Ne vietoje paliktos statybinės atliekos kainuoja ir teršėjui, ir kaimynams

Daugelis mūsų žino, kaip rūšiuoti buitines atliekas, bet abejonių ir nesusipratimų, pasak specialistų, vis dar kyla dėl statybinių atliekų. „Tai – po statybų ar griovimo metu susidarančios įvairių medžiagų atliekos: betonas, plytos, medienos, keramikos gaminių dalys, akmens ir stiklo vata, gipso ir izoliacinės medžiagos, plastikas, stiklas, namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, unitazai) ir kita. Šias, kaip ir bet kurias kitas atliekas, būtina atitinkamai rūšiuoti, o bet kur išmesti – griežtai draudžiama“, – aiškina Atliekų tvarkymo bendrovės UAB „Ekonovus“ valdybos narys Elmaras Milinavičius.

Statybinių atliekų tvarkymas ir rūšiavimas Lietuvoje yra gana gerai apibrėžta procedūra, tačiau, pasak E. Milinavičiaus, deja, ne kiekvienas šalies gyventojas geranoriškai laikosi įstatymų.

„Žmonės vis dar galvoja, kad gali šiukšlinti bet kur, nes kas nors atvažiuos ir atliekas surinks. Na, o jei dar pamato, kad kažkas jau yra išnešęs seną vonią prie konteinerio, iškart pasiduoda „bandos jausmui“ ir neša viską, kas nereikalinga, nors internete tikrai nesunku rasti informacijos, kur galima atvežti statybines ir kitas buitines atliekas“, – teigia vyras.

Asociatyvi nuotr.

© Shutterstock

Netvarkingos statybinės atliekos kainuoja ir teršėjui, ir kaimynams

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Aplinkosaugos specialisto Mariaus Banaičio teigimu, statybines atliekas bet kur paliekantys ir tuo piktnaudžiaujantys žmonės dažnai nesusimąsto, kad galiausiai jiems vis tiek tenka susimokėti už tvarkymą.

„Dėl vieno nesąmoningo gyventojo Vilniaus miesto savivaldybė patiria papildomus finansinius kaštus, o mokestis už atliekų tvarkymą yra paskaičiuojamas visiems. Reikia suprasti, kad vieno žmogaus nedorybės kainuoja ne tik jam, jo kaimynams, bet ir visam miestui, todėl natūraliai kyla bendros atliekų tvarkymo kainos“, – sako specialistas.

Ne vietoje paliktos statybinės atliekos ne tik išaugina jų tvarkymo kainą, bet ir sukelia kitų problemų – gyventojų kiemai tampa nelegaliais „sąvartynais“, kurie ženkliai blogina aplinkinių gyvenimo kokybę. Kai atliekų susikaupia labai daug, atsiranda pavojus užkliūti ar kitaip susižaloti. Be to, netinkamai sutvarkytos statybinės atliekos, pavyzdžiui, šiferis ar asbestas, teršia gamtą.

„Kita problema – eksploatacija. Dėl paliktų statybinių atliekų mažėja automobilių parkavimo vietų, kiemai tampa nepravažiuojami šiukšliavežiams. Atliekų išvežimas tampa sudėtingas, tai užtrunka daugiau laiko, vėluoja išvežimai ir ta grandinė tęsiasi. Ir viskas tik dėl to, kad kažkas sumanė, jog išnešti po statybų likusias plytas ir jas palikti prie konteinerio yra gera mintis“, – sako M. Banaitis.

Asociatyvi nuotr.

© Shutterstock

Pažeidėjus stebi kameros

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos skyriaus vedėjas Valdas Juodis savo ruožtu perspėja atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikančius gyventojus – jų daromi pažeidimai yra fiksuojami.

„Šiuo metu visame Vilniaus mieste yra įrengtos mobilios vaizdo stebėjimo kameros. Jomis operatyviai nustatomi pažeidėjai, kurie atsikrato atliekomis nesilaikydami jų tvarkymo taisyklių. Šiuo metu sostinėje yra rotuojamos 6 kameros. Jos vaizdą filmuoja visą parą ir turi tiek dieninį, tiek naktinį režimą“, – apie technologijas, pasitelkiamas kovojant su teršėjais, pasakoja M. Juodis.

Anot specialisto, planuojama, kad ateityje vaizdo stebėjimo kamerų tinklas išsiplės – tikimasi, kad šios priemonės padės gerokai sumažinti atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimų skaičių.

5 dažniausiai gyventojams kylantys klausimai, susiję su atliekų tvarkymu:

1. Kaip teisingai atsikratyti po buto ar namo remonto likusiomis statybinėmis atliekomis?

M. Banaitis: Šios atliekos turi būti pristatytos į UAB „VAATC“ didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Visame regione jų yra 17, iš jų 5 – Vilniaus mieste. Aikštelėse gyventojų pristatytos atliekos priimamos nemokamai. Daugiau informacijos apie didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles Vilniuje rasite jų svetainėje: http://www.vaatc.lt/aiksteles/

2. Jei po remonto lieka labai didelis kiekis atliekų ir nėra galimybės jų pristatyti į surinkimo aikšteles, ar yra kitas būdas teisingai jomis atsikratyti?

E. Milinavičius: Gyventojai gali kreiptis į bet kurią atliekų tvarkymo bendrovę su prašymu jų kieme pastatyti specialiai tokioms atliekoms skirtus konteinerius. Juos pripildžius, bendrovės darbuotojai atliekas išveš iš jūsų kiemo. Tokia paslauga yra mokama.

3. Kaip elgtis pamačius nusižengimą, pavyzdžiui, automobiliu į kiemą atvažiavusį ir statybines ar kitas didelių gabaritų atliekas į joms neskirtus konteinerius kraunantį žmogų?

V. Juodis: Informaciją, šiuo atveju – automobilio valstybinius numerius, nufotografavus ar nufilmavus reikėtų perduoti Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Kontaktai čia.

Taip pat apie nusižengimus visuomet galite pranešti policijai bendruoju telefonu 112.

4. Kas gresia gyventojams už atliekų tvarkymo taisyklių nepaisymą?

V. Juodis: Nustatytiems pažeidėjams už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų. Pakartotinai nusižengus, gresia bauda nuo 140 iki 600 eurų.

5. Ar yra vykdomos masinės statybinių atliekų išvežimo akcijos iš miesto rajonų, gyvenviečių?

V. Juodis: 2 kartus per metus vykdomos akcijos, kuomet nemokamai iš gyventojų yra surenkamos buityje susidariusios didelių gabaritų atliekos. Gyventojai yra kviečiami šias atliekas nemokamai pristatyti į tam skirtas surinkimo vietas. Tikslūs adresai yra skelbiami SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) svetainėje: www.sivasa.lt