„Toksika“ komercijos direktorius Lukas Andronavičius sako, kad pavojingų atliekų neišvengiamai atsiranda kiekvieno mūsų namuose, tad jei gerai apsižvalgytume – pastebėtume pavojingų medžiagų ženklinimo etikečių ant daugelio buitinės chemijos priemonių, kosmetikos ar remonto metu naudojamų medžiagų.
„Buityje dažniausiai susidaro tokios pavojingos atliekos kaip cheminėmis medžiagomis užterštos pakuotės, dažai, lakai bei kitos remonto metu naudotos pavojingosios medžiagos, asbesto ir elektronikos atliekos, pasenusi kosmetika. Taip pat daugelio namuose rastume pasenusių vaistų, nenaudojamų elementų, akumuliatorių, galbūt senų nenaudojamų termometrų“, – teigia specialistas.
4 pavojingiausių atliekų grupės:
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) gamybinio proceso tarnybos vadovas Aurimas Uldukis išskiria pagrindines buityje ir namų ūkiuose susidarančias pavojingąsias atliekas.
• Elektros ir elektroninė įranga, kurioje yra pavojingų medžiagų
„Elektros įrenginiuose gali būti labai platus pavojingų medžiagų spektras: ozoną ardančios (seniau pagaminti šaldytuvai ir kondicionieriai), sunkieji metalai (kineskopai, monitoriai, baterijos ir akumuliatoriai), gyvsidabris (dienos šviesos lempos) ir kitos su elektronika susijusios atliekos“, – pasakoja VAATC atstovas.
Pasak jo, elektros ir elektronikos atliekas geriausia perduoti tokias atliekas surenkančioms ir tvarkančioms įmonėms, jų neardant. Už šių atliekų tinkamą sutvarkymą atsako gamintojai ir importuotojai ar jų asociacijos (EGIO, EPPA, GIA). Gyventojams paprasčiausias būdas tinkamai atsikratyti šio tipo atliekomis – jas pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
• Naudotos statybinės medžiagos, kol nebuvo nustatytas jų pavojingumas
„Tai – asbesto turinčios stogų dangos, izoliacinės ir priešgaisrinės medžiagos. Iš šių medžiagų, jas laužant ar kitaip mechaniškai paveikus, gali išsiskirti asbesto dalelės, kurios itin pavojingos, jei patenka į kvėpavimo sistemą. Šias atliekas reikia surinkti stengiantis jų mechaniškai nepaveikti ir nesukelti dulkėjimo, taip pat būtina pasirūpinti tinkama apranga bei kvėpavimo organus apsaugančiomis priemonėmis, o jas surinkus, būtina sandariai supakuoti“, – aiškina A. Uldukis.
Tokios atliekos yra tvarkomos jas palaidojant po žeme specialiai joms skirtame sąvartyne. Vilniuje statybines asbesto turinčias atliekas galima pristatyti į VAATC sąvartyną, esantį Kazokiškėse.
• Buitinė chemija ir kosmetikos priemonės
„Tai yra įvairūs valikliai, plovikliai, šveitikliai, balikliai, nagų ar plaukų priežiūros priemonės. Taip pat statybai ir remontui skirtos priemonės – lakai, dažai ir skiedikliai. Dažniausiai šios medžiagos gali sukelti pavojų žmogui jomis apsipylus ar prarijus, kadangi turi ėsdinančių ar pavojingų sveikatai savybių, taip pat dažnai jos būna degios, todėl gali sukelti gaisro pavojų. Jų negalima pilti į kanalizaciją, maišyti tarpusavyje, o atliekų tvarkytojui derėtų pristatyti sandarioje originalioje pakuotėje, kad būtų galima identifikuoti jų sudėtį. Tokios atliekos dažniausiai deginamos pavojingų atliekų deginimo įrenginyje“, – sako A. Uldukis.
Šios rūšies medžiagų pavojingumą lengviausia nustatyti pagal ženklus ant jų pakuočių – žr. čia.
• Automobilių priežiūros metu susidarančios atliekos
„Į šį sąrašą patenka panaudota alyva, alyvos filtrai, kuro filtrai, aušinimo skysčiai ir pan. Tokios atliekos susidaro patiems gyventojams atliekant smulkius remonto darbus. Pavojingomis jos tampa tada, kai patenka į aplinką, ypač į vandens telkinius. Jų negalima deginti, nes į aplinkos orą išmetamos pavojingos degimo medžiagos. Būtina sandariai supylus ir supakavus pristatyti tvarkymui.
Už šių atliekų tinkamą sutvarkymą atsako gamintojai ir importuotojai ar jų asociacijos (GIA, AGIA). Gyventojams paprasčiausias būdas tinkamai sutvarkyti šio tipo atliekas yra jas paliekant autoservise, kuriame jos keičiamos. Jei gyventojas jas tvarko savo jėgomis, gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles“, – aiškina VAATC atstovas.
Kaip atskirą pavojingą grupę, pasak A. Uldukio, vertėtų išskirti ir pačias pakuotes, kuriose buvo anksčiau minėtos medžiagos. „Slėginės pakuotės pavojingos dėl potencialios sprogimo rizikos. Taip pat šių atliekų negalima šalinti kartu su buitinėmis atliekomis, o būtina perduoti specializuotiems atliekų tvarkytojams ar į didelio gabarito atliekų surinkimo aikšteles“, – teigia specialistas.
Kaip teisingai atsikratyti pavojingomis atliekomis?
L. Andronavičiaus teigimu, pavojingąsias atliekas būtina atskirti nuo bendro komunalinių atliekų srauto ir perduoti tokių atliekų tvarkytojams. „Šių atliekų netinkamas tvarkymas ar netvarkymas gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei bei padarytą žalą aplinkai. Pavojingosios atliekos būna itin degios, todėl gali sukelti gaisrą, ėdžios – gali lemti odos nudegimus ar pakenkti turtui, o į aplinką išskirti sunkiųjų metalų lėtinis poveikis gali turėti neigiamų pasekmių žmonių sveikatai“, – aiškina pašnekovas.
Pirmiausia, specialisto teigimu, pavojingąsias atliekas reikia atskirti pagal jų rūšį – atskirai laikyti vaistų atliekas, dažus, užterštą pakuotę ir kt. Antra – būtina įsitikinti, jog pavojingosios atliekos yra tinkamai supakuotos ir jas bus galima saugiai transportuoti. „Tuomet reikėtų pasikonsultuoti su pavojingųjų atliekų tvarkymo specialistais dėl galimybių tvarkyti atitinkamas pavojingąsias atliekas. Pavyzdžiui, seni vaistai nemokamai gali būti pristatomi į visas vaistines, seni dažai, lakai bei kitos po remontų likusios atliekos gali būti pristatomos į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, taip pat pavojingųjų atliekų tvarkytojai teikia pavojingųjų atliekų surinkimo bei tvarkymo paslaugas“, – pasakoja L. Andronavičius.
Užsakymo nr.: PT_80944397