aA
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės – vieta, į kurią kiekvienas miesto gyventojas gali atvežti buitines, statybines, elektronikos ir įvairias kitas atliekas. Visgi, prieš vežant atliekas į joms skirtas aikšteles, reikia žinoti pagrindines jų surinkimo taisykles. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) specialistai aiškina, kas nutinka į specialias aikšteles atkeliavusioms stambiagabaritėms atliekoms, ir ką reikia žinoti prieš atvežant jas čia.
Išmestos kėdės
© Adobe Stock

Anot VAATC Gamybos proceso tarnybos vadovo Aurimo Uldukio, didelių gabaritų atliekas vežti į joms skirtas surinkimo aikšteles svarbu ir būtina dėl kelių priežasčių.

„Kuo tinkamiau paruošite atliekas ir pristatysite jas į tam skirtą vietą, tuo joms suteiksite didesnį šansą būti tinkamai perdirbtoms ar panaudotoms antrą kartą. Atliekos, kurios patenka į bendrą konteinerį, užsiteršia – praranda savo savybes arba yra sunaikinamos ir tampa tinkamos tik pašalinti sąvartyne. Taip pat atliekos, paliktos prie konteinerio, be to, kad tampa vizualine tarša, patiria aplinkos poveikį, todėl susigadina“, – aiškina specialistas.

Pasak jo, aikštelėse surenkamų didelių gabaritų atliekų kiekiai kasmet auga: lyginant 2017 ir 2018 m. atliekų buvo surinkta atitinkamai 6 ir 8,3 tūkst. tonų, t.y. beveik 40 proc. daugiau. „Šiuo metu surenkamas didelių gabaritų atliekų kiekis yra apie 5 proc. nuo bendro komunalinio srauto, tad pagal surinkimo mastą jau pasiekėme Didžiosios Britanijos lygį. Skandinavijoje tokio tipo atliekų surenkama apie 20 proc. nuo viso srauto. Taigi, dar yra, kur augti, tačiau rezultatai tikrai džiugina, nes žmonės tampa supratingesni ir noriai tausoja gamtą“, – džiaugiasi A. Uldukis.

Kokios atliekos patenka ir kas joms nutinka?

Anot specialisto, į šias surinkimo aikšteles atkeliaujančių atliekų likimas – nevienodas. 30 proc. į didelių gabaritų aikšteles atvežtų atliekų perduodamos perdirbimui, o likusios 70 proc. panaudojamos sąvartyno reikmėms.

„Statybinės atliekos panaudojamos laikiniems keliams, o izoliacinės – sąvartynų atliekų sluoksnių perdengimui. Mediena ir baldinės plokštės smulkinamos ir perduodamos perdirbimui. Plastiko plėvelės, popierius ir kartonas, stiklas, metalai, elektronika, padangos taip pat keliauja į perdirbimą, o pavojingosios atliekos perduodamos atliekų tvarkytojams, galintiems tinkamai jomis pasirūpinti“, – pasakoja VAATC Gamybos proceso tarnybos vadovas.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock


A. Uldukis sako, kad gyventojai į atliekų surinkimo aikšteles dažniausiai veža buitines, statybines ir elektronikos atliekas, tačiau pavojingų atliekų sulaukiama retai. „Daugiausiai gauname po remonto likusių statybinių, izoliacinių atliekų, baldų, elektronikos atliekų, padangų, tačiau kur kas mažiau atvežama pavojingųjų atliekų, nors jų yra didelė įvairovė.

Matyt, gyventojams sunkiau suprasti, kas pavojinga, kas ne, o tokių atliekų kiekiai santykinai maži, todėl greičiausiai tampa lengviau išmesti į konteinerį nei atvežti. Visgi, tokių atliekų poveikis aplinkai yra tikrai didesnis ir grėsmingesnis nei įprastų, todėl jei gyventojams kyla klausimų, kaip pasielgti su vienokia ar kitokia atlieka, raginame susisiekti su VAATC specialistais, kurių kontaktus galima rasti mūsų internetinėje svetainėje www.atliekukultura.lt“, – pataria pašnekovas.

Priima išardytas ir surūšiuotas atliekas

VAATC didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, esančiose Vilniaus regiono savivaldybėse, dirba 24 specialistai, kurių pagrindinė užduotis – padėti į aikšteles atvykusiems gyventojams susiorientuoti, ką ir į kurį konteinerį ar vietą padėti, užpildyti visus reikalingus dokumentus bei palaikyti aikštelės tvarką. Liepkalnio g. atliekų surinkimo aikštelėje dirbantis Stanislovas Sasnauskas pastebi, kad žmonės dažnai nežino taisyklių, kurios padėtų sutaupyti laiko, kai atvežamos nereikalingos atliekos. Viena taisyklių – prieš vežant atliekas, būtina jas išrūšiuoti.

„70–80 proc. žmonių atveža neišrūšiuotas atliekas, todėl jas, su aikštelės darbuotojų pagalba, reikia rūšiuoti vietoje, t.y., atskirti medienos, gipso, izoliacines ir kt. atliekas. Tai užima labai daug laiko, priklausomai nuo atliekų kiekio, rūšiavimas gali užtrukti 1–2 valandas“, – sako aikštelės prižiūrėtojas. Kad kitiems gyventojams, atvykusiems į šias aikšteles netektų laukti susidariusiose eilėse, šiuo metu yra kuriama internetinė sistema, kuria naudodamiesi gyventojai galės rezervuoti jiems patogiausią atliekų pristatymo laiką, o atvykę pirmenybės tvarka galės pristatyti atliekas. Be to, gyventojų patogumui greitu metu numatoma plėsti stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių tinklą Vilniaus regione.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Visas atliekų atvežimo į specialias aikšteles taisykles galima rasti VAATC internetinėje svetainėje – nuo galimo atvežti kiekio iki nepriimamų atliekų. Tačiau, pasak S. Sasnausko, vis dar pasitaiko nesusipratimų. „Yra punktas, kuriame rašome, kad priimame mišrias statybines atliekas, tai žmonės perskaito žodį „mišrios“ ir atveža maišus sumaišytų šiukšlių. Mišrios statybinės atliekos – tai, pavyzdžiui, nugriovus vonios sieną susidariusios plytų cemento, plytelių, plytelių klijų mišinio ir kitos atliekos, tarp kurių negali būti medžio, plastiko, izoliacinių medžiagų, taip pat pavojingųjų atliekų “, – tikina pašnekovas.

Dar viena svarbi VAATC taisyklė – mediniai baldai turi būti atvežti jau išardyti, be to, metalines, plastikines, medines ar minkštąsias dalis reikia sudėti atskirai. „Didžiausia problema – konteinerių talpa. Įsivaizduokite, kad atveža neišrinktą sekciją: du tokie baldai – ir konteineris jau pilnas. Negalime leisti mesti tokio dydžio atliekų, nes tuomet tiesiog neturėtume galimybių priimti kitus daiktus. O jei yra pradedama ardyti aikštelėje, vėl ta pati problema – gaištamas laikas, o po ardymo lieka daug šiukšlių.“, – sako vyras.

Svarbu žinoti atliekų pristatymo tvarką

Pasak S. Sasnausko, prieš vežant atliekas į stambių gabaritų atliekų aikšteles svarbu žinoti ne tik kiekius – kiek ir kokių medžiagų gali atvežti vienas gyventojas – bet ir atkreipti dėmesį į aikštelių darbo laiką. „Labai dažnai randame prie aikštelės vartų paliktų atliekų. Dabar, atsiradus kameroms, tokių atvejų sumažėjo, bet vis dar pasitaiko. Visai neseniai kameromis užfiksavome gyventoją, kuris atvažiavo, kai aikštelė jau buvo užsidariusi, pasižiūrėjo į lentelę su darbo laiku, tada – į kamerą, iš automobilio išsikrovė atliekas ir nuvažiavo. Už tai juk gresia administracinė atsakomybė“, – stebisi specialistas.

Ir visgi, nors ir didelių gabaritų aikštelėse pasitaiko įvairiausių nesusipratimų, S. Sasnauskas sako, kad iš esmės situacija, susijusi su gyventojų atliekų tvarkymu, gerėja. „2017 m. aptarnavome 6,5 tūkst. gyventojų, o 2018 m. – 11,5 tūkst., per metus skaičius beveik padvigubėjo. Džiugu, kad gyventojai noriai veža atliekas, o ne palieka kiemuose prie konteinerių. Žmonės atvažiuoja, padėkoja, kad yra tokia vieta, kurioje gali atsikratyti nereikalingais daiktais“, – sako aikštelės prižiūrėtojas.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
2.9286
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vladimiras Laučius. Dvi žinios konservatoriams: viena gera, kita – tradiciškai (120)

„Lietuvos ryto“ savaitgalį paskelbti „Vilmorus“ naujausios apklausos duomenys...

Stasys Jakeliūnas: kol kas lieku „Revolut“ klientu (16)

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė tam, kad Seimas turėtų kreiptis į...

Abiturientų nuotaikos po pirmojo egzamino: pasakojo apie gautas temas ir džiaugėsi – jokio streso (13)

Trečiadienį abiturientams prasidėjo brandos egzaminų sesija. Pirmasis išbandymas – užsienio...

Paskutinis priminimas dirbantiems savarankiškai: nesusimokėjus užgrius rūpesčiai (30)

Pajamų deklaravimo laikotarpiui artėjant pabaigos link „Sodra“ primena, kad pernai...

Valančiūnas – apie trenerio atleidimą, „Žalgirio“ gerbėjus ir žaidimo rinktinėje alkį (6)

Praėjusią savaitę iš JAV parskridęs Jonas Valančiūnas antradienio vakarą svečiavosi...

Apie naują universitetų reformą pasakė paprastai: tai – didžiausias nesusipratimas (322)

Jei paklaustume ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, kiek Lietuvai reikia...

Nuo netinkamos kūdikio pozos iki replių: ginekologas išsamiai aptarė dažniausias gimdymo komplikacijas (2)

Reikia sutikti, kad ir kiek skaitysi knygų, kad ir kaip sveikai gyvensi, gimdymo eigos nenuspėsi. Ir...

Viena stilingiausių šalies moterų Karolina Meschino: galiu užsidėti ir 1,50 Eur kainuojantį drabužį (71)

Socialinių tinklų žvaigždė Karolina Meschino vadinama viena stilingiausių šalies merginų....

Naktį Kaune nežinomas geradaris išgelbėjo padegtą automobilį (6)

Trečiadienio rytas kauniečiui Vytautui prasidėjo nelinksmai – pabudęs sužinojo, kad jo...

JAV ir Meksikos pasienyje – pavojingas incidentas: Meksikos kariai nuginklavo JAV karį (46)

Atokiame Teksaso rajone JAV ir Meksikos pasienyje įvyko incidentas tarp abiejų šalių karių,...