aA
Pasaulyje per vienerius metus yra pagaminama daugiau nei 3 milijardų padangų. Nors senos, netinkamos naudoti padangos yra puikus antrinių žaliavų šaltinis, ligi šiol jos yra sutvarkomos ganėtinai primityviais būdais. Vis tik, mūsų šalies mokslininkai pristatė technologiją, kuri ateityje žada padangų perdirbimą perkelti į visai kitą lygį.
Padangos
© Shutterstock

Padangų ir gumos atliekų antrinio panaudojimo metodus kuriančios įmonės „Gumos technologijos“ direktorius Artūras Jukna teigia, kad šiuo metu Lietuvoje guma nėra tinkamai perdirbama.

„Mūsų šalyje egzistuoja du būdai, kurių net negalėčiau pavadinti perdirbimu, tai – padangų malimas ir deginimas. Abu būdai tikrai nėra optimaliausias senų padangų panaudojimas. Pirmuoju – iš atliekos yra pagamina kita atlieka, o antruoju – tinkama perdirbti atlieka yra tiesiog sunaikinama. Todėl pagrindinė mūsų veikla – gumos perdirbimo technologijų kūrimas, siekiant grąžinti gumą atgal į gamybą“, – aiškina A. Jukna.

Analogų neturinti technologija

Kartu su Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro (FTMC) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkais įmonė „Gumos technologijos“ sukūrė technologiją, leidžiančią maksimaliai grąžinti gumą į būseną, iš kurios būtų galima gaminti naujas padangas ar kitus panašius gaminius.

„Vienas iš sprendimų, kurį siūlome – gumos devulkanizavimas. Vulkanizuota padangų guma, gaunama susmulkinus padangas, yra naudojama taisant kelius, gaminant įvairius kelių atitvarus, vaikų žaidimo ir lauko aikštelių dangą, bet dar kartą iš jos pagaminti padangos jau nebeįmanoma. Tačiau mūsų padangų perdirbimo būdas nei kiek nepanašus į tradicinį padangų perdirbimą“, – teigia A. Jukna.

Vykstant devulkanizacijai, guma yra grąžinama į kaučiuko būseną, o toks procesas nereikalauja įprastos ir sudėtingos technikos.

„Devulkanizacijos metu padangų gabalėliai yra susmulkinami, jų paviršius tampa šiurkštus, o vidinėse dalyse yra išardomi skersiniai sieros ryšiai, taip grąžinant gumos junginius į kaučiuko būseną. Devulkanizacijai naudojamos priemonės skiriasi nuo tų, kurios naudojamos perdirbant padangas įprastiniais būdais. Tam nereikia malūnų, diskinių peilių ar hidraulinių įrengimų, pagrindinį vaidmenį atlieka mechaninės šlyties agregatas. Į jį patenka padangų gabalėliai ar nuorėžos, sumaišyti su aplinkai draugiškomis cheminėmis medžiagomis, iš kurių vėliau yra išgaunami devulkanizuotos gumos miltai. Šie miltai dar būna sijojami ir džiovinami“, – apie perdirbimą pasakoja „Gumos technologijų“ vadovas.

Padangos
Padangos
© Shutterstock

Dažniausiai malta guma vakarietiškoms padangoms gaminti visiškai netinka. „Mes siekiame, kad RRP (gumos regenerato miltai – DELFI) galėtų būti kaučiuko pakaitalu, išlaikant kuo geresnę padangos ar kito gumos dirbinio kokybę. Esame pagaminę padangą, kurios 30 proc. sudarė perdirbant senas padangas gautos antrinės žaliavos“, – sako A. Jukna.

Šiuo metu su mokslininkų pagalba įmonė iš perdirbtos padangų gumos gamina akustines plokštes, kurios yra naudojamos statybose izoliuoti garsą.

„Guma turi super unikalių savybių, kuriomis nepasižymi jokia kita medžiaga, o tai leidžia efektyviai spręsti triukšmo problemą. Naudojant tokias plokštes greitai ir nebrangiai įrengiamos garso izoliacinės pertvaros, kurios, būdamos ženkliai plonesnės ir lengvesnės už analogus, leidžia sumažinti perdangų apkrovas bei užtikrinti reikiamų triukšmo normų laikymąsi“, – pasakoja A. Jukna.

Brangiau perdirbti, nei pagaminti naują

„Gumos technologijų“ padangos iš perdirbtos gumos – dar tik eksperimentinėje stadijoje.

„Padanga yra toks gaminys, kurį perdirbti energetiškai yra du kartus brangiau nei pagaminti naują produktą iš originalių medžiagų. Padangoje dar yra metalo ir sintetikos. Jei metalą iš gumos atskirti pasitelkus magnetus, tai išvalyti sintetiką yra labai sudėtinga. Būtent tai – viena didžiausių problemų, norint iš perdirbtos gumos pagaminti padangą“, – teigia įmonės direktorius.

Visgi, Lietuvos mokslininkų sukurta naujoji gumos perdirbimo technologija sulaukia vis didesnio padangų gamintojų susidomėjimo. A. Juknos teigimu, netolimoje ateityje padangų gamybos laukia perversmas.

„Komunikuojame su visais didžiausiais padangų gamintojais. Visiems patinka tai, ką mes darome, bet visi klausia, kiek mes galime pagaminti. Kol kas mes negalime pasiūlyti pramoninio lygio gaminimo mastų, tačiau tikimės, kad ateityje jie turėtų augti, o prie to turėtų prisidėti ir žiedinės ekonomikos principai“, – teigia specialistas.

Pasak jo, didieji padangų gamintojai pripažįsta, kad laikai keičiasi, todėl jau po truputį pradeda į savo gaminius dėti apie 2 proc. perdirbtos gumos.

„Kai mes pasakome, kad gaminame padangas, kuriose yra 30 proc. perdirbtos gumos, jie labai nustemba ir lieka sužavėti. Žinoma, mes duodame pasižiūrėti tą produktą, pasibandyti. Bendrai kalbant, manau, kad tai yra ateitis ir padangos neišvengiamai bus gaminamos iš perdirbtos gumos. Tačiau tam reikia laiko, investicijų ir paramos iš valstybės“, – sako A. Jukna.

Kodėl yra svarbu perdirbti?

Viena didžiausių senų padangų problemų – ilgas irimo laikotarpis ir skleidžiamos nuodingos medžiagos.

„Esant normalioms sąlygomis, gamtoje padanga suyra per 120–140 metų. Jei padangos yra deginamos, į aplinką išsiskiria kenksmingos medžiagos – suodžiai ir įvairūs kancerogeniniai junginiai, kurie gali sukelti vėžį. Net ir deginant specialiai tam skirtose vietose, padangų gumoje esantis cinkas ir siera pat pasklinda su dūmais“, – aiškina A. Jukna.

Tačiau, pasak įmonės direktoriaus, nereikia pamiršti ir kito aspekto, susijusio su padangų perdirbimo svarba.

„Iš ko padaryta padanga? Iš natūralaus ir sintetinto kaučiuko, suodžių, naftos, dujų degimo produktų. Visa tai, nusidėvėjus padangai, niekur nedingsta, todėl išmesti ar sudeginti tinkamas panaudoti žaliavas yra labai neprotinga. Jas galima prikelti antram gyvenimui, pavyzdžiui, iš jų galima pagaminti naujus produktus, ir taip mažinti išteklių naudojimą“, – sako įmonės direktorius.

Padangos
Padangos
© Shutterstock

Kiekvieno pareiga

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Aplinkosaugos specialisto Manto Banaičio teigimu, rūpintis, jog padangos, kaip puiki antrinė žaliava, netaptų tiesiog šiukšlėmis, teršiančiomis aplinką, turi ne tik atliekų perdirbėjai, bet ir vartotojai.

Kaip bebūtų gaila, pasaulinė tvarkymosi diena Lietuvoje parodė, jog gyventojai padangas vis dar „tvarko“ išmesdami jas pakelėse, palikdami miškuose ar skandindami upėse. Norime priminti, kad yra net keletas būdų tinkamai atsikratyti senomis padangomis. Tiek autoserviso darbuotojai, atlikę ratų montavimo darbus, tiek visi oficialūs padangų pardavėjai privalo priimti jums nebereikalingas senas padangas“, – aiškina specialistas.

Dar viena puiki galimybė – senas padangas pristatyti į UAB „VAATC“ administruojamos didelių gabaritų surinkimo aikšteles, kuriose per 2019 m. 9 mėnesius buvo priimta apie 631 t., o per praėjusius metus 735 t. padangų.

„Vilniaus regione veikia 18 tokių aikštelių, o jų adresus ir darbo laiką galima rasti adresu https://www.vaatc.lt/aiksteles/. Kasmet vienas gyventojas aikštelėje nemokamai gali palikti 4 padangas”, – sako M. Banaitis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(38 žmonės įvertino)
4.1842

Top naujienos

Po Venckienės paleidimo lieka svarbiausias neatsakytas klausimas: koks jos vaidmuo kitose bylose (2)

Antradienį buvusi teisėja ir parlamentarė Neringa Venckienė išleista į laisvę. Jai skirtos...

„Žalgiris“ nutrauks sutartį: Perezas neregistruojamas rungtynėms su „Panathinaikos“ (18)

Kauno „Žalgirio“ komanda antradienį Eurolygos devintojo turo susitikime rungtyniaus be Alexo...

Mamadienis už 1 vaiką: Nausėdos pasiūlymas sulaukė palaikymo, bet atsitrenkė į sieną (136)

Iš Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovų sudaryta Trišalė taryba antradienį aptarė...

Šiurpi viduramžių laikų mirties bausmė: moterims jos netaikė dėl labai keistos priežasties (18)

Mirties bausmė yra mirties bausmė – ar yra skirtumas, ar ji taikoma vyrui ar moteriai? Pasirodo,...

Ministerija giriasi didėjančiais medikų atlyginimais, tačiau gydytoja papasakojo, kas jiems labiausiai kelia nerimą (1)

Skelbiama, kad šių metų rugsėjį vieno mėnesio vieno etato gydytojo vidutinis darbo užmokestis...

Skundą dėl suėmimo nagrinėjęs teisėjas Cininas: Venckienė iš Lietuvos išvyko, nepažeisdama jokių draudimų (198)

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija antradienį nusprendė panaikinti Kauno miesto apylinkės...

Turkija grasina atnaujinti karinę operaciją: Rusija nevykdo pažadų (116)

Turkijos užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu pareiškimas, kad esą Rusija nevykdo...

Ypač griežta kardomoji priemonė Venckienei: su apykoje nuo namų negalės nutolti toliau nei 500 m Venckienė šypsojosi, bet buvo nekalbi; papildyta (897)

Antradienį Vilniaus apygardos teismas panaikino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą pratęsti...

Iki skausmo pabodo jūsų šukuosena? Štai, kokie plaukų dažymai bus ant bangos šį sezoną TOP 3

Jeigu ombré, sombre, balayage, flamboyage ir kitos ne kartą girdėtos plaukų dažymo technikos...

Nausėda – už dialogą su Baltarusija, bet įvardijo ir raudonas linijas papildyta 16:23 val. (134)

Prezidentas Gitanas Nausėda pasisako už dialogą su Baltarusija, tačiau įvardijo ir raudonas...