aA
Atliekų rūšiavimas vis dar nėra tapęs didelės Lietuvos gyventojų dalies kasdieniu įpročiu. Kiekvienas nerūšiuojantis gali išvardyti ne vieną savo elgesį pateisinančią priežastį. Pavyzdžiui, daugiabutyje Šiauliuose gyvenanti buhalterė Kristina įsitikinusi, kad rūšiuoti neverta, nes tai vis tiek neduoda jokios finansinės naudos.
Atliekos
Atliekos
© Adobe Stock

„Mūsų name yra rūšiuojančių gyventojų, bet didelė dalis mano kaimynų nerūšiuoja. Už šiukšles ir rūšiuojantys, ir nerūšiuojantys moka tiek pat, tai kodėl aš turiu kasdien sukti galvą, kur dėti nereikalingas pakuotes? Turime namuose vieną šiukšlių kibirą, į jį viską ir metame“, – kalba Kristina.

Gal iš tikrųjų rūšiavimas tik apsunkina gyvenimą ir visiškai neatsispindi gyventojų gaunamose sąskaitose už atliekas? Kaip yra iš tiesų? Pabandykime išsiaiškinti.

Moka du kartus

„Nerūšiuodami gyventojai už pakuočių atliekų sutvarkymą moka du kartus, – Kristinai ir kitiems panašiai manantiems atsako Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorė Jolita Šalkauskienė. – Ko gero, daugelis vis dar nežino, kad pirkdamas bet kokį gaminį žmogus sumoka ir už jo pakuotės sutvarkymą. Jei pakuočių atliekas išmetame į mišrių (buitinių) atliekų konteinerį, jos keliauja į atliekų apdorojimo įrenginius, po to į deginimą ir dalis į sąvartyną, ir tada už jų sutvarkymą sumokame antrą kartą. Deginimo įkainiai auga, kaip ir taršos mokestis už sąvartyne šalinamas atliekas. Todėl atliekų, kuriomis atsikratome per buitinių atliekų konteinerius, sutvarkymas yra labai brangus.“

Taigi, akivaizdu, kad Kristina ir kiti panašiai mąstantys nerūšiuodami skriaudžia patys save. Kuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į bendrus konteinerius buitinėms atliekoms, už kurių išvežimą ir sutvarkymą gyventojams reikia mokėti. Į rūšiavimo konteinerius metamos pakuočių atliekos išvežamos nemokamai – jų surinkimą ir tvarkymą finansuoja supakuotų gaminių gamintojai ir importuotojai. Todėl, jei visi daugiabučių ir individualių namų gyventojai rūšiuotų buitines atliekas, jiems užtektų žymiai mažesnės talpos mišrių atliekų konteinerių, už kurių išvežimą reikėtų mokėti mažiau.

Rūšiuojantys darbuotojai
Rūšiuojantys darbuotojai
© Shutterstock

Didžioji dalis – į sąvartyną

Vidutiniškai kiekvienam Lietuvos gyventojui per metus tenka iki 70 kg galimų išrūšiuoti atliekų. Šios atliekos namų ūkyje sudaro 50–70 procentų bendro gyventojų šalinamų atliekų tūrio. Kiekvienas privačių namų gyventojas išrūšiuoja maždaug pusę jų – apie 35 kg, ir jiems už jų išvežimą ir sutvarkymą mokėti nereikia. Deja, daugiabučių namų gyventojas per metus išrūšiuoja tik apie 5–10 kg.

Lietuvos namų ūkiuose per metus susidaro apie 150 tūkst. tonų pakuočių atliekų. Per užstato (taromatų) ir rūšiavimo konteinerių – „varpelių“ – sistemą per metus išrūšiuojama apie 55 tūkst. tonų pakuočių atliekų. Vadinasi, vis dar beveik 100 tūkst. tonų pakuočių atliekų nukeliauja į mišrių komunalinių atliekų srautą.

Per savaitę – tik trečdalis kibiro

Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorei Monikai Šaltytei klausimas, ar apsimoka rūšiuoti, nekyla.

„Rūšiuoju ne tik stiklą, plastiką ir popierių, bet ir žaliąsias atliekas, kurios keliauja į žaliųjų atliekų konteinerius, maišus arba į komposto dėžę sodyboje. Apskritai, stengiuosi kuo mažiau plastiko (maišelių, pakuočių) parsinešti namo, o bendrųjų atliekų mes, 4 asmenų šeima, sukaupiame trečdalį šiukšlių kibiro per savaitę“, – kalba Monika.

Taigi, laikas sugriauti mitą, kad rūšiuoti neapsimoka. Tai turi tapti tiesiog kiekvieno piliečio įpročiu, o kai bent jau nedidės sąskaitos už atliekų išvežimą ir sutvarkymą, pamatysime ir apčiuopiamą naudą.

Užsakymo nr.: PT_81501291

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
2.7500

Top naujienos

„Bloomberg“: Eva – didžiausia grėsmė Lukašenkai (12)

Jos rankos sukryžiuotos, o lūpos sardoniškai pravertos – Eva netikėtai tapo protesto...

Grįžo iš emigracijos ir įkūrė ramybės oazę: lankytojų netrūksta ir darbo dienomis (50)

Greta ir Algirdas Šaumanai iš emigracijos Norvegijoje grįžo prieš trejus metus, tačiau šiandien...

Vilnietis savo istorija nori perspėti kitus: viskas prasidėjo nuo noro „nuskausminti“ jausmus, bet baigėsi kur kas blogiau (57)

Įveikęs priklausomybę nuo narkotikų vilnietis Ruslanas šiandien drąsiai priima gyvenimo...

Garsiausi keliautojai gūžčioja pečiais: Nida – brangiausias planetoje kurortas, pasaulyje tokių mokesčių nėra (298)

Neringa ypatinga ne tik savo gamtos perlais, bet ir mokesčiais, norintiems patogiai ilsėtis jos...

Rimvydas Valatka. Po kiek dabar lietuviška svajonė? (153)

Mindaugo karūnavimo diena. Kaip dar vienas ilgasis Išgertuvių savaitgalis. Jums nieko netrūksta?...

Su mylimąja Deimante susitaikęs reperis Mad Money: nebeliko jokių klausimų (39)

Praėjusių metų sausio 31-ąją, kai ant raudonojo M.A.M.A apdovanojimų kilimo pozavo tik su...

Į Barseloną atvykęs Jasikevičius: darbai jau pradėti (132)

Buvęs Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius sekmadienį atvyko į...

Kaip dažnai mylėtis, kad būtų sveika ir vyrui, ir moteriai? (5)

Klausimas: Mano vyras sako, kad turime mylėtis net jeigu ir nelabai norime užsiimti seksu , nes...

Atsakau toms nepriklausomoms trisdešimtmetėms – dėl vienatvės kalti jūsų „tūsai“ (104)

Man valgyti neduok, bet leisk „Delfi“ paskaityti. Kartais net į „Delfi plius“ įlendu....

Mokslininkai ėmė tyrinėti krūtų implantus: kiekviena moteris privalo tai žinoti (10)

Krūtų didinimas yra viena populiariausių chirurginių procedūrų Jungtinėse Valstijose . Visgi...

|Maža didelių žinių kaina