aA
Nuorūka – iš pažiūros nedidelė atlieka, tačiau, kaip sako pavojingų atliekų tvarkymo UAB „Toksina“ Komercijos direktorius Lukas Andronavičius, jų kasmet Lietuvoje susidaro apie 1500 tonų. Numesta ant žemės ar į vandens telkinį, nuorūka padaro milžinišką žalą gamtai. Nuorūkos ne tik įvardijamos kaip vienos dažniausių gaisrų sukėlėjų, bet jose yra daugybė nuodingų medžiagų, kurios pasklinda į aplinką.
Nuorūkos
© Shutterstock

Gamta besirūpinantys asmenys vis dažniau kalba ne tik apie plastikinius maišelius ar šiaudelius kaip ypač pavojingas gamtai atliekas, ypač, kai šiomis atsikratoma neatsakingai, bet ir apie cigarečių nuorūkas. Vandenynų ekosistemą apsaugoti siekianti organizacija „Ocean Conservancy“, jau 33-ejus metus įgyvendinanti paplūdimių tvarkymo programas, nuorūkas įvardija kaip dažniausią paplūdimiuose randamą atlieką. Per šį laikotarpį buvo surinkta daugiau nei 60 mln. nuorūkų. Tai sudaro trečdalį visų pasaulio paplūdimiuose surinktų atliekų, įtraukiant ir tokias, kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinių puodelių dangteliai, vienkartiniai įrankiai, buteliai ir pan.

Gausybė nuodingų medžiagų

Pavojingų atliekų tvarkymo UAB „Toksika“ Komercijos direktorius Lukas Andronavičius sako, kad ne vietoje numesta nuorūka tiek žmogui, tiek gamtai turi labai didelį neigiamą poveikį, o to kaltininkas – cigaretės filtras.

Nuorūkos
Nuorūkos
© Shutterstock

„Nuorūka yra kenksminga atlieka būtent dėl filtro, kurio tiesioginė paskirtis yra sulaikyti toksiškas medžiagas, išsiskiriančias rūkymo metu. Irdamas filtras išskiria kenksmingas aplinkai medžiagas, nes pats yra pagamintas iš celiuliozės acetato. Tos medžiagos niekur neišnyksta ir, yrant filtrui, patenka į aplinką. Vandenyje nuorūka apytiksliai suyra per 15 metų, o dirvožemyje – dar ilgiau – iki 25 metų. Viena nuorūka, išmesta į vandenį, per visą savo irimo laikotarpį gali užteršti iki 1 kubinio metro vandens ir padaryti jį netinkamą gyvybei“, – aiškina specialistas.

L. Andronavičius pasakoja, kad nuorūkose randama apie 200 nuodingų cheminių junginių, kurie yra ypatingai pavojingi, o maždaug 50 iš jų – žinomi kancerogenai.

„Be kancerogenų nuorūkose yra ir mutagenų bei reprodukcijai toksiškų medžiagų. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad viename kilograme nuorūkų yra 2,7 mg chromo, 62 mg cinko, 0,53 mg kadmio, 2,1 mg švino, 30 mg vario ir apie 0,05 mg gyvsidabrio. Tad numesdami nuorūkas ant žemės, nuodingų medžiagų ant savo dirvožemio sukaupiame tikrai nemažai“, – sako „Toksika“ atstovas.

Pasak jo, pasaulyje yra taikomi įvairūs cigarečių nuorūkų tvarkymo būdai, tačiau jie yra ypatingai brangūs.

Nuorūkos
Nuorūkos
© Shutterstock

„Pavyzdžiui, JAV cigarečių filtrai perdirbami ir naudojami klijų, glaistų gamyboje. Kai kurie cigarečių gamintojai naudoja greit suyrančius filtrus. Danija, Jungtinė Karalystė bando atskirai surinkti nuorūkas ir jas neutralizuoti, tačiau tai – gana brangi priemonė. Ji taikoma kartu su prevencija, gyventojų švietimu“, – pasakoja L. Andronavičius.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro Gamybinio proceso tarnybos vadovo Aurimo Uldukio teigimu, Lietuvoje geriausias kelias tvarkyti nuorūkas yra jas pašalinant kartu su kitomis mišriomis atliekomis.

„Į mišrų komunalinį srautą patekusios nuorūkos sutvarkomos organizuotoje atliekų tvarkymo sistemoje, apdorojamos biologiškai mechaninio biologinio apdorojimo įrenginyje (MBA). Taip užtikrinama, kad jose esančios pavojingos medžiagos nepateks į aplinką“, – sako A. Uldukis.

Neužgesinta nuorūka – didelė gaisro tikimybė

Rūkymas ne tik kenkia rūkančiųjų ir aplinkinių sveikatai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas atskleidžia, kad dėl rūkymo per praėjusius metus kilo 248 gaisrai, kuriuose žuvo 27 žmonės, o šiemet – 130 gaisrų, kurie pasiglemžė 14 gyvybių. Kiekvienais metais dėl neužgesintų nuorūkų kyla apie 20-30 proc. miško gaisrų.

Nuorūkos
Nuorūkos
© Shutterstock

„Nuorūkos – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kyla gaisrai. Paprastai atvirų teritorijų gaisrai kyla dėl žmogiškojo faktoriaus. Žmonės neatsakingai elgiasi su nuorūkomis, ypač tada, kai vyrauja sausra ir miško gaisringumo rizika yra aukšta“, – sako pašnekovas.

Pasak jo, kita didelė dalis gaisrų kyla dėl neatsargaus rūkymo namuose. „Paprastai žmonės rūko lovose, užmiega, užsidega patalpos. Kartais net nereikia atviros ugnies, užtenka smilkstančios patalynės ar čiužinio, ir žmogus uždūsta“, – apie nuorūkų sukeliamas nelaimes pasakoja J. Targonskas.

Specialistas aiškina, kad nuorūkas būtina pilnai užgesinti ir tik tada mesti į šiukšlių dėžę ar tam skirta specialią vietą. „Kitu atveju, jei neįsitikinam, kad užgesinom, nuorūka gali įsižiebti, uždegti kitas šalia esančias medžiagas ir sukelti gaisrą, kurio padariniai gali būti labai skaudūs“, – sako J. Targonskas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.7500

Top naujienos

Po pragaro Pravieniškėse – šokiruojanti kalinio išpažintis: jie ten kone meldėsi, kad neišgyvenčiau (32)

Pasižiūrėję į Vytautą ir išgirdę jo balsu sunkiai tariamus žodžius nė neįtartumėte, kad...

Profesorius Stukas paaiškino, kodėl būtina valgyti pusryčius: ryte dažnai daroma klaida situaciją tik pablogina (3)

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko , sunku patikėti, bet...

Ką pasakytų Greta Thunberg Indijoje? Čia yra 150 mln. vairuotojų ir tik 8000 nori elektrinių automobilių (18)

Šią vasarą „ Hyundai Motor Co.“ pristatė pirmąjį Indijos elektrinį visureigį...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (7)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Istorinis pasiekimas: pirmą kartą kosmose buvo užauginta mėsa (1)

Daugelis žino, kad maistas kosmose yra pakankamai blankus ir skurdus. Tačiau nauja technologija į...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (174)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (149)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (21)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...