aA
Naujausi Vilniaus apskrities aplinkos tvarkymo centro (VAATC) duomenys skelbia, kad sostinės gyventojai ne tik geriau rūšiuoja atliekas, bet ir vis tinkamiau su jomis elgiasi. Apie tai, kaip šiais metais Vilniaus miesto gyventojams sekėsi tvarkyti savo atliekas, ir kur dar reikėtų pasitempti, pasakoja „VAATC“ Aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis.
Paskelbė, kaip sostinės gyventojams sekėsi rūšiuoti 2019 metais: mažėja mišrių komunalinių atliekų kiekis
© Saulius Žiūra

Atkeliauja mažiau mišrių komunalinių atliekų

Specialistas pastebi, kad bene svarbiausias pokytis pastebimas mišrių komunalinių atliekų tvarkyme. Pasak jo, kasmet vis mažiau neišrūšiuotų komunalinių atliekų pristatoma į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius. Tiesa, M. Banaičio teigimu, nors metinis pokytis nėra ryškus, jis atskleidžia, kad gyventojų įpročiai ima keistis.

„2018 m. į MBA buvo pristatyta virš 156 tūkst. tonų, 2019 metais – šiek tiek daugiau nei 153 tūkst. tonų. Kiekis skiriasi nedaug, tačiau stebėdami pastarųjų metų tendencijas matome, kad situacija stabilizavosi ir skaičiai tolygiai mažėja kasmet. Taip yra todėl, kad žmonės labiau stengiasi atskirti ir rūšiuoti atliekas, galvoja, kaip geriau bei tinkamiau jas tvarkyti“, – priduria aplinkosaugos specialistas.

Marius Banaitis tikisi, kad ir 2020 m. gyventojai su atliekomis elgsis sąmoningai ir jas dar stropiau tvarkys.

Paskelbė, kaip sostinės gyventojams sekėsi rūšiuoti 2019 metais: mažėja mišrių komunalinių atliekų kiekis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Taip pat duomenys rodo, kad padidėjęs bendras atliekų kiekis – 2019 m. jis siekia daugiau nei 184 tūkst. tonų, tuo tarpu 2018 šis kiekis siekė kiek daugiau nei 182 tūkst. tonų. Tai gali reikšti, kad dėl perkamosios galios augimo daugiau vartojame“, – aiškina pašnekovas.

M. Banaitis išskiria ir dar vieną pokytį: Vilniaus gyventojai 2019 m. pastebimai geriau nei 2018 m. rūšiavo stiklo atliekas – situacija pagerėjo net 40 proc. Ryškus ir bendras surinktų antrinių žaliavų bei pakuočių kiekis – 2018 m. jų buvo surinkta kiek daugiau nei 12 tūkst. tonų, o 2019 m. – beveik 13 tūkst. tonų.

„VAATC“ aplinkosaugos specialistas pabrėžia, kad teigiamus pokyčius galime matyti ir pakuočių, kurioms taikoma užstato sistemoje. Čia metinis pokytis siekė 8 proc. – sostinės taromatai 2019 m. surinko 500 tonomis daugiau nei 2018 m.

Populiarėja didelių gabaritų atliekų aikštelės

Marius Banaitis džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių stambių gabaritų atliekas (tokias kaip padangos, statybinės atliekos ar kt.) renkasi vežti ten, kur ir turėtų – į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

„2019 m. didelių gabaritų atliekų aikštelėse sulaukėme net 50 proc. daugiau atliekų nei 2018 m. Tai rodo, kad stambių gabaritų atliekų surinkimas įsibėgėja, vis daugiau žmonių atranda joms skirtas aikšteles, žino, kurios yra arčiausiai jų namų ir kokios atliekos priimamos. Anksčiau turėdavome kasmetinį 25-30 proc. stambių gabaritų atliekų kiekio didėjimą aikštelėse, o šiais metais galime džiaugtis bene dvigubu pokyčiu“, – sako specialistas.

Paskelbė, kaip sostinės gyventojams sekėsi rūšiuoti 2019 metais: mažėja mišrių komunalinių atliekų kiekis
© DELFI / Karolina Pansevič

Tiesa, jis viliasi, kad ateityje ne tik dar daugiau žmonių stambių gabaritų atliekas atveš į joms skirtas vietas, bet ir plėsis pats aikštelių tinklas. Pasak M. Banaičio, tai leistų įmonei priimti ir didesnį kiekį atliekų.

Keisti įpročius skatina informacija ir noras sutaupyti

Aplinkosaugos specialisto teigimu, šiandien žmonės gauna vis daugiau naudingos informacijos, tad ir geriau žino, kaip tvarkyti savo sukuriamas atliekas.

„Paprasčiausia, nors ir neteisinga, yra tiesiog išmesti atliekas į bendrą konteinerį ir „nesukti galvos“. Vis tik, gyventojai šiandien yra sąmoningesni, labiau informuoti ir žino, kad yra ne vienas atliekų tvarkymo kelias, yra įvairiausių galimybių, kurias žmonės stengiasi išnaudoti“, – apie galimas pokyčių priežastis kalba Marius Banaitis.

Paskelbė, kaip sostinės gyventojams sekėsi rūšiuoti 2019 metais: mažėja mišrių komunalinių atliekų kiekis
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis priduria, kad teigiamiems pokyčiams įtakos gali turėti ir noras sutaupyti pinigų.

„Žmonės pradeda patys skaičiuoti, žiūrėti, kiek kas kainuoja ir kur gali mokėti mažiau ar nemokėti išvis. Pavyzdžiui, padangos mūsų didelių gabaritų atliekų aikštelėse yra surenkamos nemokamai, o kitur, tarkime, autoservise vis dar gali paprašyti susimokėti už paliekamas padangas“, – pasakoja aplinkosaugininkas.

M. Banaičio teigimu, norint ir toliau kurti tvaresnę aplinką ir kurti teigiamus aplinkos pokyčius, reikia apsidaryti, pasižiūrėti, kas vyksta aplink ir suvokti galimas savo veiksmų pasekmes.

„Dažniausiai viską darome „automatiškai“ – metame atliekas per daug negalvodami. Jeigu jau turime gerus įpročius ir žinome, kaip viską reikia daryti tai reiškia, kad mums neprireiks daug pastangų teisingai tvarkant atliekas. Tačiau jeigu gerosios praktikos savo gyvenime dar nesame pritaikę, atliekas metame ne ten, kur reikėtų. Reikėtų sustoti, pagalvoti, pradėti keisti savo įpročius ir pasikliauti savo jau tinkamai išugdytu „automatišku“ elgesiu“, – kaip keisti savo įpročius pataria aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis.

Paskelbė, kaip sostinės gyventojams sekėsi rūšiuoti 2019 metais: mažėja mišrių komunalinių atliekų kiekis
© DELFI / Karolina Pansevič

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Italijoje gyvenanti lietuvė: viskas įvyko labai greitai, žmonės įbauginti (66)

Šiaurinė Italijos dalis per savaitgalį pasikeitė neatpažįstamai – dėl apsikrėtusių...

Gyventojai įsiutę dėl neremontuojamos gatvės: ši – vos išvažiuojama, o pinigų jai sutvarkyti nėra

Vilniaus miesto Gineitiškių gatvės gyventojai pasipiktinę. Jie sako, kad viena pagrindinių šio...

Gyvai / Delfi diena. Koronavirusas jau pasiekė Italiją: ar Lietuvai jau skambinti pavojaus varpais (2)

Koronavirusas jau pasiekė Italiją. Pranešama, kad virusas jau pasiglemžė keturias gyvybes. Kas...

Italijos specialistas: susiklostė nepalankiausia įmanoma padėtis mirė penktas žmogus, užfiksuoti du židiniai (136)

Italija pirmadienį pranešė, kad šiauriniame Lombardijos regione mirė ketvirtas naujuoju...

Po SEB banko atnaujinimų dalis klientų vis dar susiduria su trikdžiais (10)

Nors praėjo savaitė, kai SEB bankas baigė diegti naują informacinių technologijų (IT)...

Gyvai / Piniginiai reikalai. Kokį signalą siunčia kylančios aukso kainos bei kiek lietuviai išleidžia maistui?

„Delfi“ eteryje startuoja nauja laida apie makroekonomikos ir mikroekonomikos reikalus. Pirmojoje...

Vidas Bareikis – pirmąkart atvirai apie skyrybas su Jurga Šeduikyte: ačiū Dievui, kad viskas taip išsisprendė (49)

„Su Jurga buvome ta pora, kuri išbadė visus įmanomus metodus, kad išlaikytų šeimą“, –...

Įsisiautėjęs vėjas savaitgalį pridarė žalos: ant kelio virto medžiai, krito langai (4)

Savaitgalį siautęs stiprus vėjas Kėdainiuose vertė medžius. Ugniagesiai gelbėtojai dėl...

Madingiausios šių metų rankinės: kokias verta pirkti ir ko vengti? (17)

Moteris be rankinės... gali pasirodyti įtartina, tiesa? Nė viena dailiosios lyties atstovė...

Dėl koronaviruso Lietuva griežtina veiksmus: iš Italijos atvykę bus tikrinami lėktuvuose (175)

Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje pranešta, jog visi...

|Maža didelių žinių kaina