Visi mes norime, kad mūsų vaikai būtų patys gudriausi ir protingiausi. Deja, ne visiems vienodai sekasi tuos mokslus krimsti ir žiniomis blizgėti. Gal ką darome ne taip?
© Shutterstock nuotr.

Psichologų teigimu, mūsų metodai gali būti neefektyvūs, jei giriame ne vaikų pastangas, o gebėjimus.

Štai ko geriau vaikams nesakyti:

„Koks tu protingas - taip greitai viską išmokai!“

„Tavo piešiniai nuostabūs - tikriausiai būsi garsus dailininkas!“

„Esi tikras talentas - nieko nesimokei, o gavai dešimtuką!”

Nors atrodytų, kad tokie pagyrimai padeda vaikams labiau pasitikėti savimi, iš tiesų toks požiūris yra klaidingas. Daugybė tyrimų parodė, kad geriausių rezultatų matematikoje, muzikoje ir kitose sferose pasiekę žmonės mokosi ne greičiau už tuos, kuriems šis dalykas sekasi prasčiau; visų žmonių rezultatai valanda po valandos gerėja beveik identišku tempu. Skirtumas tik tas, kad profesionalai daugiau praktikuojasi.

Detalesni tyrimai atskleidė, kad mokiniai, kurie, daugelio manymu, turi kokį nors talentą, jį įgyja todėl, kad jų tėvai namuose skiria daugiau dėmesio šiam dalykui mokyti.

Žinoma, negalima nuneigti fakto, kad kai kurie vaikai iš pradžių mokosi geriau už kitus, tačiau tai nėra labai svarbu. Kodėl? Pasirodo, bėgant laikui ir tinkamai praktikuojantis, žmonės smarkiai keičiasi, pakinta jų smegenys.

Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad pianistų smegenų dalis, atsakinga už pirštų miklumą, yra didesnė nei kitų žmonių. Tačiau taip nebuvo visą laiką - ji padidėjo nuolat praktikuojantis.

Klausimas, kas svarbiau - talentas ar pastangos - turi įtakos mūsų mąstymui, jausmams ir sąlyčiui su pasauliu. Įsivaizduokite jaunuolį, kuris tiki, kad aukštumų pasiekia tik talentingi žmonės - pavadinkime tai „fiksuota mąstysena“. Tad kam stengtis?

Jei jis apdovanotas gerais genais, ir taip pasieks puikių rezultatų. O jei talento nėra, nepadės ir sunkiausias darbas. Ar galime sakyti, kad šis jaunuolis neteisus, jei tokia prielaida iš tiesų egzistuoja?

Ir priešingai - jei jis tikės, kad pastangos yra efektyvesnės už talentą (pavadinkime tai „augimo mąstysena“), jis atkakliai sieks savo tikslo. Jei kas nors nepavyks, jis nekaltins savo genų ir priims tai kaip progą adaptuotis ir tobulėti. Jei jis teisingai elgsis, galiausiai pasieks puikių rezultatų.

Labai svarbu ir tai, ką jaunas žmogus mano apie savo talentus. Dažnai girdime vaikus sakant: „Esu negabus matematikai“ arba „Neturiu sportui reikalingos koordinacijos“. Tai tiesioginės „fiksuotos mąstysenos“ apraiškos, sunaikinančios motyvaciją.

Tie, kam būdinga „augimo mąstysena“, nemano, kad jų gabumai yra užkoduoti genetikoje. Tai jaunuoliai, kurie su entuziazmu priima naujus iššūkius. „Šiuo metu man nesiseka matematika, bet jei daugiau mokysiuos, ateityje seksis daug geriau!“

Tad kaip įdiegti vaikams „augimo mąstyseną“? Garsi psichologė Carol Dweck su savo 400 studentų atliko tyrimą.

Studentų buvo paprašyta atlikti nesudėtingą testą. Kai studentai baigė, jie visi buvo pagirti fraze iš šešių žodžių. Pusė - už protingumą: „Oho, esi labai protingas!“, kita pusė - už pastangas: „Oho, tikriausiai labai kruopščiai ruošeisi!“

C. Dweck norėjo patikrinti, ar šios paprastos frazės su subtiliai skirtingomis užuominomis turės įtakos studentų mąstysenai. Rezultatai buvo įspūdingi.

Po pirmojo testo studentams buvo leista pasirinkti, kokį testą jie norės atlikti dabar - sunkų ar lengvą.

Net du trečdaliai tų studentų, kurie buvo pagirti už protą, išsirinko lengvą testą - jie nenorėjo rizikuoti prarasti apibūdinimo „protingas“. O štai 90 proc. už pastangas pagirtų jaunuolių paprašė sunkaus testo - jie norėjo įrodyti, kad nebijo sunkaus darbo.

Galiausiai visi studentai atliko trečią testą, kuris buvo tokio pat sudėtingumo kaip pirmasis.

Tie studentai, kurie buvo pagirti už protą, ši testą atliko 20 proc. blogiau nei pirmąjį, nors jis nebuvo sunkesnis. O tie, kuriuos psichologai pagyrė už pastangas, gavo 30 proc. geresnį įvertinimą. Nelabai geri antrojo testo rezultatai suteikė jiems daugiau motyvacijos.

Įdomiausia tai, kad visus šiuos skirtumus lėmė šeši paprasti žodžiai, pasakyti jiems po pirmojo testo.

„Tai buvo vieni akivaizdžiausių rezultatų, kokius man teko matyti, - sakė C. Dweck. - Kai giriamas vaikų protas, susilpnėja jų motyvacija ir pablogėja rezultatai“.

Pagyros protui formuoja „fiksuotą mąstyseną“, kitaip tariant, pamėtėja mintį, kad gerus rezultatus pirmiausiai lemia protas, o ne pastangos, kuriomis jį galima transformuoti.

Sugrįžkime prie aukščiau paminėtų frazių. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad jos motyvuoja ir stiprina pasitikėjimą savimi. O dabar pažiūrėkime, kokias žinutes jos iš tiesų siunčia:

„Jei nesugebu kažko greitai išmokti, nesu protingas.“

„Nepiešiu nieko sudėtingo, nes jie pamatys, kad nesu talentingas.“

„Geriau nesimokysiu, nes nebeatrodysiu toks protingas.“

Šie faktai atskleidžia naujus radikalius vaikų skatinimo metodus - mes turime girti ne už talentą, bet už pastangas; mes turime mokyti vaikus priimti iššūkius kaip progą tobulėti, o ne įžvelgti juose grėsmę; mes turime parodyti, kaip transformuoti sugebėjimus.

Įvairiose šalyse atlikti eksperimentai parodė, kad kai tėvai ir mokytojai pasirenka šį požiūrį ir jo laikosi, rezultatai pranoksta lūkesčius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Lonely Planet“ Vilnių pripažino viena karščiausių Europos kelionių krypčių (3)

Didžiausias pasaulyje kelionių gidų leidėjas „ Lonely Planet “ Vilnių pripažino viena iš...

Ukrainietis kreipėsi į Trumpą ir lietuvius: ar jūs žinojote apie šiuos nusikaltimus? (277)

Gerbiamas JAV prezidente, ar amerikiečių ir lietuvių kariniai patarėjai žinojo apie Ukrainos...

Skvernelis įvardijo, kas jam kiša koją pildoma (49)

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad didžiausią grėsmę jo vyriausybės planuojamoms...

Moterį pašiurpino kelionė traukiniu į Kauną: esu nusivylusi, bet tylėti nebegaliu (129)

Kasdien į darbą Vilniuje iš Kauno ir atgal traukiniu Eglė (pavardė redakcijai žinoma) važiuoja...

Per karališkąsias vestuves – netikėtas vaizdas: operatorius vos negavo širdies smūgio (8)

Lėktuvas, skridęs į Hitrou oro uostą, pateko į objektyvą, bandžiusį įamžinti į...

Tūpsnis žemvaldžiams: paprasti mirtingieji apie tai galėtų nebent pasvajoti (66)

Publikavus DELFI tyrimą apie gyventojų interesus pažeidžiančias statybas Kėdainių rajono...

CSKA akys krypsta į Davidą Blattą, tačiau maskviečiai nepamiršta ir Šaro (24)

Toli nuo prieš sezoną keltų tikslų likęs Maskvos CSKA klubas žvalgosi, kas galėtų pakeisti...

Per savaitę Vilniuje – 240 pažeidimų dėl neišvežtų atliekų, skiriamos baudos (9)

Per savaitę Vilniuje užfiksuota beveik 240 pažeidimų tvarkant atliekas, daugiausia – dėl laiku...

Prieš pat svarbiausią abiturientų egzaminą – nerimą pasėjęs NEC akibrokštas (13)

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą vertinsiantys mokytojai sukilo prieš naują...