aA
„Svarbiausi atliekų tvarkymo sprendimai gimsta ne Seime, o žmonėse – jei atsakingiau rūšiuotume, galvotume, ką darome su aplinka, nereikėtų radikalių sprendimų“, – svarsto Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius. Artėjant dvyliktajai „Darom“ akcijai, savo įžvalgomis pasidalijo patys atliekų tvarkytojai, Seimo nariai ir „Darom“ akcijos organizatoriai.
© DELFI / Karolina Pansevič

Netrukus dvyliktą kartą įvyksianti „Darom“ akcija, nors ir puikiai žinoma visos šalies mastu, pasak vieno iš akcijos valdybos narių Igno Brazausko, organizatoriams vis dar kelia šiokių tokių iššūkių. Jo teigimu, visuomenė gana noriai dalyvauja aplinkos švarinimo renginiuose – vien mokyklų į šiųmetinį renginį užsiregistravo daugiau nei 400, tačiau, anot I. Brazausko, norėtųsi, kad visuomenė būtų dar aktyvesnė.

Paklaustas, kaip keitėsi šiukšlinimo situacija Lietuvoje per akcijos metus, valdybos narys pažymėjo, kad teigiamų rezultatų greičiausiai davė taromatų sistemos įdiegimas. „Ilgą laiką bendras surinktų atliekų kiekis Lietuvoje „Darom“ akcijos metu buvo apie 2 tūkst. tonų. Paskutiniais metais šis skaičius sumažėjo iki 1300 tonų. Manome, kad toks skaičiaus pokytis susijęs su taromatų sistema“, – kalba I. Brazauskas.

Tomas Vaitkevičius
Tomas Vaitkevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

„Darom“ akcija turėtų virsti kasdiene atliekų kultūra

Anot VAATC vadovo Tomo Vaitkevičiaus, kasmet surenkamų atliekų kiekiai išties mažėja, tačiau vien surinkti jas – nepakanka, labai svarbu ir tinkamai išrūšiuoti: tik taip pavyks užtikrinti, kad jos būtų sutvarkytos aplinkai draugiškiausiu būdu.

„Visi Lietuvos regioniniai atliekų tvarkymo centrai prie „Darom“ akcijos pirmiausia prisideda tuo paprastu darbu – užtikrindami, kad visa tai, ką žmonės surinks, bus sutvarkyta. Sutvarkyta saugiai, tuose įrenginiuose, kurie veikia maksimaliai apsaugant aplinką. Tačiau „Darom“ mums yra ir kito pobūdžio renginys. Mes į tai žiūrim kaip į tam tikrą gimtadienį – atliekų tvarkytojai dirba visus metus, o „Darom“ tampa gera proga ateiti į šį „gimtadienį“ visiems kartu ir pajausti bendruomeniškumą tvarkant aplinką“, – kalba T. Vaitkevičius.

Jo teigimu, visuomenė pastebimai darosi vis labiau sąmoninga atliekų tvarkymo klausimu, todėl tikėtina, kad šiukšlinimo situacija šalyje kasmet gerės.

„Svarbiausi atliekų tvarkymo sprendimai gimsta ne Seime, o žmonėse – jei atsakingiau rūšiuotume, galvotume, ką darome su aplinka, nereikėtų radikalių sprendimų, galbūt – net ir taromatų sistemos. „Darom“ turi tapti mūsų kasdiene, kantria atliekų kultūra“, – įsitikinęs T. Vaitkevičius.

Artėja akcija „Darom“: surinkti šiukšles neturėtų būti pagrindinis tikslas
© DELFI / Karolina Pansevič

Jam pritaria ir Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos direktoriaus pavaduotojas Saulius Kaupelis. Būtent į šią gamyklą atkeliauja visi Vilniaus regiono bendrųjų komunalinių atliekų šiukšlių maišeliai, kurie yra išardomi, o jų turinys – perrūšiuojamas. „Darom“ akcijos metu, anot S. Kaupelio, darbo gamyklai taip pat netrūksta.

„Mes esame tas partneris, kuris akcijos metu surinktas atliekas priima ir stengiasi išrūšiuoti. Su kiekvienais metais neišrūšiuotų atliekų vis mažėja, ir tuo galime tik pasidžiaugti. Kasdien Vilniaus MBA gamykloje iš bendrųjų atliekų srauto išrūšiuojame daugiau nei 12 skirtingų frakcijų – kartoną, skaidrią plėvelę, įvairias plastiko rūšis, aliuminį, geležį ir stiklą, tačiau pirmiausia, deja, tenka atskirti tas atliekas, kurių bendrųjų atliekų konteineriuose tikrai neturėtų būti ir kurios žalotų gamyklos įrengimus – padangas ir įvairias statybines atliekas“, – kalba S. Kaupelis.

Paskatinti galėtų depozito sistema

Seimo narės, Aplinkos apsaugos komiteto narės Virginijos Vingrienės teigimu, būtent padangos yra vienas pagrindinių taršos šaltinių miškuose, tai, anot Seimo narės, greičiausiai galėtų patvirtinti ir „Darom“ akcijos dalyviai. Tačiau sprendžiant šią problemą, V. Vingrienės teigimu, vien šviesti gyventojus nepakanka – situaciją turėtų pagerinti ir politiniai sprendimai.

„Vienas mūsų, įstatymų leidėjų, uždavinys – ieškoti galimybių, kaip išspręsti šią problemą, kaip motyvuoti gyventojus padangas grąžinti. Ką dabar daro ir gamintojų ir importuotojų organizacijos, kurios tvarko padangas – skatina gyventojus, sudaro sutartis su autoservisais, kad gyventojai galėtų atvežti nemokamai padangas, ir už kurių sutvarkymą apmoka gamintojų importuotojų organizacijos. Palaipsniui turėtume šią sistemą sutvarkyti. Taip pat yra idėja įvesti padangų depozitą – akivaizdu, kad butelių grąžinimo sistema pasiteisino“, – kalba Seimo narė.

V. Vingrienė priduria, kad šiuo metu svarstoma išplėsti butelių depozito sistemą, įtraukiant į ją vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą, taip pat yra ir diskusijų dėl tetrapakų, į kuriuos paprastai pakuojami pieno, sulčių gėrimai.

Ignas Brazauskas
Ignas Brazauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas tikina, kad didžiausias politikų dėmesys gerinant atliekų tvarkymo situaciją šalyje yra nukreiptas į derybas su gamintojais ir žiedinės ekonomikos skatinimą.

„Mums Seime labai svarbu, kad atsirastų kuo daugiau perdirbamų produktų. Apie tai kalba visas pasaulis, visa Europa, ir tai yra didysis iššūkis – kad kiekvienas mūsų suvartojamo produkto atliekos atgimtų į naują produktą, o ne nugultų sąvartyne. O mes, kaip gyventojai, turime suprasti, kad esame atsakingi už kiekvieną atlieką, kuri yra išmetama, ir turime pasistengti, kad ji atsirastų ten, kur jos vieta – taip tausosime savo aplinką“, – įsitikinęs Seimo narys.
Plačiau – vaizdo įraše.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Rinkėjai įvertino kandidatus į prezidentus: užkliuvo Šimonytės nuotaika ir Nausėdos šuo galima paklausyti gyvai (43)

Pirmadienį prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame Prezidento rinkimų ture. Tuo pat metu savo...

Vidas Rachlevičius. Rinkimai: navigacija feikinių etikečių raiste (19)

Prisimenate, kokią Europą įsivaizdavome, apie ką svajojome, kai stovėjome Baltijos kelyje, kai...

Ispanijos policijos paviešinti vaizdai: sulaikomas lietuvis – Europą šiurpinusios gaujos vadeiva (34)

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Lietuvos policija paskelbė, kad bendradarbiaujant su...

Nausėdos štabas atvertė kortas: pateikė išlaidas ir papasakojo, koks buvo planas A ir planas B (216)

Vienų pajamos neskaidrios, o kitų – neefektyvios – tokias kritikos strėles vieni į kitų puses...

Buvęs Skvernelio štabo vadovas pasirinko kitą kandidatą nei Karbauskis (41)

Buvęs Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo vadovas Vytautas Bakas pasirinko kitaip nei Ramūnas...

„Žalgirio“ akiratyje – FIBA Europos taurę laimėjęs krašto puolėjas „pasižymėjo“ incidente su Gudaičiu (1)

Krepšinio naujienų svetainė „Sportando“ skelbia, kad Kauno „Žalgiris“ domisi šiemet FIBA...

Medikai mano, kad Lietuvoje hepatitu C serga 60 tūkstančių ir to nežino: pataria neignoruoti simptomų

Kada ir kaip Stasys užsikrėtė hepatitu C , jis nežino. „Esu operuotas tik vaikystėje,...

Grūsti džinsus į skalbimo mašiną – prasta idėja. Štai, kaip juos skalbti tinkamai

Išleidote kelis šimtus madingiems džinsams ir dabar ketinate juos grūsti į skalbimo mašiną?...

Griuvena – verta aukso puodo: apie kuklų butą apleistame name sukasi NT rykliai kvadrato kaina – 10 tūkst. eurų (55)

Vertas tikro aukso puodo, – taip būtų galima apibūdinti šiuo metu varžytinėse parduodamą...

Pareigūnai apie 13 metų visoje Europoje ieškotą lietuvį: jis tapo sunkiai atpažįstamas (27)

Trylika metų slapstęsis Marius Civinskas pastaruoju metu nebebuvo panašus į tą, kurio nuotrauka...