aA
Rūšiuoti atliekas – kiekvieno gyventojo atsakomybė, tačiau augant vartotojiškumui išmesti jų į specialius rūšiavimo konteinerius nebepakanka. Vis dažniau žmonėms kyla klausimas – kaip panaudoti buityje susidariusias atliekas? Vilniaus apskrityje gyvenančioms šeimoms atsakymų į šį klausimą ilgai ieškoti nereikia – jos randa vis įdomesnių atliekų atsikratymo ir panaudojimo būdų.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Panaudoja ūkyje

Vilniaus rajone, Buivydiškėse gyvenanti Alma pasakoja, kad daugelį pūvančių atliekų šeima naudoja kompostavimui. „Gyvulinės kilmės maisto atliekos kompostavimui netinka, tačiau mes suvartojame viską, ką nusiperkame ir pagaminame, todėl problemos, ką daryti su maisto likučiais, neturime. Kompostui tinka visos nuo daržovių ir vaisių likusios atliekos, pavyzdžiui, kiaušinių lukštai, sodo, daržo atliekos, popieriaus gabaliukai, kavos tirščiai“, – aiškina moteris.

Savo kieme Alma augina obelis, vynuoges ir įvairias gėles, todėl, pasak jos, iš atliekų gautas kompostas tampa natūraliomis trąšomis jos augalams. „Tokias atliekas metame į specialią kompostui skirtą dėžę, o kai iš jų susiformuoja kompostas, juo purename žemę. Dėl to netenka pirkti papildomų žemių ar trąšų, nes komposto mišinys užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą“, – kompostavimo naudą pasakoja vilnietė.

Prieš pusantrų metų Almos gyvenvietėje atsirado ir kitų atliekų rūšiavimui skirti konteineriai.

„Anksčiau atliekas tekdavo nešti apie pusę kilometro iki rajono savivaldybės į bendrą konteinerį, tačiau atsiradus tokiems konteineriams, jomis atsikratyti tapo kur kas patogiau – dabar kiekviena atlieka turi savo vietą“, – džiaugiasi moteris.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Almos šeimoje – keturios dukros, todėl visai nenuostabu, kad ir savo vaikus moteris skatina sekti jos pavyzdžiu ir atsakingai žiūrėti į atliekų rūšiavimą. „Net ir mažiausia dukrelė, kuriai dar nėra 2 metų, žino, į kurią šiukšliadėžę ir kokią atlieką mesti“, – pasakoja Vilniaus rajono gyventoja.

Tačiau rūšiavimas nėra vienintelis šeimos įprotis, kuriuo stengiamasi prisidėti prie gamtos išteklių saugojimo ir atsakingo elgesio su jais. Apsipirkdama parduotuvėje moteris stengiasi apsieiti be papildomų plastikinių maišelių, prekėms nešti naudoja medžiaginius maišelius, popieriumi kūrena židinį, o, pavyzdžiui, nereikalingus stiklainius parduoda už simbolinę kainą.

„Buvau nustebusi, kai įdėjome skelbimą, kad parduodame didelį kiekį stiklainių, ir kaip mat atsirado žmonių, kurie juos norėjo įsigyti. Tie, kurie prekiauja medumi, uogomis, uogienėmis ir panašiai, mielai perka švarius ir tvarkingus stiklainius. Nėra svarbiausia už kiek parduoti. Svarbiausia, kad nereikia jų išmesti, o kažkam jie tampa naudingais daiktais“, – sako Alma.

Senas medžiagas naudoja buityje

Prieš kelerius metus su vyru į senelių jiems paliktą namą Vilniaus mieste persikėlusi Diana atskleidžia savo atliekų tvarkymo įpročius. „Kai tik atsikėlėme į namą, rūsyje radome gausybę 15 metų senumo konservuotų vaisių ir daržovių stiklainių. Atsirado ekologinė dilema, kur juos visus padėti? Ilgai sukome galvą, kol sugalvojome, kad stiklainių turinį galime sukompostuoti, o juos pačius atiduoti žmonėms, kuriems jų galbūt reikia“, – prisimena moteris.

Tačiau be daugybės stiklainių, name buvo ir kito paveldo, kurį Diana kaip mat sugalvojo, kur panaudoti.

„Daugelis iš mūsų turėjo arba turi senelius, o šios kartos žmonės mėgsta kaupti daiktus. Name radome labai daug įvairių senų lininių staltiesių ir užuolaidėlių. Mes jų neišmetėme, o tiesiog sukarpėme ir dabar naudojame kaip virtuvines ar grindų šluostes. Panaši situacija ir su rūbais. Nematau reikalo pirkti naujų valymo šluosčių, jei seni ir nudėvėti rūbai gali tapti to pakaitalu“, – teigia moteris.

Neišlaidauja Diana ir ieškodama miegojimui skirtų drabužių. „Tie patys laisvalaikio rūbai, netekę prekinės išvaizdos, kuo puikiausiai tarnauja kaip pižamos. Jei medžiaga yra švelni, nedirgina odos, o pats rūbas – patogus, kodėl gi ne“, – sako vilnietė.

Pakartotiniu medžiagų ir daiktų panaudojimu Diana neapsiriboja. Kartu su vyru moteris atsakingai vartoja ir kitus kasdieninius daiktus. „Stengiamės nepirkti vandens buteliukuose, kavos plastikiniuose ar popieriniuose puodeliuose. Visada su savimi nešiojamės gertuvę, daugkartinį puodelį ar termosą. Kas be ko, naudojame daugkartinius prekių maišelius, o jei netikėtai užsukame apsipirkti, tai pirkiniams susidėti ir parsinešti paprašome parduotuvės atstovų kokios nors kartoninės dėžės, kurią vėliau sukūrename židinyje“, – pasakoja moteris.

Diana sako, kad ir darbe ar draugų tarpe visada suranda laiko paaiškinti, kodėl yra svarbu laikytis atsakingos atliekų tvarkymo kultūros.

„Jau tokia esu ir mėgstu pamokslauti, tačiau manau, kad visi turime suprasti, kaip svarbu yra prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Vien išmesti stiklą, popierių ar plastmasę į jiems skirtus konteinerius nebeužtenka. Apsižvalgę aplink galime surasti daugybę būdų, veiklų ir galimybių, kaip tinkamai panaudoti susikaupusias atliekas“, – tvirtina vilnietė.

Užsakymo nr.: PT_80849787

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.3333

Top naujienos

Ekspertas apie sprogimus dujotiekiuose: baisiausias dalykas – jei kas nors ten numestų degtuką

Kol sprogimų priežastys vis dar neaiškios, Vokietija baiminasi, kad po nuotėkių dujotiekis...

Karo ekspertai: sprendžiasi dviejų svarbių miestų likimas

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad...

Karybos ekspertas Ždanovas: Rusija sieks mobilizuoti 1,2 mln. karių karas su Ukraina gali būti ne paskutinis (17)

Rusija turi pakankamai resursų karui Ukrainoje tęsti, dar nuo SSRS laikų kariniuose...

Patikslino sienos kirtimo tvarką: nurodė, kurie Rusijos piliečiai bus įleidžiami į Lietuvą

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės vadovaujamas Nepaprastosios padėties valdymo...

Šimonytė atsakė prezidentui: nelabai etiška mokėti tik piršteliu parodyti į kitus (13)

Atsinaujinus ginčams dėl tolesnės Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) tvarkos,...

Pranas Šarpnickis

Kinas, kuris prisistatė lietuviu Petru: kovėsi už Lietuvos nepriklausomybę ir apgavo lenkus bei jų spaudą

1923 m. Lietuvoje gyveno 2 serbai, 2 danai, 3 graikai, 3 rumunai ir 3 turkai, 4 armėnai, 6 gruzinai,...

Paskelbta karalienės Elžbietos II mirties priežastis (2)

Paviešintas karalienės mirties liudijimo išrašas, kuriame nurodyta jos mirties priežastis.

Nebaudžiama paauglių gauja kelia siaubą: ginkluoti peiliais gąsdina žmones, o policininkus siunčia ant trijų raidžių (21)

Nė 1000 gyventojų neturintys Smalininkai neranda sprendimų, kaip susitvarkyti su miestą...

Nusivylęs Kurtinaitis: galvojau, viskas bus kitaip, pergalė prieš „Aris“ žadėjo gerą ateitį

Naujai suburtai „BC Wolves“ komandai nepavyko įveikti FIBA Europos taurės atrankos turnyro...

Transliacija / She's Next. Gabija Skučaitė: blogai yra ne pralaimėti, o nesistengti būti laimėtoju

Viskas prasidėjo Klaipėdoje, su rankomis rašytais ir mieste dalintais skelbimais, o išsivystė į...