aA
Didelių matmenų atliekos, susikaupusios po remonto, rekonstrukcijos darbų ar tiesiog persikraustant, neretai tampa tikru galvosūkiu gyventojams. Kol vieni atliekomis atsikrato pagal reikalavimus, kiti jas tiesiog palieka prie konteinerių gyvenamųjų namų kiemuose ar pamiškėse. Tai ne tik teršia aplinką, bet ir paplonina nieko dėtų gyventojų kišenes. Tad kaip teisingai atsikratyti didelių gabaritų atliekomis?
© DELFI / Karolina Pansevič

Stambiagabaritėms atliekoms priskiriami nereikalingi didelių matmenų daiktai, pavyzdžiui, baldai (kėdės, spintos, lovos), čiužiniai, langų rėmai, durys, radiatoriai, vežimėliai, dviračiai ir net padangos.
Tokiomis atliekomis norintys atsikratyti Vilniaus regiono gyventojai jas turi pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles nurodytu darbo metu (jų sąrašą galite rasti čia). Čia tam tikrą atliekų kiekį kasmet galima priduoti nemokamai. Pavyzdžiui, per metus vienas gyventojas gali priduoti 10 kg pavojingųjų atliekų, 250 kg medienos atliekų, 250 kg statybinių atliekų, 50 kg stiklo atliekų, 4 vnt. padangų per metus ir pan.

Tiems gyventojams, kurie neturi galimybių savo transportu pristatyti atliekų į specializuotas aikšteles, yra organizuojami reti, bet nemokami išvežimai. „Gyventojai neretai pamiršta, kad įvairias statybines atliekas, padangas, senus baldus ir kitas didelių gabaritų atliekas į atliekų tvarkymo aikšteles turėtų nusivežti patys savo transportu. Vilniaus regiono gyventojai neturintys tokios galimybės, gali savo rajono savivaldybėje patikslinti, kada tokias atliekas iš gyventojų namų surenka vežėjas“, – sako atliekų vežėjo „Ecoservice“ logistikos vadovas Tadas Balčiūnas.

Viršijus nurodytus kiekius, į Vilniuje ir Ukmergėje esančias aikšteles gyventojai gali pristatyti ir daugiau atliekų, tačiau už jas yra taikomas mokestis. Dažniausiai atliekos apmokestinamos pagal svorį.
Vis dėlto specialistai ragina nepamiršti, kad prieš atsikratant nereikalingais stambiagabaričiais daiktais verta apsvarstyti pakartotinio naudojimo galimybes, pavyzdžiui, daiktą atiduoti tiems žmonėms, kuriems jis tarnautų dar ne vienerius metus.

VAATC atstovų teigimu, siekiant užtikrinti dar efektyvesnį atliekų tvarkymą, Vilniaus regione (7 iš jų Vilniaus mieste) bus pastatytos 8 naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (DGASA). Taip pat visose DGASA bus įdiegta daiktų pakartotinio naudojimo sistema. Nuo 2019 metų kovo mėnesio žmonės į šias vietas galės atvežti nereikalingus, tačiau tinkamus naudoti daiktus. Šiuos daiktus, pagal poreikį, galės pasiimti kiti piliečiai.

Gyventojai demonstruoja neatsakingą elgesį

VAATC Gamybinio proceso tarnybos vadovas Aurimas Uldukis pasakoja, kad pastarųjų trijų metų laikotarpiu didelių gabaritų atliekų aikštelėse kasmet fiksuojamas apie 30 proc. didesnis gyventojų aktyvumas, t. y. atliekų priduodama vis daugiau.

Vis dėlto tendencija, kad dalis piliečių vis dar palieka didelių gabaritų atliekas prie konteinerių, išlieka ryški. „Šiais metais atlikome Vilniaus regiono gyventojų apklausą ir išsiaiškinome, kad gyventojams pakanka informacijos apie komunalinių atliekų sistemą ir rūšiavimą. Deja, net 29 proc. apklaustųjų didelių matmenų atliekas vis dar palieka prie konteinerių“, – problemą akcentuoja A. Uldukis.

Pasak jo, žmonės taip elgiasi dėl įvairių priežasčių, tarp kurių – ir abejingumas ar tiesiog noras atsikratyti atliekomis čia ir dabar, neinvestuojant į tai per daug laiko ir pastangų.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Neatsakingas elgesys kainuoja visiems

Tadas Balčiūnas tvirtina, kad neatsakingas žmonių elgesys – iš tiesų didelė problema.

Nors tinkamu didelių matmenų atliekų išmetimu privalo patys gyventojai, nemaža dalis piliečių jas vis dar palieka prie buitinių atliekų konteinerių. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, Vilniaus mieste yra pasamdyta atskira atliekų surinkėjų įmonė, o kituose miestuose aptarnaujančios įmonės darbuotojai, nors ir nėra įpareigoti, atliekas surenka ir į specializuotas surinkimo aikšteles veža patys.

„Mes, kaip atliekų vežėjas, buitinių atliekų konteinerius ir teritoriją aplink juos turime palikti švarius, todėl mums ir tenka ši papildoma prievolė. Jeigu tokių atliekų nerinktumėme ir netvarkytumėme, aplinka atrodytų kaip atviras sąvartynas. Pavyzdžiui, gyventojams atsikračius senais baldais, neretai ant jų viršaus užmetamos ir paprastosios buitinės atliekos“, – pasakoja T. Balčiūnas.

Toks aplinkos teršimas turi ir daugiau neigiamų pasekmių – netvarkingai paliktos atliekos daro žalą aplinkai, nes teršalai įsigeria į gruntą. Be to, negalint nustatyti konkretaus pažeidėjo, už tokių atliekų išvežimą tenka mokėti niekuo dėtiems gyventojams. Galiausiai, žmonės yra priversti gyventi aplinkoje, kurios vaizdas primena šiukšlyną.

Pažeidėjams numatytos baudos

Kaip pasakoja T. Balčiūnas, tokios situacijos, kai gyventojai didelių matmenų atliekas palieka prie konteinerių, yra laikomos nusikaltimu. „Už didelių gabaritų atliekų palikimą gresia baudos. Jas išrašo savivaldybės. Tačiau, kaip rodo praktika, labai sunku identifikuoti, kas palieka tas atliekas“, – problemą pabrėžia T. Balčiūnas.

Specialistai ragina pačius gyvenamųjų namų gyventojus imtis iniciatyvos, t. y. tiek atsakingai rūšiuoti ir teisingai atsikratyti atliekomis, tiek ir informuoti apie pastebėtus teršėjus. Pavieniai atvejai, kai pavyko nubausti pažeidėjus, neretai buvo išaiškinti kaimynų ar kitų, pažeidimą mačiusių, žmonių dėka. T. Balčiūno nuomone, kol gyventojai patys nesusirūpins savo gyvenamąja aplinka ir jos tvarka, situacija, panašu, jų pačių kiemuose nesikeis.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ulanovui asmeniškai dėkojęs Jasikevičius: svarbiausia – nepulti išradinėti dviračio specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo

Iš skurdžių – į turtuolius. Prieš dvi dienas rezultatyvumo antirekordus fiksavęs Kauno...

Lietuviai parodė, kaip savarankiškai įsirengė butą: nuomininkai dėl jo rikiavosi į eilę (45)

Įsirengti būstą taip, kad jis išsyk taptų jaukiais namais – tai ne tik nelengva ir atsakinga...

„Žalgiris“ įspūdingai smogė atgal – šį sezoną pirmasis triumfavo „Fenerbahče“ tvirtovėje (747)

Eurolygos atkrintamosiose varžybose Kauno „Žalgiris“ iškovojo pirmą pergalę ir pirmą kartą...

Milda Sabienė: jei mylite savo vyrus, atostogos turėtų būti tokios (72)

Neseniai vykusioje pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti“ savo pranešimą skaitė ir...

Adamkaus paramos svoris: kiek balsų ji nulems? (301)

Reitingai turi savybę greitai nukristi, kam nors netikėtai išaiškėjus, o auga jie lėtai ir...

Valdas Adamkus sako jau apsisprendęs, už ką balsuos: būčiau nesąžiningas, jeigu sakyčiau, kad tai ne jis (322)

Nors iki Prezidento rinkimų Lietuvoje liko vos kelios savaitės, kadenciją baigęs Prezidentas...

Estijos prezidentės ir Putino susitikimas – slaptos Rusijos strategijos dalis? (855)

Daugeliui užsienio politikos ekspertų Estijos prezidentės susitikimas su Vladimiru Putinu pasirodė...

Košmariška poros naktis krokodilų pelkėje: išgyveno tik per stebuklą (12)

Nutolusioje Australijos šiaurės vietovėje, kurioje knibžda krokodilai , išgelbėta australų...

Verkių rūmuose – ištaigingas Egidijaus Rainio ir Lilijos Larionovos kolekcijų pristatymas (6)

Ketvirtadienio vakarą sostinės Verkių architektūriniame ansamblyje dizainerių duetas Lilija...

Laimingas nelaimėlis: plaukti nemokantis vyras 133 dienas išgyveno atvirame vandenyne (9)

Poonas Limas gimė 1918 metais ir buvo niekuo neišsiskiriantis jaunuolis. Tiesa, jis buvo prastas...