aA
Šiuolaikinis sąvartynas nėra tiesiog šiukšlių krūva, tai – organizuotas įrenginys, galintis pagaminti naudingos energijos, tikina Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Gamybinio proceso tarnybos vadovas Audrius Uldukis. Aprodydamas Kazokiškių sąvartyną, į kurį patenka viso Vilniaus regiono atliekos, specialistas papasakojo, kaip tvarkomi šiuolaikiniai sąvartynai, kaip iš pažiūros nevertinga atliekų krūva gamina elektrą ir šilumą bei kuo skiriasi modernūs ir seni sąvartynai.
Modernus sąvartynas: gamina šilumą ir apsaugo gamtą nuo taršos
© DELFI / Andrius Ufartas

Iš atliekų – elektra ir šiluma

Nuo 2007 m. Vilniaus regione uždarius 126 sąvartynus, juos pakeitė vienintelis Kazokiškėse, įrengtas buvusio Elektrėnų savivaldybės sąvartyno vietoje jį iškasant ir sutvarkant. Analogiški 10 šiuolaikinių sąvartynų veikia likusiuose šalies regionuose. Pagrindinis modernaus sąvartyno išskirtinumas – visiškai nepralaidus dugnas, kurio neturėdavo senieji sąvartynai. Tai yra esminė sąlyga, leidžianti apsaugoti gamtą nuo taršos.

„Prieš vienuolika metų atidarytame Kazokiškių sąvartyne įrengtas pusės metro storio dugnas iš molio, geomembranos, geotekstilės užtikrina, kad teršalai iš sąvartyne esančių atliekų nepateks į aplinką. Taip pat įrengtas drenažinis sluoksnis – išvedžiotas vamzdynas. Visas vanduo subėga į centrą, ir yra surenkamas pačioje žemiausioje vietoje. Iš čia keliauja į valomuosius įrenginius, kur atskiriamos pavojingos medžiagos, o apdorotas vanduo išleidžiamas tolimesniam valymui į Elektrėnų komunalinio ūkio valymo įrenginį“, – pasakoja A. Uldukis.

Specialisto teigimu, teritorijoje, kurioje kaupiamos atliekos, būtų labai naudinga pastatyti papildomą įrenginį, kuris susikaupusį vandenį išvalytų taip, jog jis iškart galėtų būti išleidžiamas į aplinką. Vandens čia daug: dalis sukaupta atliekose, kaupiasi iškritęs lietus.

Sąvartyne išvedžiotos ir dujų surinkimo sistemos, o surinktos dujos yra panaudojamos elektros ir šilumos gamybai. „Kazokiškių sąvartyne pagaminama 1000 kubinių metrų dujų per valandą. Sąvartyno dujos ypatingos tuo, kad turi sieros vandenilio junginį, kuris viską griaužia. Todėl dujos išvalomos, ir keliauja į Vievį, kur yra sudeginamos, iš jų pagaminama šiluma“, – pažymi A. Uldukis.

Specialistas priduria, kad Kariotiškių sąvartynas, kurį 2007 m. ir pakeitė naujasis Kazokiškėse, taip pat turėjo tokią sistemą, bet jame nebuvo įrengtas nepralaidus dugnas. Šiuo metu Kariotiškių sąvartynas yra uždengtas, daugelis net neįtaria, kas slepiasi po nuolat prižiūrima pievele.

Formuoja savotišką „sumuštinį“

Anot A. Uldukio, visi nepavojingų atliekų sąvartynai Lietuvoje (jų mūsų šalyje šiuo metu yra vienuolika) ir Europos Sąjungoje atrodo ir veikia analogiškai.

„Visų pirma čia atvežamos atliekos yra pasveriamos – svarstyklės yra integruotos sąvartyno įvažiavime. Todėl žinoma, kiek tiksliai atliekų yra pristatyta į sąvartyną nuo pat jo atidarymo. Per 11 metų čia jau sukaupta 2 mln. 400 tūkst. tonų atliekų“, – pažymi A. Uldukis.

Pasvertos atliekos keliauja į sąvartyne veikiančią sekciją – plotą, kuriame tuo metu jos yra kaupiamos. Atliekų kaupo formavimas yra organizuotas – kiekvienas sluoksnis yra perdengiamas. Kad atliekos neišsipustytų, būtų apsisaugoma nuo gaisro, specialisto žodžiais, yra formuojamas savotiškas sumuštinis.

„Atliekos į sąvartyną atvažiuoja purios, todėl specialūs tankintuvai, sveriantys apie penkiasdešimt tonų, jas suslegia, kad tilptų kuo daugiau. Atliekų sekcijai užsipildžius, ant viršaus užpilamas grunto sluoksnis, apželdinama, padaromas laikinas uždengimas iki galutinio uždarymo“, – pasakoja specialistas.

Į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis mažėja

Anot A. Uldukio, Kazokiškių sąvartynas yra pajėgus priimti iki 340 tūkst. tonų atliekų per metus, o pastaruoju metu čia jų atkeliauja apie 170 tūkst. tonų. Tokį skaičiaus mažėjimą nulėmė prieš dvejus metus atidaryta Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamykla.

„Iki 2016 m. visos Vilniaus regiono atliekos iš bendrųjų konteinerių važiuodavo tiesiai į sąvartyną, o dabar jos pirmiausia keliauja į MBA gamyklą, kur atskiriamos antrinės žaliavos, tinkamos perdirbimui, ir biologinė dalis – maistas, žaliosios atliekos, kartonas. Tokios atliekos, kurios gali suirti, sudaro apie 50 proc. komunalinių atliekų“, – atkreipia dėmesį specialistas.

A. Uldukio teigimu, atsidarius deginimo gamyklai, į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis turėtų sumažėti iki 60 tūkst. tonų per metus.

Atliekų kultūra
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vilniuje – slapta policijos operacija: rastas įspūdingas įkalčių kiekis šokiravo net visko mačiusius pareigūnus (158)

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos...

Tragedija Italijoje: sudužus ultralengvajam lėktuvui žuvo du plaukikai, vienas – buvęs Rapšio varžovas (7)

Italijos plaukimo federacija patvirtino, kad sekmadienį, nukritus ultralengvajam orlaiviui, žuvo du...

Jei alkoholio vartojate mažai ir retai, nemanykite, kad negresia pasekmės: kaip suprasti, kad riba peržengta? (113)

Psichikos sveikatos specialistai siunčia įspėjimą visam pasauliui: koronaviruso krizė gali...

Kalendorinės vasaros pradžia neįspūdinga: šalta nebus, tačiau lietaus išvengti nepavyks

Pirmadienio dieną šalies orus lems aukštesnio slėgio laukas. Rytas išauš giedras, vėliau daug...

Vokietija planuoja, kaip atsities po COVID-19 krizės: užsimenama apie didesnę programą nei Maršalo planas (7)

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė rengia priemonių paketą, kuris po koronaviruso...

Ashlee Vance

Elonas Muskas – didvyris, kurio Amerika nusipelnė (1)

Ashlee Vance kalbasi su milijardieriumi verslininku apie jo naudojimąsi „Twitter“ platforma,...

Apsilankymas gamtoje jaunos moters gyvenimą apvertė aukštyn kojomis: nekalti simptomai pavirto nepakeliama kančia (24)

Jei įsisiurbė erkė, galite turėti rimtų problemų. Erkinis encefalitas, pažeidžiantis galvos...

JAV astronautai įžengė į Tarptautinę kosminę stotį ir susitiko su kolegomis (289)

Naujasis amerikiečių pilotuojamas erdvėlaivis „ Crew Dragon “ sekmadienį prisijungė prie...

Medžių kirtimas nuosavame sklype – kada mojuojant kirviu laukia baudos (95)

Jeigu atėjus pavasariui kilo noras savo sklype nupjauti medžius, derėtų įsitikinti, ar šiam...

|Maža didelių žinių kaina