aA
Pakuočių rūšiavimas pasiekė rekordinę ribą – pirmą kartą nuo 2018 m. pradžios metinis netinkamai išrūšiuotų pakuočių kiekis Vilniaus regione tapo mažesnis nei 100 kilogramų. Tiesa, kalbant apie maisto ir tekstilės atliekų tvarkymą, pastebėtas neigiamas pokytis. Šiuos ir panašius duomenis pateikė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC), pastaruosius dvejus metus stebintis mūsų atliekų tvarkymo įpročius. Įmonės direktorius Tomas Vaitkevičius tikisi, jog nuolat atnaujinama statistika gyventojams padės sąmoningiau rūšiuoti ir keisti vartojimo įpročius.
Atliekos
© Shutterstock

Skatinimas rūšiuoti padeda ne visada

Nuo 2018 metų rudens iki 2019 m. vasaros Vilniaus apskrities gyventojai išmetė 230822 tonas mišrių komunalinių atliekų – tai reiškia, jog vienam gyventojui teko 281 kilogramas nerūšiuotų atliekų. Tiesa, VAATC vadovo teigimu, ši statistika – nėra bloga, mat, palyginus su 2018 m. vasara – 2019 m. pavasariu gyventojai išmetė tokių atliekų 3 tūkst. tonų mažiau.

T. Vaitkevičius nuomone, pagrindinė šio pokyčio priežastis – geresnis rūšiavimas. „Vis dėlto, nors gyventojai pakuotes rūšiuoja daug geriau, situacija su maisto ir tekstilės atliekomis – nedžiugina. Pavyzdžiui, per metus vienas sostinės regiono gyventojas išmetė net 80,5 kilogramų maisto ir kitų bioskaidžių atliekų. Tuo tarpu prieš metus buvo išmetama net 12 kilogramų mažiau. Kadangi atskira maisto atliekų surinkimo sistema nėra įdiegta, gali būti, jog šį didėjimą galima paaiškinti prastėjančia maisto vartojimo kultūra“, – apie liūdną statistiką kalba įmonės direktorius.

Metinis pokytis
Metinis pokytis
© Organizacijos nuotr.

Pasak jo, žmonės dažnai girdi, jog reikia rūšiuoti, tačiau nesulaukia jokio grįžtamojo ryšio, kaip jiems sekasi tai daryti, mat iki šiol nebuvo jokios operatyvios įvertinimo sistemos, kuri galėtų motyvuoti gyventojus labiau stengtis.

T. Vaitkevičiaus teigimu, būtent dėl to buvo sugalvota įvesti maisto, pakuočių ir tekstilės rūšiavimo indeksus, kuriais vadovaujantis gyventojai galės matyti ir įsivertinti, kaip keičiasi jų rūšiavimo įpročiai.

Metinis pokytis
Metinis pokytis
© Organizacijos nuotr.

„Šie indeksai rodo, kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Jeigu indekso rodiklis (kilogramais) auga, reiškia prasčiau rūšiuojame. Tai gali būti susiję su mažėjančiu sąmoningumu, didesniu vartojimu, prastėjančia atliekų surinkimo sistemos būkle ar kitais veiksniais.“, – aiškina jis.

Duomenys padės geriau rūšiuoti

Pasakodamas apie naują iniciatyvą, VAATC direktorius pažymi, kad bus stebimos trys atliekų grupės, patenkančios į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. „Maistas (biologiškai skaidžios atliekos), pakuotės ir tekstilė – atliekų grupės, kurias stebime, pasirinktos neatsitiktinai. Atskiras jų tvarkymas išskirtas ir žiedinės ekonomikos tiksluose. Reikalaujama, jog maistas, pakuotės ir tekstilė būtų surenkami atskirai. Tad įvedę indeksus mes galime matyti, kiek jų nesurenkama atskirai ir patenka į mišrų atliekų srautą“, – priduria T. Vaitkevičius.

Šių indeksų duomenis apibendrins pažangos indeksas, kuris apjungia visus gautus rodiklius. Jis padės gyventojams geriau įvertinti, kaip jiems sekasi keisti savo įpročius rūšiuojant vienas ar kitas atliekas. Įmonės direktorius tikisi, jog pateikti skaičiai žmones paskatins siekti pažangos ir padidins jų pačių sąmoningumą.

„Pavyzdžiui, mūsų vertinimu 2019 metų vasaros Vilniaus regiono gyventojų pažangos indeksas – 6,3, t.y. patenkinamai. Jį gavome, kai pakuočių išmetimo pokytį įvertinome 10, maisto išmetimą – 5, o tekstilės, deja, tik 4. Tad gautas skaičius parodo, jog pakuočių tvarkyme smarkiai pasistūmėjome į priekį, kiti atskleidžia, jog yra kur pasitempti“, – aiškina jis.

Metinis pokytis
Metinis pokytis
© Organizacijos nuotr.

T. Vaitkevičius priduria, jog pažangos indeksas atspindi tai, koks – pozityvus arba negatyvus – pokytis įvyko atliekų tvarkyme – pasak jo, šis rodiklis turėtų žmones paskatinti nuolat judėti pirmyn ir keisti įpročius.

Pašnekovo teigimu, atliekų kiekis ir rūšiavimas matuojamas bei pateikiamas įvairiose oficialiose ataskaitose, tačiau dažnai jos būna netikslios. „Jau nekalbant apie tai, jog oficialūs duomenys pateikiami už praėjusius metus. Dar tiksliau – ataskaitos geriausiu atveju pasirodo tik kitų metų viduryje. Tad natūralu, jog jose pateikti duomenys yra mažai aktualūs gyventojams“, – sako įmonės vadovas.

Tuo tarpu VAATC pateikiami duomenys bus skelbiami kur kas dažniau – kas ketvirtį. „Pateiksime tik tuos skaičius, už kuriuos galime visiškai atsakyti. Tam skirtuose įrenginiuose mes patys tiriame mišrias komunalines atliekas ir pagal oficialią, aplinkos ministerijos nustatytą metodiką, sveriame kiek ir kokios rūšies atliekų ten yra“, – aiškina Tomas Vaitkevičius.

Ruošėsi dvejus metus

Nors rūšiavimo ir pažangos indeksai – naujas ir analogų neturintis dalykas, VAATC direktorius patikina, kad jų taikomą metodiką tikrino gana ilgą laikotarpį. „Įvairius tyrimus vykdome jau dvejus metus – atliekas tiriame nuo 2017 metų, stebime pokyčius ir mūsų metodų veiksmingumą“, – sako jis.

Rūšiavimo indeksai
Rūšiavimo indeksai
© Organizacijos nuotr.

Pasak vadovo, vykdydami iniciatyvą pastebėjo, jog per dviejų metų laikotarpį pavyko įvertinti, jog indeksai yra pagrįsti, o gaunamų rezultatų tendencijos – logiškai paaiškinamos ir suprantamos.

„Norint pakeisti esamą padėtį, turi keistis tiek žmonių įpročiai, tiek pati atliekų tvarkymo sistema. Tie pokyčiai turi vykti nuosekliai – mes nesitikime, kad viskas įvyks per vieną dieną. Mes kviečiame nuolat keistis ir taip judėti į priekį. O atsižvelgdami į mūsų pristatytus duomenis, gyventojai tą galės daryti lengviau, mat savo progresą galės stebėti ir vertinti patys“, – priduria Tomas Vaitkevičius.

VAATC skelbiamus atliekų rūšiavimo ir pažangos indeksus galima rasti čia.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.8000

Top naujienos

Palygino Grybauskaitės ir Nausėdos prezidentavimo pradžią: skirtumai akivaizdūs (141)

Vienas kėlė įtampą, kitas ją malšina – taip Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės...

Balsavimas dėl Seimo vadovo Pranckiečio atstatydinimo žlugo (722)

Seimas antradienio vakarą per neeilinį posėdį balsavo dėl galimybės Viktorui Pranckiečiui...

Griūvančio namo Kaune gyventojai širsta – darbai neprasideda, o už komunalines paslaugas moka (66)

Praėjo beveik trys mėnesiai nuo dienos, kuomet Kaune dėl įtrūkusių sienų buvo evakuoti vienos...

Venckienės laukiantis „Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams: parduoda turtą, kad turėtų tam lėšų (342)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam Teismui atmetus Neringos Venckienės advokatų...

„Išleiskite mane“: laidotuvėse dalyvavę žmonės liko priblokšti, išgirdę velionio balsą (19)

„Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“ – taip galima pavadinti Shay Bradley įrašytą...

Echodą dar kartą išbaręs Adomaitis: protu nesuvokiama (2)

Gynybos dominavimas, įtampa visas 40 minučių ir nelaiminga pabaiga – Vilniaus „Rytas“...

Pranckietis: Karbauskis laimėjo „penktus“ rinkimus (189)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikisi, kad po antradienio proceso Parlamentas galės...

„Rytui“ nepavyko sugrįžti į pergalių kelią – nusileido „Partizan“ komandai (172)

Europos taurės B grupės trečiose rungtynėse Vilniaus „Ryto“ (1-2) krepšininkai patyrė antrą...

Italas į Lietuvą atvežė sūrių: supažindino su naujais skoniais ir pateikimo būdais (5)

Vėstant orui ir trumpėjant vakarams neapleidžia mintys apie saulėtus kraštus – jūrą,...