Vis dažniau naudojasi didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis

VAATC vadovo teigimu, labiausiai džiuginanti tendencija pastebima žvelgiant į didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelių veiklos rodiklius. Čia surenkamų atliekų kiekis 2018 m., lyginant su 2017-aisiais, augo 40 proc., o tai rodo, kad vis daugiau žmonių naudojasi šiomis aikštelėmis. Anot T. Vaitkevičiaus, tai – puikus rezultatas.

Nors sąvartyne priimamų atliekų kiekis mažėja nežymiai, tai rodo, kad atliekos nesikaupia kitose vietose, pvz., pamiškėse, ir yra pašalinamos joms skirtoje vietoje. „Šalinimui sąvartyne priimamos tik tokios atliekos, kurios negali būti sutvarkomos kitu būdu. Kad įmonės aktyviai naudojasi sąvartyno paslaugomis, lemia ir tai, jog praėjusiais metais nedidinome atliekų priėmimo į sąvartyną kainos. Nepaisant to, kad didėjo kai kurie mokesčiai, kainas, kurias tenka mokėti atliekų turėtojams, pavyko išlaikyti tokias pačias“, – kalba T. Vaitkevičius.

Anot VAATC direktoriaus, kad gyventojai pradeda vis labiau suprasti, kaip svarbu tinkamai sutvarkyti atliekas, rodo ir mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos, į kurią perrūšiavimui atkeliauja atliekų maišeliai iš viso Vilniaus regiono, duomenys.

Stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė Liepkalnyje

„Kalbant apie mišrias komunalines atliekas, atvykstančias į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius – nedrąsiai, bet pastebime, kad į mišrųjį srautą patenka vis mažiau pakuočių atliekų. Tai rodo geresnį atliekų rūšiavimą. Kol kas ši tendencija nėra labai ryški, bet džiaugiamės bent jau tuo, kad šių atliekų kiekio augimo bendrame komunalinių atliekų sraute nėra“, – tikina T. Vaitkevičius.

Anot VAATC vadovo, pasistengti gyventojams tvarkant atliekas taip pat dar yra kur – deja, vis dar yra nemažas bešeimininkių atliekų kiekis, gana daug atliekų paliekama prie konteinerių – čia praėjusiais metais teigiamų pokyčių nepastebėta. Tiesa, tikėtina, kad situacija gali keistis į gera šiemet – pirmąjį šių metų pusmetį bešeimininkių atliekų kiekis, panašu, pradeda mažėti, nors kol kas šią tendenciją patvirtinti sunku.

Atliekų tvarkymo sistema gerokai keisis

Kalbėdamas apie praėjusius metus, VAATC vadovas pažymi, kad 2018-aisiais pradėti svarbūs atliekų tvarkymo infrastruktūros darbai, kurių pirmuosius rezultatus Vilniaus regiono gyventojai turėtų pastebėti netrukus. Pradėta didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių (DGASA) tinklo plėtra, kartu su Vilniaus miesto savivaldybe pradėtas įrenginėti pusiau požeminių konteinerių tinklas – jų iki metų pabaigos sostinėje turėtų atsirasti 780. Taip pat jau netrukus adresu Pumpėnų g. 10 bus atidaryta pirmoji dalijimosi daiktais „Stotelė DĖK`ui“, iki 2020 m. pradžios planuojama įrengti 17 tokių stotelių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.

Stambiagabaričių ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelė

„2018 metai buvo visų šių projektų įgyvendinimo pradžia, darbai bus tęsiami ir šiemet. Kiti pokyčiai – kas labai svarbu mums, bet sugrįžta gyventojams kaip papildoma ekonominė nauda – technikos sąvartyne atnaujinimas. Įsigiję vieną naują buldozerį, galime pakeisti du senuosius ir dar sutaupyti kuro, darbo valandų ir pan. Tai – kaštų mažinimas. Dar vienas labai svarbus uždavinys – sąvartyne pagaliau bus įrengiamos papildomos talpos filtratui – teršalams, kurie kaupiasi sąvartyne. Tai – svarbus pokytis, padėsiantis užtikrinti aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi“, – kalba T. Vaitkevičius.

Taip pat, anot VAATC vadovo, šiuo metu derinamos sąlygos siekiant sąvartyne įrengti trečiąją sekciją, kur laidojamos atliekos. Sąvartynui tolimesnė plėtra yra labai svarbi – naujos sekcijos įrengimas užtikrins, kad ateityje turėsime vietos atliekoms, kurių negalima sutvarkyti kitu būdu.

Veiklą apsunkina trūkstama grandis

Nepaisant šių pokyčių, T. Vaitkevičiaus teigimu, šiemet ir kitąmet didžiausias uždavinys liks atliekų tvarkymo sistemos nepakankamumo sprendimas. VAATC vadovo teigimu, deginimo gamyklos nebuvimas šiuo metu labai apsunkina atliekų tvarkytojų veiklą. Į šią gamyklą turėtų keliauti dalis MBA gamykloje atrenkamų, tačiau tolimesniam perdirbimui nebetinkamų atliekų.

„Iš esmės jau dabar susidaro gana didelis degintinų atliekų srautas – turime apie šimtą tūkstančių tonų degiųjų atliekų, kurios gali būti sudeginamos specialiuose įrenginiuose. Kol kas šis srautas kelia didžiausią susirūpinimą, jo sutvarkymo galimybės yra pakankamai prastos. Šią problemą turėtų išspręsti deginimo gamykla, kurią planuojama atidaryti 2020 m. pabaigoje“, – tikina T. Vaitkevičius ir priduria, kad pagrindinė VAATC užduotis – užtikrinti, kad atliekos bet kokiu atveju bus sutvarkytos, o 2018 m. atliekų tvarkymo sistema, nepaisant kliūčių, nebuvo sutrikusi nė vieną dieną.

VAATC vadovas pažymi, kad 2018-aisiais įmonės veikla buvo pelninga, tačiau šis pelnas gaunamas mažinant kaštus ir skiriamas būtinoms investicijoms. Tai leis artimiausiu metu nekelti atliekų tvarkymo kainos gyventojams.

Užsakymo nr.: PT_81441779