Kokių daiktų neturėsime ateityje ir kas juos pakeis: nuo plastiko kelių iki vandens kapsulėse

Augant susirūpinimui gamtos apsauga bei didėjant žmonių sąmoningumui, pasaulyje yra kuriama daugybė iniciatyvų, padedančių saugoti aplinką ir gamtos išteklius. Pastaraisiais metais ypatingai skatinama mažinti plastiko ir plastiko gaminių kiekius. Tačiau kokių kitų pokyčių galime tikėtis dar netolimoje ateityje? Kaip pasikeis šiandien mums įprasta pasiūla parduotuvių lentynose ir kokių daiktų mes nebeturėsime?

Vanduo – kapsulėje

Pastaruoju metu yra vis labiau kovojama su plastiko vartojimu ir stengiamasi jį sumažinti. Dėl savo tvarumo ir ilgo irimo laiko, ši medžiaga ilgainiui tapo vienu didžiausių taršos šaltinių. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Kęstučio Šetkaus teigimu, ateityje plastiko vartojimas tik mažės, atsiras vis daugiau alternatyvių medžiagų, naujų perdirbimo galimybių.

Jo teigimu, ateityje prekybos centruose turėtų nebelikti plastikinių maišelių, ypač maisto produktams sudėti. „Juos turėtų pakeisti tokie maišeliai, kuriuos galima perdirbti. Vaisiams, daržovėms ir konditerijos gaminiams skirti plastikiniai maišeliai turėtų būti pakeisti pagamintais iš perdirbto popieriaus arba biologiškai skaidomais ir kompostuojamais maišeliais“, – sako jis.

Šis pokytis įtvirtintas ir Europos Sąjungos direktyvoje. Ja siekiama drastiškai sumažinti maišelių, į kuriuos dedame minėtus produktus, kiekį. Remiantis ja, iki 2019 m. pabaigos šių maišelių turėtų būti sumažinta tiek, kad vienam žmogui per metus jų tektų 90 vienetų. Iki 2025 m. pabaigos norima šį kiekį sumažinti iki daugiau nei pusės – 40 maišelių vienam žmogui.

Europos Sąjungoje taip pat norima stipriau įtvirtinti žiedinę ekonomiką. Taip bus bandoma ne tik sumažinti vartojimo mastą, bet ir perdirbti kuo daugiau plastiko tam, kad daiktai būtų naudojami daugiau nei vieną kartą. „Europos Komisija skelbia, kad žiedinės ekonomikos modelis padėtų ES įmonėms sutaupyti 600 mlrd. eurų arba 8 proc. metinės apyvartos. O bendras per metus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų 2–4 procentais“, – apie naudą pasakoja K. Šetkus.

Pasaulyje atsiranda ir startuolių, kurie aktyviai skatina atsisakyti plastiko ir siūlo alternatyvas. Viena iš naujovių – gyvenimas be pakuočių. Čekų startuolis „Miwa“ nori kovoti su atliekomis joms dar neatsiradus, t. y. kuo labiau mažinti gaminamų pakuočių kiekį. „Miwa“ siūlo gamintojų produkciją į parduotuves transportuoti pakuojant į skalbiamus medžiaginius maišus. Šie maišai įstatomi į specialų įrenginį parduotuvėje – kapsulę. Pasirinkus norimą tam tikro produkto kiekį, produktas iš šios kapsulės įberiamas į pirkėjo daugkartinio naudojimo maišelį. Kai produktas kapsulėje pasibaigia, tuščias maišas yra išskalbiamas ir vėl siunčiamas gamintojui užpildyti.

Šių kapsulių naudojimas per penkerius metus plastiko atliekų kiekį pasaulyje galėtų sumažinti 66 proc. ir padėtų sutaupyti 22,5 milijardus pakuočių.

Siekiant ne tik sumažinti gaminamo plastiko kiekius, bet ir rasti naujų jo panaudojimo būdų, viena didžiausių statybos darbų įmonių Europoje „VolkerWessels“ pasiūlė revoliucinį sprendimą ateities keliams – „PlasticRoad“. Iš perdirbto plastiko būtų gaminami mažo svorio, lengvai sudedami ir tuščiaviduriai kelių moduliai. Tuščiavidurės dalys leistų lengvai nutekėti vandeniui, apsisaugoti nuo potvynių bei paprastai išvedžioti požemines komunikacijas. Lengvai surenkamos dalys ypač palengvintų kelių tiesimo darbus ir sutrumpintų jų atlikimo laiką.

Netolimoje ateityje parduotuvėse galime neberasti ir mums įprastų vandens buteliukų. Vienas iš Didžiosios Britanijos startuolių „The Skipping Rocks Lab“ siūlo naują talpą vandeniui – vandens kapsulę, pagamintą iš jūros dumblių. Vietoj įprasto vandens gurkštelėjimo iš buteliuko, kapsulę pirkėjai galės tiesiog „suvalgyti“ ir taip numalšinti troškulį.

Nebeturėsime vienkartinių plastiko gaminių

Po dviejų metų vakarėliai ir iškylos bus visiškai kitokios – nebeturėsime ir vienkartinių plastiko gaminių. ES nusprendė juos uždrausti nuo 2021 m. Taigi parduotuvėse neberasime vienkartinių stalo įrankių ir indų, plastikinių šiaudelių, o kavinės maisto nebegalės dėti į įprastas plastikines putų dėžutes.

Pasak Kęstučio Šetkaus, plastikinius šiaudelius pakeis popieriniai ar metaliniai. „Ateityje plastiką turėtų pakeisti kitos, ekologiškesnės arba savaime suyrančios ir gamtos neteršiančios medžiagos. Produktus bus stengiamasi daryti daugkartiniais, pagamintais iš popieriaus, metalo ar stiklo“, – sako jis.

MITA direktorius priduria, kad parduotuvėse sumažės ir kitų plastiko produktų, tokių kaip plastikinių ausų krapštukų. Tačiau jie iš parduotuvių neišnyks – jie bus keičiami pagamintais iš aplinkai draugiškesnių medžiagų. „Su tuo labai daug dirba Europos Komisija – ji yra padariusi pradinius žingsnius ir skatina visas valstybes–nares daryti tą patį“, – teigia K. Šetkus.

Elektromobiliai – ateities transporto priemonė

Nors elektromobiliai nebėra naujiena, daugelis žmonių vis dar renkasi įprastus benzininius ar dyzelinius automobilius. Vis dėlto, manoma, kad ateityje juos visiškai pakeis hibridiniai arba elektra varomos transporto priemonės.

K. Šetkaus teigimu, elektromobiliai – viena mažiausiai taršių transporto priemonių, mažinančių CO2 ir kitų kenksmingų medžiagų išmetimą į orą, tad jie prisideda prie šiltnamio efekto ir užterštumo mažinimo. „Manoma, kad elektromobilių gamybos etape išmetamieji teršalai paprastai yra didesni, tačiau tai kur kas daugiau kompensuoja mažesnis išmetamųjų teršalų kiekis elektrinių transporto naudojimo laikotarpiu“, – sako jis.

Europos aplinkos agentūra paskaičiavo, kad elektrinių transporto priemonių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra apie 17–30 proc. mažesnis nei benzinu ir dyzelinu varomų automobilių išmetamų teršalų kiekis. „Ateityje tipinės elektrinės transporto priemonės taršos emisija per visą jos gyvavimo ciklą iki 2050 metų gali sumažėti bent 73 procentais“, – priduria Kęstutis Šetkus.

Jo nuomone, ateityje turėtų būti surasti būdai, leidžiantys pakartotinai panaudoti elektrines baterijas, akumuliatorius ir prailginti jų gyvavimo trukmę, taip pritaikant žiedinės ekonomikos principus.

Projektą „Atliekų kultūra“ įgyvendinančio Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovo Tomo Vaitkevičiaus teigimu, tokie išradimai iš tiesų labai palengvintų aplinka besirūpinančių žmonių kasdienybę, tačiau nuo inovacijų priklauso ne viskas.

„Puiku, kad kuriamos naujos iniciatyvos, jos iš tiesų gali padėti keisti mūsų įpročius į aplinkai draugiškesnius. Tačiau ypatingai svarbus ir mūsų visų supratimas, kaip svarbu įsitraukti į aplinkai draugiškus procesus nieko nelaukiant. Kiekvienas iš mūsų jau šiandien ir kiekvieną dieną savo elgesiu, gyvenimo būdu aktyviai bei atsakingai gali prisidėti prie aplinkos ir gamtos išteklių saugojimo“, – įsitikinęs VAATC vadovas.