aA
Tokiose šalyse kaip Japonija, Švedija ar Vokietija apie atliekų rūšiavimo naudą vaikai mokomi jau dešimtis metų, o tai pradedama daryti dar jiems būnant darželiuose ir mokyklose. Kaip teigia Vilniaus „Valdorfo“ mokyklos mokytoja, atliekų rūšiavimo, kaip ir bet kuriuos kitus gerus įpročius, būtina ugdyti nuo mažens, nes vaikai juos lengviau perima. Tad nuo ko pradėti ir kaip užauginti atsakingai rūšiuojančius ir gamta besirūpinančius vaikus?
Vaikai
Vaikai
© Adobe Stock

Savo vaikus moko nuo mažens

Dar mokykloje per fizikos pamoką sužinojusi, kiek laiko prireikia suirti plastikui ir stiklui, vilnietė Lina pasakoja supratusi, kaip svarbu rūšiuoti atliekas. „200 metų plastikiniam buteliui ir daugiau nei 1000 metų stikliniam – tokie skaičiai mane šokiravo. Supratau, kad su atliekomis elgiamės neteisingai. Nors tais laikais per daug galimybių rūšiuoti nebuvo, pradėjau domėtis atliekų tvarkymo kultūra, rinkti informaciją ir tiesiog atsakingai žiūrėti į šią problemą“, – prisimena pašnekovė.

Pradėjus susitikinėti su būsimu savo vyru, Lina atsimena linksmą istoriją. „Kiekvieną penktadienio vakarą prieš eidami į miestą turėjome tokią tradiciją – išrūšiuoti atliekas. Tada gyvenome Vokiečių gatvėje ir tuomet dar tikrai ne prie kiekvieno daugiabučio stovėjo rūšiavimui skirti konteineriai, tad tekdavo kulniuoti kelis kilometrus iki artimiausių. Kartais pasijuokdavome iš savęs, bet niekada nelaužėme tradicijos“, – su šypsena pasakoja moteris.

Dabar Lina su vyru augina penkerių metų dukrą ir trejų metų sūnų. Nors atžalos dar visai mažos, moteris jau dabar jas moko atsakingo rūšiavimo, o geriausias to būdas, pasak Linos, aiškinant apie poveikį gamtai.

„Vaikams labai patinka gyvūnai. Pamenu, kad mažoji kažkada turėjo tokius blizgučius ir vieną kartą juos išmetė į tualetą. Paaiškinus, kad šie blizgučiai gali pakenkti vandenyje plaukiojančioms žuvytėms ir kitiems jūros gyventojams, mergaitė labai susirūpino ir nuo to karto, kai pamato kriauklėje netinkamą atlieką, stengiasi ją išimti arba įspėti mane“, – patirtimi dalinasi moteris.

Kitas būdas, kuris, anot Linos, padeda mažuosius supažindinti su atsakinga atliekų kultūra – rūšiavimas žaidimo forma. „Vaikams labai patinka nešti ir į atskirus konteinerius dėti išrūšiuotas atliekas. Tai jiems lyg žaidimas. Tėtis juos pakelia, o jie su džiaugsmu į skirtingų spalvų konteinerius meta šiukšles, skaičiuoja kiek sumetė“, – pasakoja dviejų vaikučių mama.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Mokykloje mažina vartotojiškumą

Vilniaus „Valdorfo“ netradicinio ugdymo mokyklos muzikos mokytoja Emilija Puskunigytė, kaip pati sako, yra tikra aplinkosaugos entuziastė. Pasak jos, jei nuo mažens vaikai yra mokomi atliekų rūšiavimo pagrindų, tai ateityje jiems tai tampa natūraliu dalyku. „Pamiršti blogus įpročius yra labai sunku, tačiau išugdyti gerus – kur kas lengviau, todėl mokytis apie atliekų rūšiavimo svarbą nuo mažens yra ypatingai svarbu“, – tvirtina mokytoja.

Pasak E. Puskunigytės, mokykloje nuolat gvildenamos aplinkosaugos temos, o mokiniai savo ruožtu pristato įvairius projektus, susijusius su atliekų kultūra.

„Buvau vienos mokinės, kuri išleido „zero waste“ (liet. nulis atliekų) filosofija parengtą knygelę, recenzentė. Kita mokinė – aktyviai užsiiminėja daugkartinių maišelių siuvimu, grupelė mokinių dirba su lino siuvinėjimo technika, restauruoja senas mokyklos kėdes. Kiekvieną kartą atrandame kažką naujo, kaip galime prisidėti prie aplinkosaugos“, – sako moteris.

Pati „Valdorfo“ mokykla laikosi antivartotojiškumo politikos – daugelis daiktų mokymosi įstaigoje yra mediniai ar metaliniai, kreidelės – vaškinės. „Stengiamės vengti plastiko, nenaudojame vienkartinių įrankių, flomasterių, jei spausdiname ant popieriaus lapo, tai tik iš abiejų pusių. Nenorime nutolti nuo gamtos, todėl naudojame kuo natūralesnes medžiagas. Mūsų ateitis ir žemė, kurioje gyvename, yra kiekvieno mūsų atsakomybė, tad į tai privalome žiūrėti atsakingai“, – teigia E. Puskunigytė.

Geriausia mokymo priemonė – pamatyti iš arti

„Karalienės Mortos“ priešmokyklinės klasės mokytoja Agnė Cimbolaitytė su savo auklėtiniais atliekų rūšiavimo ir gamtos tausojimo mokosi ne tik užsiėmimų, bet ir ekskursijų metu.

Apsilankymas Kazokiškių sąvartyne VAATC organizuotoje ekskursijoje, pasak mokytojos, buvo vienas geriausių būdų parodyti vaikams atliekų rūšiavimo svarbą. „Ten dirbantys žmonės vaikams pasakojo, kas yra daroma su atkeliavusiomis atliekomis, apie savo darbo specifiką bei, žinoma, kodėl yra svarbu rūšiuoti“, – prisimena auklėtoja.

A. Cimbolaitytė mano, kad vaikams ypatingai svarbus vizualus pažinimas. „Galima daug kalbėti teoriškai, bet, kai viskas pamatoma gyvai, tada atsiranda didesnis supratimas ir konkretus suvokimas. Tik rodydami vaikams gyvus pavyzdžius, galime juos sudominti ir atkreipti jų dėmesį į problemas“, – tikina moteris.

Be kelionių į atliekų surinkimo įstaigas „Karalienė Mortos“ mokykla organizuoja ir kitas su atliekų kultūra ir švaria aplinka susijusias iniciatyvas. „Šiais metais dalyvavome aplinkos švarinimo akcijoje. Vaikų klausėme, ką jie norėtų padaryti, kad jų aplinka būtų gražesnė ir švaresnė. Mokyklinukai, be jokių suaugusiųjų pagalbos, nusprendė, kad norėtų sutvarkyti mokyklos aplinką – surinkti šiukšles, išrūšiuoti atliekas bei to išmokyti mažesnius vaikučius. Tai vienareikšmiškai parodo, kad vaikams svarbi aplinkosauga, kad jie yra gamtos dalis ir turi ją saugoti“, – džiaugiasi mokytoja.

Užsakymo nr.: PT_80539949

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.3333

Top naujienos

Po Estijos nusikalstamo pasaulio „krikštatėvio“ nužudymo – chaosas: nieko panašaus dar nebuvo (69)

Kodėl po Estijos nusikalstamo pasaulio „krikštatėviu“ vadinamo Nikolajaus Tarankovo mirties...

Tokios krizės automobilių prekeiviai dar nematė: pirkėjų nė kvapo (75)

Dėl koronaviruso paskelbtas karantinas paralyžiavo visą Lietuvos verslą, bet automobilių prekyba...

Orai: per Lietuvą keliaus audros debesys (5)

Sekmadienį virš Rytų Žemaitija nusidrieks kontrastingas atmosferos frontas. Vakariniuose rajonuose...

Priversta saviizoliuotis iš Norvegijos grįžusi lietuvė: man aiškiai parodė, kad esu emigrantė ir antrarūšė budulė (701)

Karantinas Lietuvoje šiuo metu yra labai sušvelnintas, o nuo birželio 1 d. buvo ir išplėstas...

COVID-19 sirgęs vyras apibūdino ligos pradžią: net nejuto, kad smarkiai karščiuoja (135)

„Įprastai, kai turi temperatūros, jauti šaltkrėtį, nuovargį, o šįkart to nebuvo“, –...

Statė namą sau, bet neliko nepastebėtas didelio koncerno: lietuvio būsto idėja sulaukė pasisekimo (199)

Tomui Petrauskui – 26-eri, tačiau jis šiandien savomis rankomis stato modulinius ekologiškus...

Tragedija, pakeitusi fechtavimosi sportą: olimpinis čempionas mirė nuo lūžusios rapyros dūrio į akį (45)

Šiuolaikiniame fechtavimosi sporte traumos – didelė retenybė: kostiumai ir kaukės patikimai...

Bedarbio statusas: kaip mokėti PSD ir kokių naujų išmokų tikėtis jau netrukus (97)

Vienuoliktą karantino savaitę Užimtumo tarnyba „suskaičiavo viščiukus“. Karantininės...

Kruvinas vakaras Kroatijoje: Golubickui lūžo žandikaulis – reikalinga operacija (1)

Atnaujintas Kroatijos futbolo čempionatas itin prastai prasidėjo 20-mečiui saugui iš Lietuvos...

Paulius Jurkevičius. Kava su sviestu ir kiti klausimai daktarui (113)

Vieni jį dievina. Kiti keiksnoja. Vieni giria jo profesijos išmanymą. Kiti be gailesčio...

|Maža didelių žinių kaina