aA
Greitoji mada – šių laikų fenomenas: ji leidžia puoštis madingais ir naujais drabužiais, dažnai keisti savo stilių ir, svarbiausia, tai daryti pakankamai pigiai. Tačiau greitoji mada turi ir kitą medalio pusę – rūbai dažniausiai yra netinkami perdirbimui, dažnai juos gaminantys žmonės yra išnaudojami, o milžiniški kiekiai nekokybiškų tekstilės gaminių masiškai plūsta į sąvartynus arba yra deginami.
Greitoji mada – stilingų ir pigių rūbų tamsioji pusė
© Shutterstock

Vilioja maža kaina

Mados žurnalistė ir prekių ženklų konsultantė, pirmojo lietuviško tinklaraščio apie madą „Spintos guru“ įkūrėja Deimantė Bulbenkaitė pasakoja apie greitosios mados reiškinį bei jo vaidmenį visuomenėje.

„Sekti madą visais laikais buvo turtingųjų privilegija. Dažniausiai pagaminti drabužį yra brangu, tačiau masinė gamyba sudaro galimybes ne tik itin greitai pasivyti tendencijas, bet ir daryti tai pigiai. Kadangi šiandien mada kinta neįtikėtinu greičiu, kokybė tarsi nebesvarbi – atrodo, drabužį galima užsidėti vos keliskart ir jis jau pabodęs, jo niekas neketina išsaugoti kitam sezonui. Nuleista kokybės kartelė reiškia, kad nebesvarbu nei audinio sudėtis, nei jo pasiuvimas, svarbu tik tai, kad daiktas atrodytų gerai, patrauktų žvilgsnį, būtų nesunkiai įperkamas“, – aiškina D. Bulbenkaitė.

Mergina sako, kad greitosios mados konceptas pats iš savęs nėra blogas, tačiau problema atsiranda tada, kai tekstilės gamintojai, vaikydamiesi pelno, užmiršta apie visuomenės ir gamtos gerovę.

„Greitosios mados idėja pati savaime nėra bloga – ji demokratizuoja madą, leidžia ja džiaugtis platesniam vartotojų ratui. Pavojinga ji tampa tuomet, kai patys gamintojai nejučia pradeda siūti per daug, pajunta godumą. Tuomet verslas gali pasidaryti ne itin skaidrus: ieškoma pigesnių fabrikų, kur ne visuomet paisoma darbo saugos ar net žmogaus teisių, medžiagos perkamos iš ne itin tvarias praktikas taikančių kompanijų. Nėra gerai ir greita kolekcijų kaita, nes ji kelia norą kuo dažniau atsinaujinti, masina pirkėją vis naujais pasiūlymais. O apetitas auga bevalgant, tad per pastaruosius keliasdešimt metų išaugo išties pavojingai vartojanti karta“, – mano mados ekspertė.

Be didžiulės žalos gamtai, kurią sukelia audinių dažymo nuotekos ir panašūs gamybinio proceso rezultatai, pasak D. Bulbenkaitės, greitoji mada neretai gaminama neetiškai – naudojant pigią darbo jėgą, neužtikrinant darbuotojams sąžiningo apmokėjimo, kartais atrandama, kad fabrikuose dirba net vaikai.

Siuvėja Mianmare
Siuvėja Mianmare
© Shutterstock

„Greita“ turėtų keistis į „tvaru“

Greitai kintant mados tendencijoms, keičiasi ir vartotojų norai, todėl labai daug greitosios mados drabužių lieka neparduoti. Dar visai neseniai įprasta praktika buvo tokius likučius tiesiog deginti.

„Žalos sukelia ir vartotojai, neatsakingai ir neapgalvotai perkantys drabužius, o paskui, vos po kelių užsidėjimų, išmetantys juos tiesiog į šiukšlyną. Su greitosios mados padariniais susiduriame visi: auga gamybos apimtys, o kartu su jomis – ir sąvartynai. Tai ypač prisideda prie klimato kaitos“, – sako prekių ženklų konsultantė.

Ir nors vis daugiau greitosios mados tinklų įsipareigoja gaminti tvariau ir etiškiau, anot D. Bulbenkaitės, kartais tai būna tiesiog rinkodaros triukas.

„Dabar aprangos kolekcijas yra stengiamasi kurti iš lengvai perdirbamų ar net jau perdirbtų inovatyvių medžiagų, parduotuvėse rengiamos nebereikalingų drabužių surinkimo akcijos. Yra žinoma, kad ne vienas garsus tinklas šiuo metu vysto tekstilės perdirbimo programas, kurios leis padėvėtus ar net neparduotus tekstilės produktus paversti naujais. Tiesa, neretai daugumos tokios programos yra tiesiog rinkodaros sprendimai, todėl nėra iki galo aišku, kiek tai iš tiesų atneša naudos“, – sako pašnekovė.

Greitosios mados priešingybė – tvari mada, kai drabužiai yra kokybiški, ilgaamžiai ir siuvami etiškomis darbo sąlygoms. Pasak D. Bulbenkaitės, tvari mada nesiskiria nuo kitų sričių, kuriose reikalinga specifinė informacija ir išmanymas – ją būtina suprasti.

„Atrodo, kad dauguma žmonių to bijo, nes pats terminas skamba kiek baisokai, sukuria įspūdį, kad tai keisti augaliniai hibridai, kurie nepatrauklūs, sunkiai prižiūrimi ir dar brangūs. Tačiau pamažu ateina suvokimas, kad tvarumas nebūtinai yra toks: galima įsigyti kiek brangesnį vietinio kūrėjo paltą ar suknelę, kuris kainuos šiek tiek daugiau, tačiau bus pagamintas iš kokybiškų medžiagų, etiškai ir jį galėsite nešioti ilgai. Nepirkti greitosios mados nėra išeitis. Išeitis yra vartoti sąmoningai ir suprasti, ar tikrai jums to daikto reikia, kiek kartų jį planuojate apsirengti. Nesvarbu, tai marškinėliai už penkis eurus ar dizainerio kurtas paltas už tūkstantį“, – tvirtina mados analitikė.

Drabužiai
Drabužiai
© Shutterstock

Išeitis – švietimas

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) generalinis direktorius Linas Lasiaukas tvirtina, kad asociacijai priklausantiems aprangos ir tekstilės gamintojams greitoji mada tiesiog žudo verslą.

„Iš trečiųjų šalių įvežami gaminiai dažnai neatitinka esminių reikalavimų. Daugelis pigių ir nekokybiškų drabužių atkeliauja iš tų pasaulio vietų, kuriose darbo jėga yra pigesnė, pavyzdžiui, Azija, Centrinė Amerika. Nors griežti standartų laikymosi reikalavimai taikytini ne tik gamintojams, bet ir importuotojams į ES rinką, jie dažnai yra apeinami. Tuo tarpu Lietuvos mados įmonės labai atsakingai žiūri į patį gamybos procesą, darbo sąlygas, naudojamas žaliavas. Natūralu, kad drabužiai yra brangesni, todėl konkurencija su greitosios mados tinklais yra labai sunki“, – sako L. Lasiaukas.

2013 m. pabaigoje paruoštame ES mados ir prekinių ženklų vystymo plane 2014 – 2020 metams buvo numatyta visa eilė veiksmų, kuriais siekiama pažaboti neigiamus greitosios mados padarinius, t. y. siekti tvarumo visose veiklos grandyse – nuo žaliavų pasirinkimo iki galutinio produkto atidavimo klientui.

Pasak L. Lasiauko, kalbant apie visuomenę, vieninteliai būdai spręsti greitosios mados problemas – vartotojų švietimas ir jų atsakingumo didinimas.

„Reikia suprasti, kad kiekvienas pirkėjas yra skirtingas, tačiau jo noras išsiskirti savo apranga – rengtis kitaip nei kaimynas – gali lemti brangesnę prekių gamybą ir jų antkainius. Nereikia pamiršti ir padarinių gamtai bei žmogui – privalu suvokti, kad masiškas vartojimas negrįžtamai naudoja planetos resursus ir išteklius“, – teigia LATIA generalinis direktorius. Pasak jo, vartotojų elgsenos pokyčiai, žmonių padidėjęs rūpinimasis sveikata – esminiai pokyčiai, sąlygojantys tvarų vartojimą mados srityje.

Projektą „Atliekų kultūra“ įgyvendinančio Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro duomenimis, į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius per 2018 m. iš viso Vilniaus regiono buvo pristatyta 228 541 tona mišrių komunalinių atliekų (įprastų šiukšlių maišelių).

Remiantis mišrių komunalinių atliekų tyrimo rezultatais, per praėjusius metus čia rasta apie 8,8 proc. tekstilės atliekų, tai sudaro 20 112 tonų.

Užsakymo nr.: PT_81525137

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
4.7000

Top naujienos

Delfi PliusVladimiras Laučius

JAV karo istorikas: galiu trumpai atsakyti, kodėl Putinas priėmė sprendimą pulti (4)

„Sakoma: iš ko suprasite, kad politikas meluoja? Iš to, kad jo burna juda. Žinoma, jie melavo....

Verslas PliusVytautas Budzinauskas

Nepasirinkus elektros tiekėjo – rizika mokėti daugiau: kiek kainuotų garantinis tiekimas

Likus mėnesiui iki elektros tiekėjo pasirinkimo, šimtams tūkstančių elektros vartotojų...

Delfi PliusJurga Grigienė

Keturių vaikų mama Birutė Jakučionytė apie internetines pažintis: kai kurias istorijas net nepatogu pasakoti

Birutė Jakučionytė garsėja drąsa būti atvira iki pačių savo sielos gelmių, atvirai ir...

Ekspertas ragina neapsigauti dėl Rusijos karininko žodžių: tokie išsišokimai gyvame eteryje nėra atsitiktiniai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas,...

Karas Ukrainoje. Rusija puola rytinius Ukrainos miestus (7)

Ketvirtadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas susitiko su NATO kolegomis ir teigiamai...

Rusų neįsileisiančiam Vimbldonui – skaudus dūris į nugarą

Karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos ir jai talkinančios Baltarusijos tenisininkų nepriimsiantys...

Netikėtai gauta sąskaita daugiabučio gyventojų kišenes tuština šimtais eurų: jau perspėjami ir dėl antstolių

Vilniuje esančio daugiabučio gyventojams sukėlė šoką pastato administratoriaus planai atlikti...

Lietuvės menstruacijų atostogoms pritartų: poreikis būtų, bet yra ir blogoji pasiūlymo pusė (1)

Ispanija tapo pirma šalimi Europoje, teikiančia įstatymų projektą, kuris numato apmokamas...

Lietuvą pasieks nemaža lietaus porcija, kai kur griaudės perkūnija

Šeštadienio dieną Lietuvos padangę uždengs tankūs, itin vandeningo ciklono debesys.