Iš darželio išmetė - į mokyklą nepriima

 (118)
Kur dėti darželyje priešmokyklinę grupę baigusį vaiką, kuriam Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT) nedavė rekomendacijos eiti į mokyklą? „Atgal į darželį jau nepriima, į mokyklą – dar nepriima. Kai klausiu, ką man daryti, pataria „metus palaikyti“. Tačiau vaikas – ne daiktas“, – DELFI piktinosi į nepavydėtiną situaciją patekusios mergaitės mama Daiva.
© Shutterstock nuotr.

Pasak moters, kai dukrai buvo 5,5 metai amžiaus darželyje jos paprašė pasirašyti pareiškimą, kad mergaitė lankys priešmokyklinę grupę. Tačiau jokių pažymų iš PPT dėl vaiko tinkamumo priešmokykliniam ugdymui neprašė, apie sprendimo pasėkmes neinformavo.

Pavasarį drauge su kitais vaikais šešiametė atsisveikino su darželiu išleistuvėse. Su džiaugsmu ir nekantrumu pirko reikmenis mokyklai, kuprinę.

Auklėtojos buvo tikros, kad jai seksis mokytis, nes mergaitė drąsi, aktyvi, kai kuriose srityse net pranoksta priešmokyklinukams keliamus reikalavimus.

„Kai Psichologinė pedagoginė tarnyba išvadoje parašė, jog dukrai dar nerekomenduoja eiti į mokyklą, buvome nustebę, tačiau pasiruošę viską daryti jos interesų labui. Jeigu jai bus geriau, net į darželį grąžinti. Ėjau kalbėtis su darželio vadove, tačiau, kaip ji sakė, ten mūsų priimti nebegali, nes išeikvotas priešmokyklinio ugdymo krepšelis“, - pasakojo Daiva.

Siūlė senelius ir privatų darželį

Iš specialistų moteris išgirdo įvairių pasiūlymų: dar metus dukrą palaikyti namie, leisti į privatų darželį. Neva, kad nepražūtų priešmokyklinėje grupėje įgyti įgūdžiai, dar galima leisti į šeštadienines mokyklėles, o kitomis dienomis palikti namuose. Arba ieškoti privačių mokyklų, kurios ne itin paiso formalumų, tačiau mokymasis jose kainuoja arti tūkstančio litų per mėnesį.

„Žinoma, gal priprašytume senelių, tačiau ar tikrai metai, praleisti su 70-80 metų žmonėmis jai bus vertingesni, nei mokykloje, kurios dukra taip laukė ir kuriai kartu su bendraamžiais rengėsi?“, - garsiai svarstė mama, akcentuodama, jog mergaitė jau pažįsta visas raides, skaito, skaičiuoja (prideda, atima, daugina) iki 100, buvo sėkmingai įvertinta tiek darželio priešmokyklinio ugdymo auklėtojų, tiek šeimos gydytojos ir būsimosios mokytojos.

Mergaitė dar birželio mėnesį su kitais vaikais mokykloje atliko testus ir, kaip sakė mokytoja, jos rezultatai nebuvo blogesni už kitų vaikų, kurie rudenį pradės eiti į mokyklą.

„Nutarėme nepaisyti PPT išvados ir leisti dukrą į pirmą klasę. Juolab, pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė neigiamą išvadą grindė vieninteliu paaiškinimu, neva rankytės raumenukai nepakankamai išlavinti, nors pagal visus kitus gebėjimus ji puikiai atitinka 7-mečiams keliamus reikalavimus“, - pabrėžė mama, apgailestaudama, jog šioje situacijoje visas institucijas mažiausiai domino paties vaiko interesai – buvo vertinama tik formalioji pusė.

Skirtingose savivaldybėse – skirtinga tvarka

Paprašyta pakomentuoti situaciją, Utenos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė ekspertė Dalia Laurinavičienė teigė, jog Brandumo mokyklai įvertinimas yra rekomendacinio pobūdžio. Kai kuriose savivaldybėse PPT išvada labai griežtai vadovaujamasi, ir jeigu parašyta, kad tarnyba nerekomenduoja vaiko leisti į mokyklą, jo nepriima. Kitose žiūrima šiek tiek laisviau – galutinis sprendimas paliekamas tėvams.

„Jeigu tėvai, net ir gavus neigiamą PPT atsakymą, nutaria, kad leis vaikus į mokyklą, mokyklos priima. Tačiau mūsų pareiga tėvams išaiškinti, kurioje srityje vaiko įgūdžiai dar nėra pakankami, kad iki mokslo metų pradžios dar galėtų padirbėti ir patobulėti“, - DELFI sakė psichologė ekspertė.

Vertindama Daivos dukters gebėjimus PPT specialistai išskyrė tik kiek silpnesnius vizualinės motorinės koordinacijos gebėjimus. Anot D. Laurinavičienės, juos galima pastiprinti daugiau piešiant, spalvinant, karpant žirklėmis. „Kiek laiko iki rugsėjo vaikas padirbės ir viskas bus gerai“, - padėties nedramatizavo specialistė, pridurdama, kad jei vaikas nori eiti į mokyklą, tegu ir nebesiblaško.

Svarbiausia – emocinė branda

„Jei tėvai mato, kad vaikas yra intelektualus, besidomintis, žingeidus, aktyvus, – viskas gerai, nes svarbiausia yra emocinė branda“, - pabrėžė psichologė ekspertė.

D. Laurinavičienės nuomone, minėtu atveju šeima į keblią situaciją pateko dėl nepakankamos informacijos, kurią turėtų suteikti ikimokyklinio ugdymo įstaiga.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos žino ir turėtų informuoti tėvus apie tai, jog priešmokyklinio ugdymo krepšelis vaikui skiriamas tik vieną kartą ir kad baigę priešmokyklinio ugdymo klasę vaikai turi eiti į mokyklą. Tačiau nė vienas iš kalbintų specialistų negalėjo paaiškinti, kaip šioje situacijoje geriausiai apginti paties vaiko interesus.

„Norėdami išsiaiškinti, ar po metų vaikai bus subrendę mokyklai, mums ištirti atsiunčia net 5 metų vaikus – dar prieš priimant sprendimą, leisti ar ne į priešmokyklinę grupę. Tačiau, mano požiūriu, ankstyvas vaikų vertinimas irgi ne išeitis, nes yra labai netikslus: maži vaikai kartais savo vystymesi padaro didžiulius šuolius”, - komentavo psichologė ekspertė D. Laurinavičienė.

Metų skaičiavimo paradoksai

Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Utenos, nusistovėjusi tokia tvarka: jei 6 metų neturintis vaikas nori pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo klasę, būtinai turi apsilankyti Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Čia tėvams suteikiama informacija apie tai, kad baigęs priešmokyklinė grupę jų vaikas turės eiti į mokyklą. Po įvertinimo tėvams nurodomos mažųjų silpnosios pusės, kad per metus vaikai galėtų jas patobulinti.

D. Laurinavičienės nuomone, nemažai sumaišties dėl mokyklos lankymo pradžios kyla ir dėl to, jog pagal įstatymus į mokyklas priimami vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka 7 metai.

„Yra paradoksas, kad, pvz., vaikas, gimęs paskutinę gruodžio dieną tais kalendoriniais metais turi eiti į mokyklą, o sausio 1 dieną – neturi. Manau, reikia daugiau kreipti dėmesį ne į metus, o į vaiko brandumą. Tam ir yra sukurta Brandumo mokyklai vertinimo metodika, kad padėtų išskirti gabesnius, greičiau besivystančius vaikus, kurie gali anksčiau pradėti eiti į mokyklą“, - sakė Utenos Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė ekspertė D. Laurinavičienė.

ŠMM: mokykla neturėtų priimti nebrandaus vaiko

Kaip rašyta, Daiva susitarė su mokytoja, kad mergaitę priims į pirmą klasę, tačiau nuogąstauja, ar dėl kažkokių formalių dalykų iš mokytojos nebus pareikalauta PPT pažymos, kad ji pakankamai subrendusi mokyklai ir mergaitė iš jos nebus išmesta.

Paprašyta pakomentuoti situaciją, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Grigaravičienė teigė, jog mokykla neturėtų priimti vaiko, kuris pagal PPT išvadą nėra brandus eiti į pirmą klasę.

„Todėl, jei tėvai pagrįstai prieštarauja ar nesutinka su PPT išvada, išimties atvejais reikėtų kreiptis į ministerijai pavaldžią instituciją – Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą – dėl vaiko pakartotino įvertinimo“, – sakė ŠMM atstovė.

2012 m. duomenimis, priešmokyklinio ugdymo grupes lankė daugiau kaip 96 proc. tokio amžiaus vaikų. Kai kuriose savivaldybėse lankomumas siekia 100 proc. Tačiau, kaip pabrėžė I. Grigaravičienė, vaikas gali eiti į pirmą klasę ir nelankęs priešmokyklinio ugdymo grupės.

Pagal Švietimo įstatymą, nei ikimokyklinis, nei priešmokyklinis ugdymas nėra privalomas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Atgal į mokyklą išmaniai

A. Landsbergienės patarimai, kaip reikia apsipirkinėti su vaiku (50)

Rugpjūčio paskutinės savaitės – tai laikas, kai suskumbama ruoštis mokyklai. Nors parduotuvių lentynos lūžta nuo mokyklinių prekių gausos, o pasirinkimo procesą ypač supaprastina iš mokyklos parsineštas būtiniausių reikmenų sąrašas, vis dėlto tėvams kyla klausimų: kiek į pasiruošimo procesą turėtų įsitraukti jie ir kiek laisvės suteikti pačiam vaikui? Kaip rasti kompromisą tarp jo norų ir tėvų poreikio? Pagaliau, kaip viską padaryti greičiau?

Naujais mokslo metais nemokamą maitinimą gaus apie 80 tūkst. mokinių (26)

Planuojama, kad naujais mokslo metais nemokamą maitinimą gaus apie 80 tūkst. mokinių, paramą mokinio reikmenims įsigyti apie 78 tūkst. mokinių. Praėjusiais metais nemokamą maitinimą gavo 90,5 tūkst. mokinių, paramą mokinio reikmenims įsigyti - 80,4 tūkst. mokinių.

Naujų mokslo metų pokyčiai: gudrus planas ar dvigubi standartai (175)

Žinia apie privalomą matematikos valstybinį brandos egzaminą sukėlė pasipiktinimo bangą švietimo bendruomenėje, tačiau, panašu, čia sustoti Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nelinkusi. Laukia dar viena šokiruoti galinti naujovė.

Kaip po vasaros atostogų sugrįžti į vėžes? (1)

Po ilgų atostogų visada sunku nusiteikti darbui, ypač vaikams. Pagrindinė problema – tai ankstyvi rytiniai kėlimaisi. Tenka iš naujo pratintis prie kasdienio režimo, kas yra labai sudėtinga, kadangi organizmas kategoriškai atsisako pabusti anksti.

Viena brangiausių mokyklų Lietuvoje praveria duris: kur mokosi elitas? (243)

Pro langus – nuostabi Vilniaus senamiesčio panorama, lauke – modernios žaidimų ir sporto erdvės, viduje – technologinėmis naujovėmis ir kokybiškomis mokymo priemonėmis aprūpintos klasės, kuriose laukia laimingi mokytojai – tokioje erdvėje auga perspektyvūs turtingų tėvų vaikai.