aA
Naujausi Vilniaus apskrities aplinkos tvarkymo centro (VAATC) duomenys skelbia, kad sostinės gyventojai ne tik geriau rūšiuoja atliekas, bet ir vis tinkamiau su jomis elgiasi. Apie tai, kaip šiais metais Vilniaus miesto gyventojams sekėsi tvarkyti savo atliekas, ir kur dar reikėtų pasitempti, pasakoja „VAATC“ Aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis.
Paskelbė, kaip sostinės gyventojams sekėsi rūšiuoti 2019 metais: mažėja mišrių komunalinių atliekų kiekis
© Saulius Žiūra

Atkeliauja mažiau mišrių komunalinių atliekų

Specialistas pastebi, kad bene svarbiausias pokytis pastebimas mišrių komunalinių atliekų tvarkyme. Pasak jo, kasmet vis mažiau neišrūšiuotų komunalinių atliekų pristatoma į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius. Tiesa, M. Banaičio teigimu, nors metinis pokytis nėra ryškus, jis atskleidžia, kad gyventojų įpročiai ima keistis.

„2018 m. į MBA buvo pristatyta virš 156 tūkst. tonų, 2019 metais – šiek tiek daugiau nei 153 tūkst. tonų. Kiekis skiriasi nedaug, tačiau stebėdami pastarųjų metų tendencijas matome, kad situacija stabilizavosi ir skaičiai tolygiai mažėja kasmet. Taip yra todėl, kad žmonės labiau stengiasi atskirti ir rūšiuoti atliekas, galvoja, kaip geriau bei tinkamiau jas tvarkyti“, – priduria aplinkosaugos specialistas.

Marius Banaitis tikisi, kad ir 2020 m. gyventojai su atliekomis elgsis sąmoningai ir jas dar stropiau tvarkys.

Paskelbė, kaip sostinės gyventojams sekėsi rūšiuoti 2019 metais: mažėja mišrių komunalinių atliekų kiekis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Taip pat duomenys rodo, kad padidėjęs bendras atliekų kiekis – 2019 m. jis siekia daugiau nei 184 tūkst. tonų, tuo tarpu 2018 šis kiekis siekė kiek daugiau nei 182 tūkst. tonų. Tai gali reikšti, kad dėl perkamosios galios augimo daugiau vartojame“, – aiškina pašnekovas.

M. Banaitis išskiria ir dar vieną pokytį: Vilniaus gyventojai 2019 m. pastebimai geriau nei 2018 m. rūšiavo stiklo atliekas – situacija pagerėjo net 40 proc. Ryškus ir bendras surinktų antrinių žaliavų bei pakuočių kiekis – 2018 m. jų buvo surinkta kiek daugiau nei 12 tūkst. tonų, o 2019 m. – beveik 13 tūkst. tonų.

„VAATC“ aplinkosaugos specialistas pabrėžia, kad teigiamus pokyčius galime matyti ir pakuočių, kurioms taikoma užstato sistemoje. Čia metinis pokytis siekė 8 proc. – sostinės taromatai 2019 m. surinko 500 tonomis daugiau nei 2018 m.

Populiarėja didelių gabaritų atliekų aikštelės

Marius Banaitis džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių stambių gabaritų atliekas (tokias kaip padangos, statybinės atliekos ar kt.) renkasi vežti ten, kur ir turėtų – į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

„2019 m. didelių gabaritų atliekų aikštelėse sulaukėme net 50 proc. daugiau atliekų nei 2018 m. Tai rodo, kad stambių gabaritų atliekų surinkimas įsibėgėja, vis daugiau žmonių atranda joms skirtas aikšteles, žino, kurios yra arčiausiai jų namų ir kokios atliekos priimamos. Anksčiau turėdavome kasmetinį 25-30 proc. stambių gabaritų atliekų kiekio didėjimą aikštelėse, o šiais metais galime džiaugtis bene dvigubu pokyčiu“, – sako specialistas.

Paskelbė, kaip sostinės gyventojams sekėsi rūšiuoti 2019 metais: mažėja mišrių komunalinių atliekų kiekis
© DELFI / Karolina Pansevič

Tiesa, jis viliasi, kad ateityje ne tik dar daugiau žmonių stambių gabaritų atliekas atveš į joms skirtas vietas, bet ir plėsis pats aikštelių tinklas. Pasak M. Banaičio, tai leistų įmonei priimti ir didesnį kiekį atliekų.

Keisti įpročius skatina informacija ir noras sutaupyti

Aplinkosaugos specialisto teigimu, šiandien žmonės gauna vis daugiau naudingos informacijos, tad ir geriau žino, kaip tvarkyti savo sukuriamas atliekas.

„Paprasčiausia, nors ir neteisinga, yra tiesiog išmesti atliekas į bendrą konteinerį ir „nesukti galvos“. Vis tik, gyventojai šiandien yra sąmoningesni, labiau informuoti ir žino, kad yra ne vienas atliekų tvarkymo kelias, yra įvairiausių galimybių, kurias žmonės stengiasi išnaudoti“, – apie galimas pokyčių priežastis kalba Marius Banaitis.

Paskelbė, kaip sostinės gyventojams sekėsi rūšiuoti 2019 metais: mažėja mišrių komunalinių atliekų kiekis
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis priduria, kad teigiamiems pokyčiams įtakos gali turėti ir noras sutaupyti pinigų.

„Žmonės pradeda patys skaičiuoti, žiūrėti, kiek kas kainuoja ir kur gali mokėti mažiau ar nemokėti išvis. Pavyzdžiui, padangos mūsų didelių gabaritų atliekų aikštelėse yra surenkamos nemokamai, o kitur, tarkime, autoservise vis dar gali paprašyti susimokėti už paliekamas padangas“, – pasakoja aplinkosaugininkas.

M. Banaičio teigimu, norint ir toliau kurti tvaresnę aplinką ir kurti teigiamus aplinkos pokyčius, reikia apsidaryti, pasižiūrėti, kas vyksta aplink ir suvokti galimas savo veiksmų pasekmes.

„Dažniausiai viską darome „automatiškai“ – metame atliekas per daug negalvodami. Jeigu jau turime gerus įpročius ir žinome, kaip viską reikia daryti tai reiškia, kad mums neprireiks daug pastangų teisingai tvarkant atliekas. Tačiau jeigu gerosios praktikos savo gyvenime dar nesame pritaikę, atliekas metame ne ten, kur reikėtų. Reikėtų sustoti, pagalvoti, pradėti keisti savo įpročius ir pasikliauti savo jau tinkamai išugdytu „automatišku“ elgesiu“, – kaip keisti savo įpročius pataria aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis.

Paskelbė, kaip sostinės gyventojams sekėsi rūšiuoti 2019 metais: mažėja mišrių komunalinių atliekų kiekis
© DELFI / Karolina Pansevič

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Raskevičius apie peticiją: ji yra nukreipta prieš mane, kaip žmogų, homoseksualų LR pilietį (423)

Grupė visuomenininkais prisistatančių asmenų ragina parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių...

Ketvirtadienį temperatūra priartės prie rekordų: gali sušilti net iki +15 (13)

Po šiltos ūkanotos nakties, ketvirtadienį į Lietuvą plūstelės dar didesnė šiluma....

Sąjungininkai gali ramiau atsikvėpti: didžiausios baimės dėl demokratų užmačių sklaidosi (71)

Aukšta koronaviruso pandemijos suvaldymo kaina ir kai kurių demokratų spaudimas reikšmingai...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Viena keisčiausių ir mįslingiausių mūsų planetos vietų – paslaptingi apskritimai dykumoje (4)

Kai į kosmosą buvo išsiųsti pirmieji žmonės, Sacharos dykumoje atrasta unikali dykumos...

„Valstiečiai“ pabandė opozicijos partijoms pasiūlyti koalicijos sutartį (243)

„Valstiečiai“ ( LVŽS ) pabandė galimiems partneriams opozicijoje pasiūlyti koalicijos...

Užkalnis. Stambulo konvencija – nebaisi nesąmonė, kaip ir klimato kaitos susitarimas (233)

Stambulo konvencija , suprantama, siekia kilnaus tikslo. Moterų nevalia mušti? Žinoma. Nieko...

Du profesoriai įvertino vakcinas nuo koronaviruso: ar išties jų kokybė skiriasi? (402)

Šiuo metu dauguma jau tikriausiai pamiršo tą laiką, kai vos patvirtinus „ AstraZeneca “...

Atmintinė vyrams: penki žingsniai į gerus lytinius santykius (59)

Lytiniai santykiai yra vienas kertinių akmenų poros gyvenime. Nesvarbu, ar jūs ką tik...

10 savybių, kurios yra būtinos lyderiui: pasitikrinkite, ar jas turite (14)

Ar jau esate gimęs vadovauti, ar jums dar reikia įgusti, kad vestumėte savo komandą į priekį?...

Žvaigždė vėl spindėjo visu ryškumu: Messi mušė vienas už kitą gražesnius įvarčius (13)

Ispanijos futbolo čempionate efektingą pergalę pasiekė paskutiniu metu itin banguotai žaidžianti...