklos atsiranda nemaži atliekų kiekiai.

Verslininkų atliekos atsiduria jūsų konteineryje: specialistas paaiškino, ką turite žinoti
© DELFI / Tomas Vinickas

„Komercinės įmonės turėtų sudaryti atskirą sutartį su atliekų tvarkytoju būtent dėl atliekų, kurios susidaro jų veikloje, šiuo atveju – kartoninių dėžių. Mieste esančių antrinių žaliavų pakuočių konteinerių kiekiai apskaičiuoti pagal gyventojų skaičių, todėl kiekviename mikrorajone yra atitinkamas kiekis rūšiavimo konteinerių. Deja, parduotuvėlių ar kito smulkiojo verslo atstovai dažnai kartonines dėžes sumeta šalia gyventojų konteinerių, tačiau šių atliekų kiekiai nėra įskaičiuoti į miesto tvarkymą. Šiomis atliekomis turėtų pasirūpinti patys verslininkai. Beje, ir patys gyventojai, mesdami į rūšiavimo konteinerį savo turimas kartonines dėžes, jas visų pirma turėtų susmulkinti, o ne tiesiog mesti į konteinerį ar, tuo labiau, sudėti šalia konteinerių“, – aiškina specialistas.

Sprendimo būdai – keli

Anot E. Milinavičiaus, norėdami išvengti panašių situacijų, kai komercinių įmonių atliekos užpildo gyventojų konteinerius, visų pirma patys gyventojai gali rodyti iniciatyvą. Matydami, kad jų kieme verslininkai palieka atliekas, turėtų tokias situacijas užfiksuoti nuotraukose ar video medžiagoje. Tai, anot pašnekovo, padėtų reikalauti, kad šios įmonės sudarytų atskiras sutartis su atliekų vežėjais savo rajone, ir taip išspręstų problemą.

„Komercinių įmonių atstovai turi savo sugeneruojamą tarą, pvz., kartonines dėžes, tvarkyti arba sandėliuodami savo patalpose, arba užsisakydami atskirą konteinerį, iš kurio atliekos būtų periodiškai šalinamos. Tuomet nebus šiukšlinama ir neperpildomi gyventojų konteineriai.

Jei pamatote, kad dėžės verslo atstovų yra sumetamos į buitinių atliekų konteinerius, yra keli būdai spręsti šią situaciją – arba bendraujant su tuo žmogumi perspėti, paaiškinti, kad to negalima daryti, arba užfiksuoti – nufotografuoti ar nufilmuoti, ir informuoti savivaldybės atliekų tvarkymo skyrių. Šis skyrius, bendraudamas su atitinkamomis įmonėmis, turėtų išsiaiškinti situaciją, o prireikus – nubausti įmones už neteisingą atliekų tvarkymo būdą ir miesto atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą“, – pasakoja specialistas.

Anot E. Milinavičiaus, yra ir dar vienas būdas spręsti šią problemą – užfiksavus tokią situaciją, galima susisiekti su savo rajono atliekų vežėju. Tokiu atveju atliekų vežėjo atstovas apsilanko gyvenamojoje zonoje, iš kurios gautas pranešimas, apžiūri, kokios įmonės yra įsikūrusios aplink, ir patikrina, ar jos yra sudariusios sutartis su atliekų tvarkytojais.

„Tačiau kiekvienas vežėjas gali matyti tik tas sutartis, kurios yra sudarytos konkrečiai su jų atliekų tvarkymo įmone – kitų vežėjų sutarčių matyti negali. Jei paaiškėja, kad įmonė sutarčių su vežėju neturi ir meta atliekas į gyventojų atliekų konteinerius, įspėjame, kad taip jie pažeidžia miesto atliekų tvarkymo taisykles ir gali būti baudžiami. Baudos dydis svyruoja nuo 60 iki 300 eurų“, – tikina E. Milinavičius.

Net ir nedidelėms parduotuvėms – atskiri konteineriai

Pasak specialisto, paprastai atliekų tvarkymo problemų su didžiosiomis įmonėmis nekyla, nes jų veiklą reglamentuoja įstatymai, kontroliuoja valstybinės institucijos. Paklaustas, kaip prekybos tinklai turėtų tvarkyti savo atliekas, E. Milinavičius tikina, kad visų pirma jos turi pasirūpinti atskirais konteineriais rūšiuojamoms ir bendrosioms buitinėms atliekoms.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

„Visi atliekų turėtojai privalo atliekas rūšiuoti, ir tik tos, kurios yra netinkamos išrūšiuoti, turėtų keliauti į mišriųjų komunalinių atliekų konteinerį. Pavyzdžiui, jei gyvenamojo namo pirmajame aukšte veikia maisto prekių parduotuvė, ji turi turėti konteinerį bendrosioms atliekoms bei atskirus konteinerius rūšiuojamoms. Parduotuvių atliekos yra laikomos gamybinėmis atliekomis, tad už jas reikia mokėti papildomai, bet dėl to šioms įmonėms nekyla mišriųjų komunalinių atliekų išvežimo kainos. Gyventojai ir įmonės turi suprasti, kad kuo teisingiau rūšiuos, tuo buitinių atliekų kainos išliks stabilesnės, o aplink bus ir tvarkingiau, ir mažiau teršiama gamta“, – tvirtina E. Milinavičius.

Rūšiavimas – nemokamas, o komunalinių atliekų tvarkymo kainos nuolat kils

Specialistas pabrėžia, kad atliekų rūšiavimas yra privalomas ir įmonėms, ir gyventojams, tik pastariesiems rūšiuojamų atliekų tvarkymo paslauga yra nemokama – už tai, kas metama į stiklo, plastiko ir popieriaus konteinerius, mokėti nereikia. Gyventojams kainuoja tik mišriųjų komunalinių atliekų konteinerių išvežimas.

Pasak pašnekovo, jei teisingai rūšiuojama, mišriųjų komunalinių atliekų kiekis atitinkamai sumažėja, tokiu būdu atliekų tvarkymo paslaugos kainos nekiltų.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC), remdamasis atliktų tyrimų duomenimis, informuoja, kad Vilniaus mieste beveik 40 proc. mišrių komunalinių atliekų srauto sudaro popieriaus-kartono ir plastiko atliekos. Anot VAATC atstovų, Vilniuje surenkamų plastiko atliekų kiekis iš esmės atitinka regiono vidurkį, tačiau popieriaus atliekų surinkimo tendencijos yra prastos – mišrių komunalinių atliekų sraute popieriaus pakuočių randama du ar tris kartus daugiau nei atliekose, surenkamose kitose Vilniaus regiono savivaldybėse.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
3.0000

Top naujienos

Po pragaro Pravieniškėse – šokiruojanti kalinio išpažintis: jie ten kone meldėsi, kad neišgyvenčiau (106)

Pasižiūrėję į Vytautą ir išgirdę jo balsu sunkiai tariamus žodžius nė neįtartumėte, kad...

Ekspertas perspėja dėl naujos aneksijos pavojaus: Putinas čia be vargo susitvarkytų (10)

Buvęs Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Illarionovas perspėja dėl naujos aneksijos, kurią...

Įvertino Nausėdos pasiūlymus ir drąsiai rėžė: skurdo su 10 eurų neišgelbėsime (2)

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad...

Profesorius Stukas paaiškino, kodėl būtina valgyti pusryčius: ryte dažnai daroma klaida situaciją tik pablogina (39)

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko , sunku patikėti, bet...

Saulius Siparis apie naują mylimąją: mes beveik vienmečiai, draugystėmis su mergaitėmis aš netikiu

„Mes esame praktiškai bendraamžiai. Vyrų santykiai su jaunomis mergaitėmis man atrodo visiškas...

Ką pasakytų Greta Thunberg Indijoje? Čia yra 150 mln. vairuotojų ir tik 8000 nori elektrinių automobilių (89)

Šią vasarą „ Hyundai Motor Co.“ pristatė pirmąjį Indijos elektrinį visureigį...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (14)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Po galingo taifūno „Hagibis“ – ypač sudėtinga padėtis: tūkstančiai žmonių skuba į pagalbą

Japonijoje dešimtys tūkstančių gelbėtojų pirmadienį ieško žmonių po galingo taifūno „...