aA
Visuomenėje dažnai girdimas pasipiktinimas šiuolaikiniais vaikais ir paaugliais. Moderniais laikais užaugusi jaunoji karta išsiskiria kitokiomis vertybėmis ir pasaulio suvokimu. Kitaip žvelgdami į kone viską aplinkui jie stebina aplinkinius ir verčia juos spėlioti, koks likimas laukia mūsų tautos?
Jaunimas
© K. Cemnolonskio nuotr.

DELFI paprašė specialistų suformuoti šiuolaikinio XXI amžiaus mokyklinio amžiaus asmens portretą bei pasidalinti įžvalgomis apie tai, kaip dar jis keisis ateityje. Išvados nustebino – panašu, kad mūsų laukia stulbinama ateitis.

Kalbėdami apie priemones pamiršta pasirūpinti turiniu

Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Edukologijos katedros docentas dr. Linas Jašinauskas pastebi, kad išskirti konkrečias šiuolaikinio mokinio savybes yra sudėtinga, nes visi asmenys – labai skirtingi. Tačiau kaip vienus iš ryškiausių šiuolaikinės kartos išskirtinumų jis vardija greitesnį orientavimąsi informacijoje, gerą naujųjų technologijų valdymą ir mobilumą.

„Technologijos veržiasi į ugdymo procesą ir niekas nuo to nepabėgs. Galime jas ignoruoti, bet tai – mūsų kasdienybės dalis, todėl verčiau turime išmokti maksimaliai išnaudoti jų teikiamas galimybes. Dažnai ugdymo procese susiduriame su tokia situacija – naujos technologijos yra diegiamos, tačiau per mažai dėmesio skiriama, kad būtų sukurtas mokiniams aktualus turinys“, - pastebi L. Jašinauskas.

Šioje situacijoje, anot jo, išauga mokytojo vaidmuo. Būtent jis turi stengtis atrasti būdus, kaip informacines technologijas tinkamai panaudoti tam, kad jos atneštų naudą, o ne būtų naudojamos tik todėl, kad tai yra populiaru bei priimtina mokiniams.

„Mokytojas yra kūrėjas, jis savarankiškai pasirenka mokymo priemones ir būdus išsikeltiems ugdymo tikslams pasiekti. Šiandien yra diskutuojama apie tai, koks ryšys yra tarp naujai sukurtų skaitmeninių mokymosi priemonių ir mokinių pasiekimų. Tačiau iš tyrimų rezultatų aiškėja, kad ne visada informacinių technologijų naudojimas pamokoje lemia geresnius mokinių mokymosi rezultatus. Tokia situacija susiklosto dėl įvairių priežasčių, tačiau siekiant efektyviau išnaudoti informacinių technologijų teikiamas galimybes būtina jas labai glaudžiai sieti su tuo turiniu, kurį apibrėžia švietimo bendruomenė, ir plėtoti naudojimo ugdymo procese metodikas“, - mano L. Jašinauskas.

Svarbiausiu įvardija gebėjimą mokytis savarankiškai

Jis įsitikinęs, kad mokiniams daugiausiai naudos ugdymo procese atneša ir labiausiai sudomina įvairios skaitmeninės mokymosi priemonės, kurios leidžia eksperimentuoti, savarankiškai atlikti užduotis, spręsti problemas. Anot specialisto, tokios priemonės yra kur kas aktualesnės nei, pavyzdžiui, tiesiog pamokų metų rodomos pateiktys.

Reikia galvoti apie tai, kad esant tokiai informacijos gausai, labai svarbi yra pati mokėjimo mokytis kompetencija. Tad bene svarbiausiu dalyku ateities mokiniui turėtų tapti sugebėjimo savarankiškai mokytis, identifikuoti ir spręsti problemas bei kurtis vertybinių nuostatų sistemą išsiugdymas.
L. Jašinauskas

„Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras vykdo ne vieną projektą, kurio metu yra kuriamos tokiam mokymuisi skirtos priemonės, tad pamažu jų stygiaus turėtume nebejausti. Aišku, Lietuva negali lygintis su kitomis šalimis, kurios tam skiria ir didesnes investicijas, ir resursus. Tačiau ir mūsų šalis tikrai stengiasi neatsilikti, orientuojamasi būtent į lietuviškų skaitmeninių mokymosi priemonių sukūrimą“, - pasakojo L. Jašinauskas.

Jis atvirauja, kad sunku prognozuoti, kaip ateityje dar keisis jaunoji karta. XXI amžius tik prasidėjo, o jau dabar vardijami aiškūs skirtumai nuo to, kas buvo anksčiau.

„Manau, kad informacinės technologijos bus vis labiau įvaldomos. Mokiniai nuolat bus arčiau jų nei vyresnioji karta. Vaikai turbūt turės kitokį požiūrį į informacijos rinkimą, jos nagrinėjimą, pritaikymą, o gal net ir visai kitokias kompetencijas, apie kurias mes šiandieną tik pradedame diskutuoti. Reikia galvoti apie tai, kad esant tokiai informacijos gausai, labai svarbi yra pati mokėjimo mokytis kompetencija. Tad bene svarbiausiu dalyku ateities mokiniui turėtų tapti sugebėjimo savarankiškai mokytis, identifikuoti ir spręsti problemas bei kurtis vertybinių nuostatų sistemą išsiugdymas“, - apie tai, kaip ateityje galėtų keistis mokinio portretas pasakojo L. Jašinauskas.

Mokymosi procesas turėtų būti kompiuterizuotas

Kalbėdama apie technologinį šiuolaikinių vaikų išsilavinimą internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ rinkodaros direktorė Kristina Gumauskienė pasakojo mananti, kad tėvai ateityje vis daugiau investuos į išmaniąsias technologijas, o jų palaipsniui daugės ir mokyklose.

„Tikėtina, kad mokymosi procesas bus praktiškai kompiuterizuotas. Jau dabar naudojami el. dienynai, išmanios lentos, naujoviški projektoriai, dalis namų darbų priimami tik el. versijoje, tad be kompiuterio išsiversti yra sunku. Daugumą knygų galima įsigyti internetu pigiau. Tai tėveliams ir mokytojams taupo ir laiką, ir pinigus. Mokytojai turėtų patys aktyviau domėtis naujausiomis technologijomis, skatinti vaikus daryti tą patį. Jie turi nuolat ieškoti naujovių, kurios leistų mokymosi procesą paversti įdomesniu ir efektyvesniu. Pavyzdžiui, kai kurias pamokas galima įrašyti, kad vaikai, kurie serga ir nedalyvauja pamokose, galėtų informaciją peržiūrėti „Youtube“ kanalu ar tiesiogiai. Taip pat tokios pamokos būtų naudingos ir pasikartoti informaciją norintiems vaikams. Jau šiandien vis dažniau galima sutikti žmones parkuose ar viešajame transporte, kurie išmaniųjų įrenginiu pagalba turėdami laisvą minutėlę peržiūri įvairiai vaizdo pamokas internetu“, - pastebi K. Gumauskienė.

Mokytojai turėtų patys aktyviau domėtis naujausiomis technologijomis, skatinti vaikus daryti tą patį. Jie turi nuolat ieškoti naujovių, kurios leistų mokymosi procesą paversti įdomesniu ir efektyvesniu. Pavyzdžiui, kai kurias pamokas galima įrašyti, kad vaikai, kurie serga ir nedalyvauja pamokose, galėtų informaciją peržiūrėti „Youtube“ kanalu ar tiesiogiai.
K. Gumauskienė

Anot jos, XXIa. vaikų kuprinėse be penalų ir rašymo priemonių vis dažniau atsiranda būtent planšetės. Augant interneto skvarbai, didėjant el. knygų ir vadovėlių pasiūlai, planšetė tampa puiki alternatyva sunkioms knygoms, kurias teko nešioti mums ar mūsų tėvams.

„Be to išmanus nešiojamas įrenginys leidžia greitai ir patogiai surasti norimą informaciją, reikalingą medžiagą pamokoms ar paskaitoms. Tėvai gali nuolatos palaikyti ryšį su savo vaiku ir visada žinoti kur jis yra. Šių laikų mokinys turėtų nešioti mažiau knygų kuprinėje, bet daugiau išmaniuose įrenginiuose. Jie padeda vaikams perduoti informaciją įdomiau ir greičiau. Taip pat vaikai gauna priėjimą prie gausybės informacijos“, - patikino specialistė.

Ko nori patys mokiniai?

Tuo tarpu Šiaulių universiteto Edukologijos fakultetas prieš metus pirmą kartą apie tai, kokį vaidmenį šiuolaikinis mokinus atlieka šiandieninėje mokykloje pakalbino pačius 8-12 klasių mokinius iš visos Lietuvos.

Anot konferencijos organizacinio komiteto narių – fakulteto dekanės doc. dr. Erikos Masiliauskienės, prodekanės Jurgitos Smilgienės ir vyresniosios specialistės Redos Ponelienės, mokiniams labiausiai imponuoja netradiciškai vedamos pamokos.

Pastebimas vienintelis ryškus skirtumas, kad jie siekia lyderystės ir puikiai valdo šiuolaikines technologijas. Šis aspektas gali būti paaiškinamas tuo, kad tokius juos suformuoja pati aplinka (socialinis ir ekonominis progresas, sparti globalizacija), kuri skatina neatsilikti ir nuolat eiti pirmyn. Žinoma didelę įtaką daro ir visuomenėje vyraujanti konkurencija (reikia būti išskirtiniu, matomu, ryškiu), kuri ir sąlygoja kaitą.
Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto atstovės

„Tokios pamokos, pasak konferencijos dalyvių, ugdo mokinių savarankiškumą, loginį, kūrybinį mąstymą, padeda atsiskleisti kiekvieno mokinio individualybei, skatina mokymosi motyvaciją, o taip pat leidžia pasitikrinti įgytų žinių ir gebėjimų pritaikomumą įvairiose situacijose. Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos mokinė D. Palionytė teigė, kad „naujų metodų dėka mokiniai pasijunta asmenybėmis. Jie labiau jaučia atsakomybę, mokosi išsakyti savo nuomonę, įsiklausyti, orientuotis aplinkoje“. O štai Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokinė L. Čiginskaitė aktualizavo perėjimo iš vienos mokyklos kitą, prisitaikymo, adaptacijos sunkumus. Ji mokinio gyvenimą šiandieninėje mokykloje prilygino gyvenimui laukinėje gamtoje: „Mokykloje galioja taisyklė – išlieka stipriausi ir geriausiai mokantys prisitaikyti. Šiandieniniam mokiniui nėra nieko svarbiau už mokėjimą įsilieti ir „išgyventi“ naujoje aplinkoje pagal naujas taisykles““, - moksleivių pastebėjimus įvardijo komiteto narės.

Naujoji karta siekia lyderystės ir puikiai valdo šiuolaikines technologijas

Nors technologijoms konferencijos dalyvių pranešimuose ypatingas dėmesys nebuvo skirtas, esminis technologijas liečiantis aspektas buvo siejamas su fizinės aplinkos mokyklose gerinimu, pavyzdžiui, laboratorinės įrangos atnaujinimu.

„Konferencijos dalyviai akcentavo, kad juos domina interaktyvios veiklos (pavyzdžiui, bandymai, tiriamųjų darbų stovyklos), kuriose jie ugdosi praktinius ir problemų sprendimo gebėjimus. Mokiniai akcentuoja ir partnerysčių plėtros aspektą, t. y. svarbu, kad interaktyviose veiklose dalyvauti įvairių patirčių turintys mokiniai iš įvairių šalies mokyklų bei iš užsienio atvykę mokiniai“, - patikino Edukologijos fakulteto atstovės.

Ano jų, šiandieninė karta niekuo neišsiskiria nuo ankščiau buvusios. Jie visi tiesiog jauni žmonės: turintys daug energijos bei optimizmo, jaunatviško maksimalizmo ir žinoma maištaujantys.

„Visi jie – tiesiog žmonės, kurie myli, liūdi, pyksta, tiki, nusivilia. Jie eina koja kojon kartu su gyvenimu. Pastebimas vienintelis ryškus skirtumas, kad jie siekia lyderystės ir puikiai valdo šiuolaikines technologijas. Šis aspektas gali būti paaiškinamas tuo, kad tokius juos suformuoja pati aplinka (socialinis ir ekonominis progresas, sparti globalizacija), kuri skatina neatsilikti ir nuolat eiti pirmyn. Žinoma didelę įtaką daro ir visuomenėje vyraujanti konkurencija (reikia būti išskirtiniu, matomu, ryškiu), kuri ir sąlygoja kaitą. Nebūtina spėlioti, kokia bus kita karta, ar dar kita karta, jas suformuos pats gyvenimas. Ateinančių kartų charakteristika priklausys nuo aplinkoje vykstančių pokyčių ir pasirengimo priimti naujus iššūkius“, - įsitikinusios specialistės.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po pertraukos įsibėgėjusi rinktinė sutriuškino nervus patampiusią Pietų Korėją (155)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šeštadienį pradeda pasirodymą draugiškame keturių komandų...

Prieš 30 metų Baltijos šalys ryžosi prabilti: tai buvo viena didžiųjų SSRS paslapčių

Lietuva ir kitos Baltijos šalys iškilmingai mini Baltijos kelio 30-metį, tačiau dažnai į...

Kaliningrade apsilankęs lietuvis norėjo sprukti: daugiau niekada ten nevažiuosiu (942)

„Daugiau tikrai niekada ten nevažiuosiu“, – tikino savaitgalį Kaliningrade praleidęs...

Gyvai / „Laisvės piknikas 2019“. Tiesioginė transliacija iš Kauno Nemuno salos (2)

„Mūsų valstybė DELFI | Laisvės Piknikas 2019 | Diskusijos 10:30 Valstybė 2020: naujos...

Į G7 susitikimą vykstantis Trumpas pažėrė grasinimų Prancūzijai (7)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pagrasino apmuitinti prancūziškus vynus, vykdamas...

Lietuvos rinktinės varžovai australai sudavė antausį JAV rinktinei (40)

Dviženklį deficitą panaikinusi ir įspūdingai rungtynių pabaigą sužaidusi Australijos rinktinė...

Jei dar neatradote šio prieskonio, pats laikas tai padaryti: naudingosios savybės sveikatai privers nustebti (18)

Maistui pagardinti mes dažnai renkamės prieskonius, bet reikėtų atsiminti, kad kai kurie pasižymi...

Nebrangių, bet tikrų itališkų picų pulkai žmonių traukia į Tytuvėnus (128)

Pačios tikriausios itališkos picos paragauti galima Tytuvėnuose. Pagrindinėje miestelio gatvėje...

Fukušima tapo naujausiu sopuliu Japonijos ir Pietų Korėjos santykiuose

Radiacija iš apgadintos Fukušimos branduolinės jėgainės tampa naujausiu įtampos tarp...

Karališkosios šeimos ekspertė: toks princo Harry ir Meghan Markle elgesys žalingas monarchijai (42)

Anot karališkosios šeimos ekspertės, princas Williamas būgštauja, kad pastarasis princo Harry...