aA
„Nuolat stebime plastikiniais gaminiais užterštą gamtą, jais nusėtas pakrantes ir dėl to nugaišusius gyvūnus. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad ne plastikiniai gaminiai, o žmonės, kurie nesirūpina tinkamu plastikinių atliekų utilizavimu, yra aplinkai nedraugiški“, – įsitikinęs drauge su mokslininkų komanda bioskaidžias pakuotes kuriantis Kauno technologijos universiteto docentas dr. Paulius Pavelas Danilovas. Neišmokus tinkamai tvarkytis su atliekomis, mokslininko teigimu, bioplastikai nepadės išsaugoti gamtos.
Maišeliai
Maišeliai
© KTU archyvo nuotr.

Bioskaidžios pakuotės iš atsinaujinančių žaliavų, saugios įpakuoti maistą ir tinkamos kompostavimui – tokius išradimus kuria KTU mokslininkų komanda. Jų siūlomas bioplastikas lengvai pakeistų įprastą plastiką popierinėse sumuštinių dėžutėse ar kitose pakuotėse, turinčiose skaidrų „langelį“ bei kartu su popieriumi komposte suirtų greičiau, nei per kelerius metus. Tačiau bioskaidžias pakuotes kuriantis tyrėjas P. P. Danilovas sako, kad nuolat draugiškesnius aplinkai produktus kuriantys mokslininkai, net ir diegdami naujausias technologijas, proveržio gamtosaugos srityje nepadarys, jei žmonija neišmoks tinkamai tvarkytis su atliekomis.

– Drauge su kolegomis sukūrėte bioskaidų plastiką. Papasakokite, kaip kilo mintis sukurti tokią medžiagą.

– Profesorius habil. dr. Algirdas Žemaitaitis ilgus metus vadovavo KTU biopolimerų modifikavimo ir tyrimo mokslo grupei, su kuria ne tik tyrė, bet ir sėkmingai įgyvendino biopolimerų taikymą įvairiose srityse: vandenvalos, medicinos, maisto, taip pat ir maisto pakuočių bei kt. Profesorius daugiau nei prieš dešimtmetį įžvelgė artėjančią plastikinių pakuočių sistemos krizę ir pradėjo kurti bioskaidžias pakuotes, o šiame dešimtmetyje šią tyrimų sritį vystėme toliau kartu. Tad bet kokio inovatyvaus produkto sukūrimas yra ilgametės patirties, teisingo vadovavimo ir komandinio darbo rezultatas.

Pakuočių iš bioskaidžių plastikų jau yra sukurta daug ir įvairių. Tačiau svarbu, jog šie gaminiai suirtų tam tikromis sąlygomis numatytu greičiu, kad būtų galima juos tinkamai utilizuoti. Reikia pabrėžti, kad nors bioskaidūs plastikai suyra greičiau nei įprasti, jie nėra skirti išmetimui bet kur gamtoje. Kaip ir įprasti plastikai, jie turi būti tinkamai utilizuoti. Šiuo metu Europos Sąjungos valstybės vadovaujasi pramoninio kompostavimo standartu, kurie, tikėtina, ateityje bus papildyti.

Paulius Danilovas
Paulius Danilovas
© Organizatorių nuotr.


– Kas yra bioplastikas – kokia esminė jo savybė?

– Terminas „bioplastikas“ kol kas nėra aiškiai apibrėžtas. Šiai kategorijai kol kas priskiriami ir nebioskaidūs, tačiau iš atsinaujinančių šaltinių gauti (bio-kilmės) įprastai mums žinomi plastikai. Bioplastikų kategorijai šie plastikai priskiriami tik dėl to, jog jie pagaminti iš atsinaujinančių, o ne iš iškastinių žaliavų.

Kita bioplastikų rūšis – bioskaidūs plastikai. Šie plastikiniai gaminiai yra mažiau atsparūs aplinkos poveikiui už įprastus plastikus, todėl suyra kur kas greičiau. Šiuo metu pastebimas akivaizdus bioskaidžių plastikų poreikis, pateikiant įprastus plastikus kaip „aplinkai nedraugiškus“.

Nuolat stebime plastikiniais gaminiais užterštą gamtą, jais nusėtas pakrantes ir nugaišusius gyvūnus. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad ne plastikiniai gaminiai, o žmonės, kurie nesirūpina tinkamu plastikinių atliekų utilizavimu, yra nedraugiški aplinkai. Todėl žmonių sąmoningumo didinimas ir mokymas, kaip tinkamai utilizuoti atliekas, turėtų būti pagrindinis kovos su plastiko tarša įrankis.

Paulius Danilovas
Paulius Danilovas
© Organizatorių nuotr.

Žinoma, prie plastiko taršos prisideda besaikis ir perteklinis plastikinių pakuočių vartojimas. Jei žmonijos elgsena nekis, vien tik įprastų plastikų pakeitimas bioskaidžiais problemos neišspręs. Nors bioskaidūs plastikai gamtoje suyra kur kas greičiau, tačiau į aplinką patekę jie neišnyks akimirksniu ir iki jiems visiškai suyrant, taip pat bus aplinkai žalingi ir pavojingi. Be to, bioskaidžių plastikų gamyba dažnai yra brangesnė ir mažiau draugiška aplinkai.

Jei tik sugebėtume atliekų nepaskleisti gamtoje ir tinkamai jas tvarkyti, įprasti plastikai būtų tinkamiausias pasirinkimas. Mechaninėmis charakteristikomis jie lenkia bioskaidžius gaminius, be to, gali būti perdirbami. Tačiau stebėdami dabartinę katastrofišką situaciją vandenynuose matome, jog artimiausiu metu tikrai nepavyks pažaboti plastikinių atliekų patekimo į aplinką, todėl stengiamasi juos pakeisti mažiau patvariais bioskaidžiais gaminiais.

– Kokius įprasto plastiko gaminius bioskaidus plastikas galėtų pakeisti?

– Bioskaidūs plastikai – ypatingai svarbi vienkartinio naudojimo plastikinių gaminių žaliava. Šių produktų gamybos iš įprastų plastikų artimiausiu metu turėsime atsisakyti. Bioskaidūs plastikai taip pat ypatingai aktualūs gaminant pakuotes, sudarytas iš kelių medžiagų, pavyzdžiui, plastiko ir popieriaus.

Technologiškai sudėtinga atskirti skirtingas medžiagas iš kepiniams skirtų popierinių maišelių su įprasto plastiko langeliu, ar iš „popierinių“ kavos puodelių su vidiniu plastiko sluoksniu, todėl tokie gaminiai yra praktiškai neperdirbami. Šie gaminiai taip pat nėra bioskaidūs, nes įprastai gaminami naudojant įprastus plastikus. Tačiau jei šiuose gaminiuose vietoje įprasto plastiko naudotume bioskaidų plastiką, tokius gaminius galėtume kompostuoti. Į bioskaidžius maišelius būtų galima rinkti maisto atliekas, kurios komposte kartu su maišeliu suirtų.

– Kodėl bioskaidus plastikas suyra greičiau– ar jis yra gaminamas iš specifinių medžiagų, ar jo draugiškumą aplinkai nulemia technologinis procesas? Per kiek laiko suyra bioskaidus plastikas ir kokių sąlygų suirti jam reikia?

– Bioskaidaus plastiko sudėtyje esantys junginiai yra mažiau atsparūs aplinkos poveikiui. Dažnai šiuos junginius geba skaidyti mikroorganizmų išskiriami fermentai. Tačiau bioskaidūs gaminiai gamtoje suyra ne vien dėl mikroorganizmų poveikio. Priklausomai nuo sudėties, jie taip pat gali būti neatsparūs ir kitiems fizikiniams bei cheminiams veiksniams, pvz., UV spinduliuotei, vandens ar deguonies poveikiui. Bioskaidžių medžiagų pasiūla yra didelė, ir dėl skirtingos sudėties jie pasižymi skirtingu jautrumu įvairiems aplinkos poveikiams. Todėl atsakyti, per kiek laiko suyra bioskaidūs gaminiai, neįvertinus jų sudėties, storio ir kitų matmenų bei gaminį supančios aplinkos, – neįmanoma.

Paulius Danilovas
Paulius Danilovas
© KTU archyvo nuotr.

– Dabar daug kalbama apie vandenynų užterštumą, nuolat randama dėl plastiko nugaišusių gyvūnų. Kas nutiktų, jei bioskaidus plastikas patektų į gyvūnų skrandį?

– Jei bioskaidus plastikas patektų į gyvūno skrandį, jo likimas priklausytų nuo to, ar gyvūnas sugeba medžiagą suskaidyti, ar ne. Pavyzdžiui, mes, žmonės, gebame skaidyti krakmolą, nes mūsų organizmuose gaminamas jį skaidantis fermentas – amilazė. O galvijų skrandžiuose esančios bakterijos išskiria celiuliozę skaidantį fermentą celiulazę, todėl šie gyvūnai gali misti žole ar šienu. Taigi, iš celiuliozės pagamintas plastikas gal ir suirtų karvių, tačiau tikrai ne žmogaus virškinimo sistemoje.

Žiniasklaidoje nuolat kalbama apie įprastų plastikinių gaminių daromą žalą – viešinamos plastiko prisirijusių nugaišusių banginių nuotraukos. Susidaro įspūdis, kad pakeitus šiuos plastikus bioskaidžiais, problema bus išspręsta. Tačiau toks požiūris klaidingas. Pavyzdžiui, kai kurie komposte greitai suyrantys plastikai, patekę į vandenynus, neirtų taip jau sparčiai. Todėl jei ir toliau atliekos pateks į gamtą, ateityje vis tiek neišvengsime nugaišusių gyvūnų, tik šį kartą prisirijusių aplinkai draugiškesnių bioskaidaus plastiko gaminių.

– Ar juntate pakuočių gamintojų susidomėjimą bioskaidžiu plastiku kaip alternatyva įprastam plastikui?

– Plastikinių pakuočių gamintojai, žinoma, domisi alternatyvomis įprastiems plastikams, nes pradeda justi vis didėjantį visuomenės, ir ypatingai – valdžios institucijų spaudimą ir reikalavimą, jog į rinką būtų tiekiamos tvarios pakuotės. Tačiau prieš diegiant bioskaidžius gaminius į rinką, verslo įstaigas visuomet skatinu atsakingai įvertinti tokių gaminių naudą, kruopščiai suformuoti pakuotės koncepciją bei parinkti tinkamiausias žaliavas jų gamybai. Taip pat būtina atsižvelgti, kaip bus identifikuojamos, kokiu būdu bus surenkamos ir utilizuojamos bioskaidžių pakuočių atliekos. Neįvertinus šių aspektų, bioskaidžių gaminių atsiradimas rinkoje gali būti ne tik nenaudingas, tačiau net ir žalingas.

Paulius Danilovas
Paulius Danilovas
© KTU archyvo nuotr.

– Kaip Jūs pastebite, ar mokslo bendruomenė noriai ir daug dirba kurdama draugiškus aplinkai produktus?

– Žinoma, mokslininkai, ieškodami draugiškų aplinkai sprendimų, ne tik seka pasaulines tendencijas, tačiau ir patys jas formuoja. Bioskaidžių medžiagų srityje dirba begalė mokslininkų grupių visame pasaulyje. Nors bioskaidžių medžiagų pasirinkimas jau yra nemažas, kiekvienas individualus produktas gali reikalauti savitų sprendimų, siekiant sukurti naudojimo metu patvarų, saugų ir pigų gaminį, kuris atitarnavęs suirtų iš anksto numatytomis sąlygomis. Galima pasidžiaugti, kad, be mokslininkų, ir Kauno technologijos universiteto jaunieji tyrėjai, ypač – pramoninės biotechnologijos programos studentai, noriai gilinasi į bioskaidžių pakuočių sritį ir reikšmingai prisideda prie kuriamų sprendimų.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras įgyvendina projektą „Atliekų kultūra“ ir, šviesdamas visuomenę apie atliekų mažinimą, perdirbimą, rūšiavimą ir tvarkymą, siekia inicijuoti teigiamus pokyčius atliekų tvarkymo srityje.

Užsakymo nr.: PT_81522633

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
4.2500

Top naujienos

Be pajamų ir darbo – jau pusmetį: renginių verslo atstovai darbinasi kurjeriais, kai kas išparduoda turtą (128)

Privačių renginių verslo atstovai be darbo ir pajamų sėdi jau pusmetį. Kad galėtų išmaitinti...

Tyrimą apie COVID-19 kilmę paviešinęs vokiečių fizikas: yra labai daug keistų dalykų sulaukė audringos reakcijos (99)

„O vis dėlto koronavirusas kilo iš Uhano laboratorijos!“ – kai vasario viduryje Hamburgo...

Sekmadienį lepins pavasariška šiluma: kai kur šils ir iki 18 laipsnių (1)

Ilgimės didesnės šilumos, žalumos, tačiau vyraujantys orų procesai stabdo pavasario žingsnius....

Joana Balčiuvienė | D+

Nematoma Lietuvos šeimų pusė: atsibusdavau sekso metu, o jis sakydavo „pakentėk, aš tuoj“ (29)

Tai, ką mes įsivaizduojame kaip normalius šeimos santykius, nebūtinai sutampa su partnerio...

Po pažinties instagrame – tikra drama virtęs pasimatymas Vilniaus viešbutyje: ji nesugebėjo pasakyti „ne“ (136)

Su bendraamžėmis merginomis santykių užmegzti nesugebėjęs viename šalies bankų Klientų...

Dmitrijus Durnevas, Spektr.press, DELFI.lt | D+

Imperijos šukės. Blogo ženklo iš Rusijos sulaukę Donecko gyventojai: pradėta taupyti mūsų sąskaita (37)

Bet kurios įmonės, veikiančios Ukrainos nekontroliuojamose Donbaso teritorijose, darbo sąlygos...

Profesorė Žvirblienė aptarė vakcinų nuo COVID-19 skirtumus ir paaiškino, kaip jos veikia organizmą (337)

Šiuo metu Lietuvoje yra 3 vakcinos nuo COVID-19 infekcijos – „Comirnaty“, „Moderna“ ir...

Nuo kito mėnesio – pokyčiai grąžinant prekes: prekybininkai sutaupys, pirkėjams bus paprasčiau (21)

Nuo šių metų gegužės pirkėjams Lietuvoje bus paprasčiau grąžinti fizinėse parduotuvėse...

Dėl svarios priežasties Meghan Markle greičiausiai nedalyvaus vyro princo Harry senelio laidotuvėse (133)

Anapilin iškeliavus Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II vyrui, princui Philipui...

Patikrino: kiek kilometrų viena įkrova „Tesla Model 3“ įveikia -30°C šaltyje? (183)

„ Tesla Model 3 Standard Range Plus“ tarp įkrovimų turėtų nuvažiuoti 423 km. Tačiau tokie...