„Man kraupiai nepatinka tas vertinimas ne pažymiais. Nesusipratimas, nesąmonė, painiava ir tiek. Prisipažinsiu, net nebetikrinu dukros pasiekimų knygelės. Nes jei ir patikrinu, man joje informacijos - nulis“, - vieno pradinuko mama skundėsi kitai.
© Shutterstock nuotr.

Moteris stebėjosi, jog iš visų dalykų jos vaikas gauna PP. „Draugė išaiškino, jog tai reiškia „Padarė pažangą“. Nieko sau! Iš kur man žinoti, kokia ta pažanga? Ar iš 4 pasitaisė į 6, ar iš 9 į 10?“, - nesuprantama mamai.

Pasak jos, gerai nors tiek, kad mokykloje vaikai rašys visokius testus, „tai tik iš jų, kur vertinama procentais, ir įmanoma suprasti vaiko lygį“.

Pradinukų vertinimo pažymiais atsisakyta jau seniai. Tačiau daliai prie pažymių pratusių tėvelių „nauja tvarka“ abejotina.
 
Saugo nuo streso?

„Niekaip nesuprantu, na nuo ko čia tie pupuliai gležnučiai vaikučiai taip jau saugomi, kad negalima pažymių rašyt? Nuo streso? O tai kodėl tada jau 5-toje klasėje nuo jo nebesaugomi? Gal tegu nevertina iki 12-tos klasės? O gal ir studentų pažymiais tegul nebevertina?“, - ironizavo trečiaklasio tėtis, kurio nuomone, reikėtų „greičiau liautis viską reformavus ir nebetaisyti to, kas ir taip veikia“.

„Mokykloje pažymiai turi būti. Taip informatyviau ir tėvams, ir pačiam vaikui“, - įsitikinęs tėvas.

Vertinimo pažymiais priešininkai vardija savus argumentus. „Mūsų pagrindinėje mokyklėlėje pirmas tris klases vaikus vertino tokiais antspaudukais. Sūnus parnešdavo namo pažymių knygelę, o ten pamokų įvertinimai: raudonas besišypsantis šuniukas reiškia puiku, mėlynas liūdintis - reikėjo pasistengti. Tai vaikui nekelia streso, pažymiai atsiras tik dabar, kai eis į ketvirtą klasę“, - pasakojo mama.

Kita antrino, jog jai visai lengva suprast mokytojų vertinimą: jei gauna G, tai 10-9, jei S, tai 8-7, jei P, tai 6-5 ir t.t. „Beje, ketvirtoje klasėje Gabijos mokytoja pradėjo rašyt į sąsiuvinukus pažymius, kad jie susipažintų su tokiu vertinimu. Vaikams labai patiko“, - pridūrė.

Pažymiai – ne rodiklis

Kito DELFI pašnekovo sūnaus mokytoja visada tėvams kartoja, kad pažymiai – ne rodiklis. Svarbu, kaip vaikui sekasi kaupti ir įsisavinti žinias, o ne iškalti, gauti pažymį ir pamiršti. „Mums tai per susirinkimą visada pasako mūsų vaikų lygius, kas kaip, kam kur sunkiau ir t.t.“, - pasidžiaugė tėvas.

Vilniečio manymu, jo vaikinukas labai išgyventų, jeigu būtų vertinama balais, nes „vertinimas ženklais paprastesnis, visus suvienodina, ne taip, kaip balai“.

„Ir aš esu visai patenkintas. Jei nežinau, ar čia gerai jis mokosi, ar ne, visada galiu paklausti mokytojos“, - pridūrė pradinuko tėtis.

Mokytoja: pirmiau reikia išmokyti mokytis, o tik paskui vertinti

Pradinių klasių mokytoja ekspertė Asta Sakalienė už tai, kad pirmoje, antroje ir trečioje klasėse nebūtų pažymių, nes „vaikui pirmiau reikia išmokti mokytis, pastebėti savo klaidas, o tik paskui jį vertinti, griežtai nukertant, kad, pvz., jis moka septynetui ir viskas“.

Paklausta, kaip vertina savo mokinius, Panevėžio „Vilties“ pagrindinės mokyklos mokytoja minėjo tėvams dažniausiai rašanti recenzijas, o vaikams – trumpus komentarus sąsiuvinukuose.

„Paraštėje pažymiu, kokia klaida buvo, kokią taisyklę reikia įsiminti. Aš nei saulyčių, nei kitų simbolių ar ženklų vertindama darbus nerašau. Jei darbas labai geras, tiesiog pagiriu „Valio!”, „Puiku!”, „Šaunuolis!”, „Pasistengei” ar „Šauniai padirbėjai!”. Žodžiu, naudoju skatinamuosius žodelius“, - pasakojo ekspertė.

Jei vaikas įvėlė klaidų, mokytoja parašo, kad kitą kartą pavyks geriau ir paraštėje pažymi taisyklę, kurią reikia pakartoti.

Tėvams rašomos platesnės recenzijos, ką vaikas žino labai gerai, o kur derėtų patobulėti ir kokia tėvelių pagalba praverstų.

Saulyčių ir debesėlių minusai

„Tėveliams dažniausiai aprašau testukų rezultatus. Pavyzdžiui, matematikos testas būna kartą per savaitę. Vertinant lietuvių kalbą, tėveliai gauna atsiliepimus apie skaitymą, rašymą, kūrybinį darbą“, - pasakojo A. Sakalienė, pridurdama, jog tėveliams recenzijos duoda daugiau aiškumo, nei saulytės ar debesėliai, kurie pasako lygiai tą patį, kaip pažymys – kokiame lygyje yra jo vaikas.

„Iš recenzijų lengviau suprasti, ką konkrečiai vaikas moka ir kad, pvz., dar neišeina apskaičiuoti perimetro ir čia reikia pasistengti. Tėvelis tada žino, kokių užduočių ieškoti ir kaip tam vaikui padėti“, - pateikė pavyzdį DELFI pašnekovė.

Mokytojos įsitikinimu, pirmiausia apie dabar naudojamą vertinimą reikia gerai išaiškinti vaikų tėvams, nes jie patys mokėsi, kai žinios buvo vertinamos pažymiais.

„Kai žmonės supranta, kuo tai gerai ir naudinga, problemų nekyla”, - sakė mokytoja ekspertė.

Jei mokytoja pradinukui rašytų vaikui pažymį, tėvai ne ką iš jo suprastų, kartais gal net nežinotų, už ką – už mintinai pasakytą eilėraštį ar už diktantą.

Nelygina vaikų

Ekspertės įsitikinimu, pažymiais vertinti vaikus mokytojas gali tik pats sau, kad žinotų bendrą klasės lygį. Tačiau „nė vienam tėvui apie tai jokiu būdu nėra sakoma, nes tėčiui ar mamai turėtų rūpėti tik jo vaikas”.

„Yra programos rėmai ir tėvams pasakoma, kokiame vaikas lygmenyje – aukštesniame, vidutiniame ar patenkinamame. Tačiau būtent pagal programą, o ne lyginant su kitais vaikais“, - atkreipė dėmesį A. Sakalienė, daugiausia dėmesio kreipianti į konkretaus vaiko pažangą, kiek jis paaugo per metus, per mėnesį ar besimokydamas per vieną savaitę.

Vis dėlto, konkurencijos ir vaikų tarpusavio lyginimosi mokytoja nenuvertina: su vaikais kalba apie tai, kad vieniems geriau, kitiems prasčiau sekasi ir diskutuoja, kodėl.

Apsidžiaugė gavęs 3

Grįžti prie pradinukų vertinimo pažymiais mokytoja ekspertė nenorėtų. Pasvarstytų nebent apie ketvirtąją klasę.

„Pati turėjau ketvirtokus, su kuriais vykdėme projektą „Beveik penktokas”. Buvome pasidarę pažymių knygeles ir paskutinius tris mėnesius rašiau vaikams pažymius. Tai buvo darome vien dėl to, kad jie suvoktų, kas tai yra pažymys”, - pasakojo panevėžietė, prisimindama ankstesnę patirtį, kai buvęs jos mokinys penktoje klasėje labai apsidžiaugė gavęs trejetą – vaikas nesuvokė, kad tai yra pakankamai žemas pažymys.

Kaip akcentavo A. Sakalienė, labai svarbus ir vaikų įsivertinimas, kurio anksčiau nebūdavo. Mokytojas parašydavo vaikui pažymį ir viskas tuo baigdavosi.

Dabar mokiniai pratinami ir mokomi įsivertinti savo žinias, kad suprastų, ko dar nežino, negali ir mokėtų paprašyti pagalbos. Mokytojui tai padeda geriau žinoti konkretaus vaiko situaciją ir ieškoti pagalbos būdų.

ŠMM: pradinukai vertinami tik žodžiu, komentaru ir aprašu

Kaip pagal ŠMM rekomendacijas turėtų būti vertinami pradinių klasių vaikų pasiekimai, DELFI teiravosi Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėjos Gražinos Šeibokienės

-Pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintų teisės aktų, skirtų pradinio ugdymo pasiekimų vertinimui nuostatas, pradinių klasių mokiniams pažymiai nerašomi. Jie vertinami žodžiu, komentaru, aprašu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pradiniame ugdyme taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas. Ką reiškia šie įmantrūs žodžiai?

Formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu (kiekvieną dieną, ar netgi kiekvieną pamoką, atliekant kiekvieną užduotį). Tokiu būdu mokinys gauna grįžtamą informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant trumpą komentarą) kaip jam sekasi ir kaip turėtų tobulinti savo mokymąsi.

Diagnostinis vertinimas - tai pagal iš anksto numatytus vertinimo kriterijus atliekamas tam tikro ugdymo etapo (pvz. pradedant ir baigiant naują temą, skyrių, kursą) vertinimas, kuriuo siekiama nustatyti turimą vaiko patirtį ir numatyti tolesnio mokymosi galimybes.

Atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti - pvz. žinias, praktinius, analitinius gebėjimus ir kt., gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai.

Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas.

Informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimą) mokiniams ir tėvams teikiama trumpais komentarais raštu.

Mokytojas pats renkasi diagnostinio vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (pvz. naudoja vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų knygelę ar kt.)

Apibendrinamasis vertinimas atliekamas po pusmečio ar trimestro, metų gale ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant konkretaus mokinio padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius nustatomas patenkinamas, pagrindinis ar aukštesnysis lygis.

Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio įrašoma „nepatenkinamas“.

Baigus pradinio ugdymo programą rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

- Ar yra pradinių mokyklų, kuriose vaikai vertinami pažymiais?

- Mūsų skyrius tokios informacijos neturi. Tačiau iš klausimų, kuriuos užduoda mokytojai, tėvai, galima teigti, kad dar yra noras juos naudoti. Na, jei ne pažymius, tai bent jų pakaitalus - pvz. įvairius ženklus, simbolius, lipdukus ir pan.

- Kada buvo atsisakyta vertinimo pažymiais ir kodėl?

- Greitai bus pora dešimtmečių. Praktiškai nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios, kai buvo patvirtinta Lietuvos švietimo koncepcija.

Kodėl? Todėl, kad pasikeitė mokymosi tikslai. Ugdydami mes siekiame ne tik žinių įsisavinimo, atskirų temų ar dalykų išmokimo, bet ir vertybinių nuostatų, asmens gebėjimo taikyti tas žinias praktiškai. Todėl labai svarbu matyti ir vertinti kiekvieno vaiko daromą individualią pažangą, nenuslopinti jo noro siekti vis geresnių rezultatų.

Pvz. į pirmą klasę ateina vaikas, kuris laisvai skaito, kalba gimtąja ir dar svetima kalba, naudojasi kompiuterinėmis programomis, ir vaikas, kuris nėra vartęs jokios knygelės. Ką reikš tokiu atveju mokykloje vienam ar kitam vaikui parašytas pažymys?

Pirmuoju atveju, ko gero, būtų rašomi vien dešimtukai ir tai neskatintų vaiko daryti pažangą, antruoju atveju, pvz. jei vaikas per dieną išmoko 2 raides, mes sąžiningai vertindami vaiko dedamas pastangas mokytis, turėtume taip pat parašyti jam dešimtuką. Tačiau ar tai objektyvu? Jei antrajam vaikui rašysime mažus pažymius, jis nuo pat pirmų dienų jausis atstumtuoju ir taip pat praras norą stengtis.

- Ar sprendimas nevertinti pradinukų pažymiais pasiteisino?

- Šį klausimą suprantu kaip „Ar tikite humanizmu ir demokratija?“ Taip. Tai nelengvas kelias, tačiau tai tikrai įdomi ir prasminga veikla, padedant atsiskleisti geriausioms asmenybės savybėms, paskatinti jų plėtotę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tai, kas vyko Sovietų Sąjungos gimnastikos rinktinėje, kelia šiurpą: visos tai patyrė (22)

Kelios buvusios Sovietų Sąjungos gimnastės teigia, jog buvęs treneris jas seksualiai išnaudojo. O...

Prasidėjo Neringos pastatų griovimas – valstybei iškelti milijoniniai ieškiniai (92)

Šį mėnesį Gintaro Įlankoje, Juodkrantėje, pradėtas griauti druskų sandėlis verčia vietos...

Palangą užplūdo poilsiautojai: vasaros kurorto šventė žmones sukvietė į begalę pramogų (75)

Palangoje savaitgalį oficialiai paskelbus vasaros kurorto pradžią, čia sugužėjo begalė...

Lietuvą „brangakmeniu“ vadinantis Daviesas: daug NBA krepšininkų nesugebėtų žaisti Eurolygoje (94)

Vienu maloniausių šio sezono Lietuvos krepšinio gerbėjų atradimų tapęs Kauno „Žalgirio“...

Atviras Justino Jankevičiaus interviu: yra dvi prabangos, kurias turiu (55)

Nors iš humoristo darbo galima užsidirbti, tai nėra profesija, LRT RADIJUI sako humoristas...

Tai erzina visus tėvus: apie ką nuolat pamokslauja tie, kurie vaikų neturi (2)

Jei turite vaikų, patarimų, kaip juos auginti, veikiausiai esate gavę ir iš žmonių, kurie patys...

Ką daryti, jei jūsų mėgstamiausi džinsai susitraukė (13)

Ar žinote, kaip pratempti džinsus? Galbūt pernelyg pasilepinote maistu šventiniu laikotarpiu ar...

Lietuvai stojant į turtingųjų klubą, išaiškėjo niūri statistika: „sublizgėjom“ antirekordais   (485)

Turtingųjų valstybių klubu pakrikštytoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (...

Testas Kalifornijoje: Meilutytė savo stipriausioje rungtyje užėmė antrą vietą (11)

Rūta Meilutytė savaitgalį varžosi „Speed Grand Challange“ tarptautinėse plaukimo varžybose...

Psichologė: ką daryti, jei nori, kad tave suptų geri draugai (3)

Kiek išsamiau aptarkime draugų temą – jau vien dėl to, kad dažnas tariasi turintis daug...