aA
Į Lietuvą įvežamų transporto priemonių padangų ir jų atliekų kiekis kasmet auga. Per metus į šalį įvairiais būdais patenka per 40 tūkstančių padangų, tačiau tik kiek daugiau nei pusė yra tinkamai sutvarkomos. Problema – netinkamai funkcionuojanti padangų atliekų surinkimo sistema. Kodėl ji neveikia bei ką būtina keisti, kad būtų užtikrintas tinkamas visų senų padangų surinkimas ir sutvarkymas bei tam sudarytos geriausios sąlygos tiek gyventojams, tiek verslui, tiek atliekų tvarkytojams?
Padangos
© Shutterstock

Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis aiškina, kad dabar veikianti padangų tvarkymo sistema neužtikrina visų padangų tinkamo sutvarkymo. Viena iš priežasčių – dalis padangų gamintojų ir importuotojų neturi prievolės tvarkyti padangų arba jos nevykdo.

„Teisės aktai yra skylėti, o tai sąlygoja aibę problemų. Viena jų – tik dalis gamintojų ir importuotojų vykdo savo įsipareigojimas. Pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2018 metais padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai pateikė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo 21 tūkst. tonų. Tuo tarpu prievolės neturintys ir pareigų nevykdantys padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai per metus pateikia daugiau kaip 10 tūkst. tonų, tačiau šių padangų sutvarkymo nefinansuoja“, – teigia A. Skinulis.

Skaičiuojama, kad į Lietuvą per metus nelegaliai patenka apie 4 tūkst. padangų, o dar 9 tūkst. atkeliauja su transporto priemonėmis. „Taigi susidarantis padangų atliekų kiekis yra kur kas didesnis nei skelbiamas oficialiai“, – teigia Aplinkos apsaugos instituto vadovas.

Alfredas Skinulis
Alfredas Skinulis
© DELFI / Karolina Pansevič

Maža to, didelė dalis autoservisų veiklą vykdo šešėlyje, tad vengia teisėtai priduoti netinkamas naudojimui padangas, todėl jos lieka tinkamai nesutvarkytos.

„Neteisėtai ar netinkamai padangų atliekų tvarkymą vykdantys asmenys ir aplinkosauginių bei mokestinių prievolių nevykdantys padangų gamintojai ir importuotojai ne tik iškraipo rinką bei konkurencinę aplinką, bet ir dėl negalėjimo sąžiningai konkuruoti stumia prekybos padangomis sektorių į šešėlį, todėl nesumokami mokesčiai valstybei“, – sako A. Skinulis.

Problemą jaučia ir surinkėjai

Tai, kad dar daug senų padangų lieka tinkamai nesutvarkytos, galima įsitikinti matant pakelėse, pamiškėse ar prie pastatų dūlančias bei prie buitinių atliekų konteinerių išmestas padangas. Netinkamai tvarkomos ir ne vietoje paliktos naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai bei gali tapti gaisro priežastimi, kaip kad nutiko ir Alytuje.

Tai, kad sistema funkcionuoja netinkamai, parodo ir padangų surinkėjams iškylantys iššūkiai, su kuriais tvarkytis tampa vis sunkiau. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius sako, kad būtent didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės puikiai iliustruoja esamą situaciją.

„Mes esame įpareigoti priimti iš gyventojų naudotas padangas, tad kartu turime spręsti klausimus dėl jų išvežimo ir sutvarkymo. Padangų sutvarkymui reikia pajėgumų, kurie teoriškai lyg ir yra, bet praktiškai – sudėtingai pasiekiami dėl už tai mokėtinos kainos. Viena vertus, įstatymas reikalauja, kad padangų gamintojai finansuotų padangų surinkimą ir sutvarkymą, kita vertus, nei patys reikalavimai, nei jų įgyvendinimo kontrolės mechanizmas tam prielaidų nesudaro. Turime sutartis su gamintojų organizacijomis, kuriose numatyta, kad organizacijos iš mūsų turėtų išsivežti iki 450 tonų padangų per metus.

Padangų tvarkymo Lietuvoje ypatumai – kodėl nėra sutvarkomos visos padangų atliekos?
© DELFI / Rinatas Chairulinas

Maža to, kad sunkiai sekasi joms perduoti ir šį padangų kiekį, padangų surenkame arti 800 tonų, todėl esame priversti ieškoti kitų variantų, pagal kuriuos jau turime susimokėti už padangų išvežimą ir sutvarkymą, t.y. tokiu būdu gyventojai už padangų tvarkymą verčiami mokėti dar kartą, nes bent jau nominaliai už padangų tvarkymą jau sumoka pirkdami padangas. Ką jau kalbėti apie tuos, kurie nepirko nei padangų, nei automobilių, – jie verčiami mokėti už kitus “, – teigia T. Vaitkevičius.

Ar pakaks pokyčių?

Nuo kitų metų pradžios įsigalioja Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos padangų gamintojams ir importuotojams įvedama prievolė finansuoti padangų atliekų surinkimą didelių gabarių atliekų aikštelėse. Tačiau, pasak VAATC vadovo, kol kas labai sudėtinga prognozuoti, ar nuo sausio 1 d. įsigaliosiantis įstatymas bus įgyvendintas.

„Deramės su padangų gamintojus ir importuotojus vienijančiomis organizacijomis, bet derybos sunkios tiek dėl akivaizdžiai besiskiriančių interesų, tiek dėl įstatyminio reguliavmo neapibrėžtumo. Suprantame ir organizacijas, nes kyla daugybė klausimų: kiek padangų savomis lėšomis jos galės sutvarkyti, ar bus finansiškai pajėgios, ar gamintojai ir importuotojai yra pasirengę prisidėti prie padangų finansavimo per organizacijas ir panašiai“, – sako T. Vaitkevičius.

Tomas Vaitkevičius
Tomas Vaitkevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Šiuo metu Seime yra svarstoma, kokio dydžio mokestį turėtų sumokėti padangų gamintojai, jei nuspręstų nesutikti tvarkyti padangų. Vis tik, remiantis esamu siūlymu, mokestis nebūtų didesnis nei realūs kaštai už padangų atliekų sutvarkymą.

„Kiek suprantame ir ką sako pačios organizacijos, esant numatomam mokesčio dydžiui, gamintojams labiau apsimoka susimokėti, nei tvarkyti. Tai yra didelė rizika, nes pervedus mokesčius į valstybės biudžetą jie negrįžta tiesiogiai padangų tvarkytojams. Vienas iš kelių situacijai keisti – mokestis už padangų nesutvarkymą turėtų būti daug didesnis, nei atliekoms tvarkyti skirti kaštai. Kita vertus, ir tie mokesčio forma sumokėti pinigai turėtų būti skiriami padangų tvarkytojams“, – teigia VAATC direktorius.

Tačiau, pasak jo, tiek didelis mokestis, tiek prievolė surinkti atliekas iš didelių gabaritų aikštelių tikrai neišspręs visų susikaupusių problemų padangų atliekų sutvarkymo sistemoje.

„Šalia teisinio reguliavimo būtina ir pakankama jo vykdymo kontrolė – būtina užkirsti kelią vengimui tinkamai tvarkyti padangas. Nemažiau svarbus ir pačių gyventojų požiūris. Turime suvokti, kad atliekų, tame tarpe ir padangų, tvarkymas kainuoja. Bet kokiu atveju jos bus sutvarkytos ir už tai reikės sumokėti ką bedarytume, tik rinkdamiesi nelegalią prekybą ar nelegalius padangų atsikratymo būdus susimokame daugiau “, – pabrėžia T. Vaitkevičius.

Siūlo keisti sistemą iš esmės

Kad padangų atliekų sistemoje būtini pokyčiai, pritaria ir A. Skinulis. Anot jo, tam, kad keistųsi situacija, o verslas būtų ištrauktas iš šešėlio ir pagaliau išvengtume aplinkos taršos, būtina teisės aktuose numatyti pareigą visiems padangų gamintojams ir importuotojams, nepriklausomai nuo padangų tiekimo rinkai būdo, organizuoti ir finansuoti padangų sutvarkymą.

„Teisės aktai turėtų užtikrinti, kad senų padangų turėtojams, t. y. tiek servisams, tiek pardavėjams, tiek gyventojams, šių atliekų pridavimas nieko nekainuotų ir būtų patogus, nes tiesiog didelė administracinė našta neišsprendžia problemos“, – teigia A. Skinulis.

Pasak jo, tokie pokyčiai ne tik sudarytų sąlygas verslui ir gyventojams nemokamai bei patogiai atiduoti senas padangas, bet ir atpigintų padangų atliekų tvarkymą.

„Individualiai ar kolektyviai pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai turėtų įsteigti specialias naudotų padangų priėmimo vietas verslui kiekvienoje savivaldybėje, o bendradarbiaujant su regioniniais atliekų tvarkymo centrais, organizuoti padangų surinkimą iš gyventojų. Sudarius galimybę nemokamai ir patogiai atiduoti padangas visiems jų turėtojams, sumažėtų tikimybė, kad senos padangos atsidurs pakelėse, pamiškėse, prie komunalinių atliekų konteinerių ar bus sandėliuojamos, o bus tinkamai sutvarkomos“, – pasakoja A. Skinulis.

Dėl neišvystytos žaliosios ekonomikos, didžioji dalis padangų perdirbimui iš Lietuvos keliauja į Lenkiją tačiau, pasak A. Skinulio, mūsų šalis yra pajėgi ne tik tinkamai surinkti padangų atliekas, bet ir jas perdirbti vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais.

„Tokiai valstybei kaip Lietuvai, kuri neturi savo resursų, gamtos išteklių, būtina siekti žiedinės ekonomikos – kuo daugiau iš atliekų gautų žaliavų panaudoti antrinei gamybai. Valstybės institucijos turėtų priimti sprendimus, kurie užtikrintų gaminių iš perdirbtos padangų gumos rinkos sukūrimą ir šių atliekų panaudojimą. Valstybės valdomos įmonės gaminius iš perdirbtų padangų galėtų panaudoti viešai infrastruktūrai (pavyzdžiui, keliams tiesti ir atitvarams gaminti). Šioje vietoje nereikia išradinėti naujo dviračio – senos automobilių padangos naudojamos įvairiems gaminiams ir keliams tiesti tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose“, – sako A. Skinulis.

Ką reikia žinoti apie padangas:

• Pasaulyje per vienerius metus yra pagamina daugiau nei 3 milijardai padangų;
• Egzistuoja du padangų panaudojimo būdai: deginimas (energijai išgauti), smulkinimas ir devulkanizacija (naujiems produktams gaminti);
• Teisės aktai numato, kad Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. atskirai vidaus rinkai patiekto padangų kiekio;
• Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui priklausančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse iš gyventojų yra nemokamai priima iki 4 senų padangų per metus. Daugiau apie šio centro valdomas aikšteles galite sužinoti vaatc.lt/aiksteles
• Lietuvoje gyventojai panaudotas padangas gali ne tik pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, bet ir palikti keisdami padangas autoservisuose ar pirkdami naujas padangas pas pardavėjus;
• Senos į aplinką patekusios padangos suyra tik per 120–140 metų, todėl pakelėse, miškuose ar į vandens telkinius išmestos padangos padaro milžinišką žalą aplinkai;
• Už netinkamą atsikratymą padangomis, jų išmetimą ar deginimą gresia ir administracinė atsakomybė bei baudos iki 1158 eurų, neskaitant žalos gamtai atlyginimo.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.2500

Top naujienos

Senųjų mafijų veikimo principai: nuo spirito kontrabandos iki plano pakeisti legendomis apipintą Palangą (59)

Pilis primenantys namai, prabangūs automobiliai ir iš tolo tviskantys auksiniai papuošalai – tai...

Sudėtingas Nausėdos sprendimas – ar bus nueita Grybauskaitės pėdomis (193)

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus likimas tik gilina konfliktą tarp prezidento Gitano...

Prieš karines pratybas – gėdingos Rusijos laivo nesėkmės (645)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė aneksuotame Sevastopolyje, kur sausio 9-ąją vyko...

Vėžį įveikęs Šarūnas turi gerą žinią kitiems onkologiniams pacientams: čia galite sulaukti pagalbos (21)

„Tai man nutiko jauname amžiuje. Vadinasi, studentiškų metų nepraleidau klubuose su cigarete...

Vestuvėse užduotas svečio klausimas apie jaunąją suglumino – salėje kelias sekundes įsivyravo tyla (274)

Šiais laikais susituokus išsiskiria kas antra pora ir šis skaičius nuolat kyla. Santuoka XXI...

Artėjant rinkimams prastos žinios „valstiečiams“: apklausa parodė, ką žmonės mano apie Vyriausybę (505)

Kaip rodo naujausios atliktos gyventojų apklausos, pastarąjį mėnesį labiausiai traukėsi Lietuvos...

Iš Vilniaus pakilęs lėktuvas buvo priverstas grįžti atgal (3)

Sekmadienį iš Vilniaus į Egipto kurortą Šarm el Šeichą skridęs lėktuvas, būnant virš...

Iranas atšaukė savo sprendimą Ukrainos lėktuvo juodąsias dėžes perduoti Kijevui (35)

Irano valdžia atšaukė savo sprendimą, apie kurį buvo paskelbusi šeštadienį: Teheranas...

Giedrius Drukteinis

Kitiems šypsena netinka, o tau – tinka?

Jei palygintumėme Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios signatarų nuotraukas, tarp jų lengvai...

Kijeve atsisveikinama su Irane įvykusios aviakatastrofos aukomis (37)

Kijevo Borispolio oro uoste vyksta atsisveikinimo su žuvusiais Irane numušto Ukrainos aviakompanijos...