aA
Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos Lietuvoje mažinimo. Rūšiuojant atliekas, jos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar naudojamos energijai išgauti, todėl mažiau teršia mūsų aplinką. Gyventojams rūšiavimas nemokamas, tuo tarpu įmonėms, nelygu, kiek tokių atliekų pas juos susidaro, atliekų tvarkymas gali kainuoti. Kaip atliekas rūšiuoja įmonės Lietuvoje? Kas jas motyvuoja?
Rūšiuojantys darbuotojai
© Shutterstock

Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose yra apibrėžta įmonių pareiga rūšiuoti atliekas. „Nepaisant įmonės teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio, jos turi rūšiuoti komunalines atliekas“, – sako V. Juodis.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Savivaldybei pavaldžios įmonės, įstaigos vykdo atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietose. „Prieš keletą metų savivaldybės darželiams buvo išdalintos specialios rūšiavimui skirtos dėžės, mokančios vaikus tinkamai atskirti, rūšiuoti atliekas – popierių, plastiką, stiklą. Tokios dėžės statomos ir mokyklose, poliklinikose, ligoninėse. Jos naudotinos ir tinka visur, kur dirba žmonės“, – teigia V. Juodis.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAACT) Aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis pasakoja, kad įmonės noriai rūšiuoja atliekas ir joms tai reiškia ne tik socialinį atsakingumą, tačiau ir galimybę sutaupyti. „Anksčiau už toną atliekų reikėdavo sumokėti apie 5 Eur. Tuo tarpu dabar – apie 50–80 Eur. Tada įmonės ir pradeda galvoti, kad negali gyventi kaip prieš 20 metų ir pradeda ieškoti alternatyvių sprendimų ir tai yra – rūšiavimas“, – sako M. Banaitis. Labiausiai, pasak pašnekovo, motyvuoja bendras tikslas – neleisti papildomų lėšų ten, kur nereikia.

Įmonės lenkia gyventojus: rūšiuoja noriai, nereikia net motyvuoti
© DELFI / Karolina Pansevič

Įmonėms nereikia net motyvacinių priemonių

Lietuvoje populiarėja žiedinė ekonomika, kuria siekiama kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius pastebi, kad Lietuvos įmonių darbuotojai rūšiuoja aktyviau nei gyventojai.

„Rūšiuoti įmonėms naudinga finansine prasme. Kuomet antrinių žaliavų, pavyzdžiui, popieriaus ar plastiko susidaro didesni kiekiai, juos galima parduoti. Ir tuo pačiu, Lietuvoje galime pastebėti, kad įmonės suvokia žiedinės ekonomikos svarbą“, – sako D. Tracevičius.

Pasak jo, tai tampa ne vien tik aplinkosaugininkų ar aktyvistų žodžiais – įmonės mato, kad gali kurti produktus ir paslaugas, kurios ne tik tausoja aplinką, bet ir yra finansiškai pelningos. Be to, įmonėse yra tokia santvarka: jeigu vadovybė pasako, kad rūšiuoti reikia, tai ir yra vykdoma. Dėl šios priežasties verslo rūšiavimo rodikliai dažnai ženkliai geresni nei gyventojų ir ypatingos motyvacinės priemonės joms nėra naudojamos.

Pastebima ir dar viena džiuginanti tendencija – daugumos jaunų žmonių taip pat nereikia motyvuoti. „Tai yra sąmoningumo bei švietimo pasekmė. Labai džiaugėmės, kad vyksta daug projektų, skatinančių atkreipti dėmesį į atliekų rūšiavimą. Taip pat, juos ir patys vykdome mokyklose, pasakojame apie tvarumą ir jo svarbą tiek mums, tiek aplinkai“, – sako „Žiedinė ekonomika“ vadovas.

Rūšiavimas
Rūšiavimas
© Shutterstock

Plinta žalieji pirkimai

D. Tracevičius pastebi, kad vis populiarėja tiek žalieji pirkimai, kurie tvariems produktams leidžia patekti į rinką, tiek ir produktai, pagaminti remiantis nulinio iššvaistymo (angl. zero waste) principu. Pasak „Žiedinė ekonomika“ vadovo, visuomenei aplinkosauga iš tiesų rūpi.

Gerų rūšiavimo pavyzdžių galima nesunkiai aptikti ir užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos aplinkosaugos konsultacijų įmonė „Eunomia“ ruošia studijas žiedinės ekonomikos ir atliekų tvarkymo klausimais. Bendrovė ne tik išmano, bet ir teisingai tvarko atliekas.

„Jie sugebėdavo 95 proc. atliekų išrūšiuoti patys. Likusius 5 proc. dėdavo į specialią dėžę, kuri būdavo siunčiama atliekų srautų specialistams ir jie jau atlikdavo pilną išrūšiavimą, kad niekas nepatektų į sąvartyną ar deginimą“, – pasakoja D. Tracevičius.

Pašnekovas teigia, kad nemažai įmonių kviečiasi aplinkosaugos srities specialistus, kurie pateikia informaciją apie rūšiavimo svarbą. „Tai galima pastebėti ir Lietuvoje – vis daugiau įmonių nori sulaukti tokio švietimo“, – teigia D. Tracevičius ir priduria, kad pasirinkti tvarų gamybos modelį ar paversti prekę – paslauga – yra didžiausias aplinkosauginis efektas.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (22)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (8)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (2)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (507)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (441)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (73)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (247)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų (11)

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (42)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...

Absurdiškiausi patarimai sekso tema kitados pateikti kaip labai rimtos rekomendacijos (14)

Įvairiuose gyvenimo būdo, psichologiniuose ir pramoginiuose žurnaluose galima rasti galybę kartais...