aA
Šiuolaikinis sąvartynas nėra tiesiog šiukšlių krūva, tai – organizuotas įrenginys, galintis pagaminti naudingos energijos, tikina Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Gamybinio proceso tarnybos vadovas Audrius Uldukis. Aprodydamas Kazokiškių sąvartyną, į kurį patenka viso Vilniaus regiono atliekos, specialistas papasakojo, kaip tvarkomi šiuolaikiniai sąvartynai, kaip iš pažiūros nevertinga atliekų krūva gamina elektrą ir šilumą bei kuo skiriasi modernūs ir seni sąvartynai.
© DELFI / Andrius Ufartas

Iš atliekų – elektra ir šiluma

Nuo 2007 m. Vilniaus regione uždarius 126 sąvartynus, juos pakeitė vienintelis Kazokiškėse, įrengtas buvusio Elektrėnų savivaldybės sąvartyno vietoje jį iškasant ir sutvarkant. Analogiški 10 šiuolaikinių sąvartynų veikia likusiuose šalies regionuose. Pagrindinis modernaus sąvartyno išskirtinumas – visiškai nepralaidus dugnas, kurio neturėdavo senieji sąvartynai. Tai yra esminė sąlyga, leidžianti apsaugoti gamtą nuo taršos.

„Prieš vienuolika metų atidarytame Kazokiškių sąvartyne įrengtas pusės metro storio dugnas iš molio, geomembranos, geotekstilės užtikrina, kad teršalai iš sąvartyne esančių atliekų nepateks į aplinką. Taip pat įrengtas drenažinis sluoksnis – išvedžiotas vamzdynas. Visas vanduo subėga į centrą, ir yra surenkamas pačioje žemiausioje vietoje. Iš čia keliauja į valomuosius įrenginius, kur atskiriamos pavojingos medžiagos, o apdorotas vanduo išleidžiamas tolimesniam valymui į Elektrėnų komunalinio ūkio valymo įrenginį“, – pasakoja A. Uldukis.

Specialisto teigimu, teritorijoje, kurioje kaupiamos atliekos, būtų labai naudinga pastatyti papildomą įrenginį, kuris susikaupusį vandenį išvalytų taip, jog jis iškart galėtų būti išleidžiamas į aplinką. Vandens čia daug: dalis sukaupta atliekose, kaupiasi iškritęs lietus.

Sąvartyne išvedžiotos ir dujų surinkimo sistemos, o surinktos dujos yra panaudojamos elektros ir šilumos gamybai. „Kazokiškių sąvartyne pagaminama 1000 kubinių metrų dujų per valandą. Sąvartyno dujos ypatingos tuo, kad turi sieros vandenilio junginį, kuris viską griaužia. Todėl dujos išvalomos, ir keliauja į Vievį, kur yra sudeginamos, iš jų pagaminama šiluma“, – pažymi A. Uldukis.

Specialistas priduria, kad Kariotiškių sąvartynas, kurį 2007 m. ir pakeitė naujasis Kazokiškėse, taip pat turėjo tokią sistemą, bet jame nebuvo įrengtas nepralaidus dugnas. Šiuo metu Kariotiškių sąvartynas yra uždengtas, daugelis net neįtaria, kas slepiasi po nuolat prižiūrima pievele.

Formuoja savotišką „sumuštinį“

Anot A. Uldukio, visi nepavojingų atliekų sąvartynai Lietuvoje (jų mūsų šalyje šiuo metu yra vienuolika) ir Europos Sąjungoje atrodo ir veikia analogiškai.

„Visų pirma čia atvežamos atliekos yra pasveriamos – svarstyklės yra integruotos sąvartyno įvažiavime. Todėl žinoma, kiek tiksliai atliekų yra pristatyta į sąvartyną nuo pat jo atidarymo. Per 11 metų čia jau sukaupta 2 mln. 400 tūkst. tonų atliekų“, – pažymi A. Uldukis.

Pasvertos atliekos keliauja į sąvartyne veikiančią sekciją – plotą, kuriame tuo metu jos yra kaupiamos. Atliekų kaupo formavimas yra organizuotas – kiekvienas sluoksnis yra perdengiamas. Kad atliekos neišsipustytų, būtų apsisaugoma nuo gaisro, specialisto žodžiais, yra formuojamas savotiškas sumuštinis.

„Atliekos į sąvartyną atvažiuoja purios, todėl specialūs tankintuvai, sveriantys apie penkiasdešimt tonų, jas suslegia, kad tilptų kuo daugiau. Atliekų sekcijai užsipildžius, ant viršaus užpilamas grunto sluoksnis, apželdinama, padaromas laikinas uždengimas iki galutinio uždarymo“, – pasakoja specialistas.

Į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis mažėja

Anot A. Uldukio, Kazokiškių sąvartynas yra pajėgus priimti iki 340 tūkst. tonų atliekų per metus, o pastaruoju metu čia jų atkeliauja apie 170 tūkst. tonų. Tokį skaičiaus mažėjimą nulėmė prieš dvejus metus atidaryta Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamykla.

„Iki 2016 m. visos Vilniaus regiono atliekos iš bendrųjų konteinerių važiuodavo tiesiai į sąvartyną, o dabar jos pirmiausia keliauja į MBA gamyklą, kur atskiriamos antrinės žaliavos, tinkamos perdirbimui, ir biologinė dalis – maistas, žaliosios atliekos, kartonas. Tokios atliekos, kurios gali suirti, sudaro apie 50 proc. komunalinių atliekų“, – atkreipia dėmesį specialistas.

A. Uldukio teigimu, atsidarius deginimo gamyklai, į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis turėtų sumažėti iki 60 tūkst. tonų per metus.

Atliekų kultūra
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dėl 100 tūkst. ryžosi ekstremaliam eksperimentui: žmogaus protui tai per žiaurus išbandymas haliucinuoti pradėjo jau 3 parą (20)

Richas Alati tegalvojo apie šešiaženklę sumą. Kad ją laimėtų, jam tereikėjo ištverti 30...

Pagrindinis priekaištas Skverneliui: ką jo vietoje darė Grybauskaitė (191)

Į prezidentus kandidatuojantis Saulius Skvernelis teigė nematąs priežasčių, kodėl turėtų...

(Ne)Grįžtu. Apie tradicijas mirusįjį šarvoti lovoje ir emigracijoje palaidotus lietuvius (21)

Kai kurie nė neketina grįžti iš emigracijos, kiti apie tai svajoja dešimtmetį, o dar kiti...

Lietuviai aplankė Čingischano tėvynę: nuolat žudęs, prievartavęs ir plėšęs kitas tautas, šiandien jis vis tiek garbinamas (83)

Mongolija savo didžiūnų išmintį šiandien gerbia kur kas labiau, nei jų užkariavimus. Šalyje...

Kaltinimų dėl neva išsigalvoto neįgalumo sulaukusi Antonovienė pratrūko: tik retas žino, kokią kainą moku už sportą (50)

„Mafijos tėvu“ vadinamo Vido Antonovo žmona Rima neseniai ir vėl atsidūrė dėmesio centre....

Miestietis laimingas pabėgęs į ekologišką vienkiemį, kuriam valdininkai net nesuteikia adreso

Jei kadaise kauniečiui Tomui Didžiuliui kas būtų pasakęs, kad jis, tikras miesto vaikas, augęs...

Atleisk ir pamiršk: kaip išsilaisvinti iš pykčio, pagiežos ir skausmo

Būti visada nuolankiam, priimti viską, kaip yra, ir laukti, kol likimas visas problemas išspręs...

„Nevėžio“ stratego apmaudas ir saviškių neatpažinęs Šaras: kai kurie nebūtų patekę net į dublerius (2)

Nuožmi kova iki paskutinių lemiamo ketvirčio sekundžių ir dramatiška Kauno „Žalgirio“...

Lietuvis per mėnesį uždirba 4 tūkst. eurų: jo išskirtinis talentas stebina pasaulį (78)

„Mes pradėjom nuo nekilnojamojo turto, o dabar jau esame gana gerai įsitvirtinę ir tarptautinio...

Marietje Schaake. Ar patikėsite „Facebook“ interneto kontrolę?

Praėjusių metų balandį, kai 34 technologijų kompanijos paskelbė dalyvaujančios...