„Dukra, aišku, prašė nieko nedaryti, nes bijojo, kad bus tik blogiau, kad apšauks skundike. Tačiau aš užtikrinau, kad jai gėdos tikrai nepadarysiu, bet nesitaikstysiu su tuo, kad mano vaikas nuo pirmų mokslo metų dienų skriaudžiamas ir grįžęs namo verkia“, - DELFI pasakojo vilnietė.
Dukters skriaudikų lyderį, kuris mergaitę persekiojo ir užkabinėjo per pertraukas ir po pamokų, moteris pasitiko išeinantį iš mokyklos. Prisistatė ir paklausė, ar jis jos nebijo. Išgirdusi, kad ne, Lina draugiškai nusišypsojo: „Na ir gerai, manęs nereikia bijoti, nes aš nieko blogo tau nedarysiu. Atvirkščiai – jei tėveliai neprieštaraus – kiekvieną dieną lydėsiu namo, kad ko negero neatsitiktų. Tuo pačiu saugiau jausis ir mano dukra“.
Paaugliui buvo nemalonu, kad jį lydi bendraklasės mama, todėl skubiai patvirtino, kad jos siūlymą perduos savo tėvams ir paspartino žingsnį. „Iki“, - maloniai atsisveikino Lina.
Kitą dieną ereliai vėl terorizavo mergaitę, pridėdami, kad ji bailė, pasiskundė mamytei. Mama buvo numačiusi tokią įvykių seką, tad po pamokų vėl laukė lyderio prie mokyklos.
„Pasitikau su šypsena, kaip seną, gerą bičiulį. Pasidomėjau, kaip sekėsi, ar jau gavo kokį pažymį. Toliau eidama šalia „raminau“, neva nieko tokio, jog pamiršo apie lydėjimus pasikalbėti su savo tėvais – gal ir geriau, kad pati su jais susipažinsiu“, - pasakojo moteris.
Išgirdusi, kad tėvų nėra namuose, o vakarais labai vėlai grįžta, vilnietė „ne juokais susirūpino“, kad jis yra apleistas vaikas ir čia pat pasiūlė išeitį: „Jei tėveliai neturi laiko, aš galiu apsiimti tave auklėti, gerai?“
Trečio vizito į mokyklą neprireikė. „Išprotėjusios“ mamytės vyrukas kratėsi kaip velnias kryžiaus, taigi paliko ramybėje ir Linos dukrą.
Kaišioja telefonus su porno
DELFI pašnekovės nuomone, priekabiavimus ir patyčias mokykloje reikia rauti su šaknimis ir nė dienos su jomis nesitaikstyti. „Turiu dar du vyresnius vaikus ir puikiai žinau, kaip sunku, kai į mokyklą eina kaip į karą“, - sakė Lina.
Pasak vilnietės, jos vaikams pagrindinėje mokykloje yra tekę susidurti ne tik su psichologiniu smurtu ar apstumdymais. „Mergaitės skųsdavosi, kad paaugliai jas grabinėja, o jei ne – tai kaišioja telefonus su pornografinėmis nuotraukomis, filmais. Tai irgi smurtas. Tėvams nemalonu apie tai kalbėti, bet reikia – mes net vieną klasės tėvų susirinkimą šiai problemai spręsti buvome surengę“, - dalijosi mama.
Ženklai, rodantys, kad iš jūsų vaiko gali būti tyčiojamasi
Pasak psichologų, vaikai dažnai vengia pasakoti apie patyčias ne tik mokytojams, bet ir tėvams ar kitiems šeimos nariams. Tačiau jeigu vaikas nepasakoja apie skausmą ir liūdesį, nereiškia, kad mokykloje nepatiria patyčių arba nėra jų liudininkas.
Patiriamas patyčias mokykloje gali išduoti šie ženklai:
- vaikas grįžta iš mokyklos su sugadintais daiktais, praradęs kokį nors daiktą ar pinigus;
- turi mėlynių, įdrėskimų ar panašių žymių;
- iš namų į mokyklą ėmė vaikščioti kitu keliu;
- nenori eiti į mokyklą be jokios aiškios priežasties;
- grįžęs iš mokyklos būna irzlus, nuliūdę ar neįprastai emocingas.
Klausimai, kurie gali padėti išsiaiškinti, ar jūsų vaikas skriaudžiamas
Interneto svetainėje patyčios.lt tėvams patariama, kokius klausimus užduoti vaikams.
Jaunesniųjų klasių mokinių galima klausti, ką vaikas veikė mokykloje šiandien? Su kuo jis žaidė? Kokius žaidimus žaidė? Ar jam patiko tie žaidimai, kuriuos jis žaidė su bendraamžiais? Ar buvo kas nors, kas šiandien mokykloje jam nepatiko (per pamokas, ką nors veikiant su bendraamžiais)? Kaip sekasi vaiko bendraamžiams? Ar vaikas nori rytoj eiti į mokyklą?
Vyresniųjų klasių mokiniams tiktų klausimai: ką vaikas veikė mokykloje šiandien? Ką veikė su bendraamžiais per pertraukas? Ar nutiko kas nors, kas šiandien mokykloje jam nepatiko (per pamokas, ką nors veikiant su bendraamžiais)? Ar yra kokia nors pamoka, kuri vaikui nepatinka? Kodėl? Ar yra mokykloje, klasėje vaikų, kurie jam nepatinka? Kodėl?
Ko nereikia daryti?
Pasak psichologų, tėvams žinotina ne tik ką reikia daryti, susidūrus su patyčiomis mokykloje, bet ir ko nedaryti.
Nevertėtų elgtis skubotai, pavyzdžiui, pulti susitikti ir pasikalbėti su besityčiojančio vaiko tėvais. Gali būti, kad būtent tokio elgesio vaikas ir bijo. Jis gali baimintis, kad patyčios tik dar labiau sustiprės.
Nepulkite sakyti: „Nebūk skystablauzdis, juk tave tik erzina!“, „Visa tai praeis“, „Tvarkykis su tuo pats“. Nemanykite, kad vaikas pats vienas susitvarkys su patyčiomis. Jei jis pasakoja Jums apie tai, kas vyksta, vadinasi, prašo pagalbos.
Nekaltinkite vaiko dėl patiriamų patyčių sakydami: „Pats esi kaltas dėl to“. Vaikai nėra kalti dėl to, kad iš jų tyčiojasi.
Nesiūlykite vaikui „duoti atgal“. Kai kurie vaikai su patyčiomis bando tvarkytis mušdamiesi ir kitais agresyviais veiksmais. Tačiau agresyviai gindamiesi jie patys gali būti įvertinti kaip skriaudėjai ir sulaukti kaltinimų.
Nepalikite vaiko vieno spręsti šios problemos.
Jei jūsų vaikas tyčiojasi iš kitų
Sužinojusiems, kad jų vaikas tyčiojasi iš kitų, psichologai pataria visų pirma Išlikti ramiems Prieš imdamiesi tolesnių veiksmų ramiai apsvarstykite, kaip norite reaguoti, ką norite pasakyti savo vaikui, kaip su juo apie tai kalbėsitės.
Pasikalbėti su vaiku
Pamėginkite ramiai pasikalbėti su savo vaiku apie tai, kas vyksta. Be kaltinimų prasitarkite jam, ką sužinojote apie jo elgesį.
Paskatinkite jį kalbėti ir papasakoti, kas skatina jį taip elgtis. Galbūt Jūsų vaikui reikalinga Jūsų pagalba?
Pasakykite, kad įvairios patyčios (pravardžiavimas, užkabinėjimas ir pan.) yra netinkamas ir kitą žmogų skaudinantis elgesys.
Paskatinkite vaiką atsiprašyti nuskriaustojo. Tačiau labai svarbu, kad tai jis padarytų neverčiamas.
Jei nepavyksta su vaiku pasikalbėti, turėkite kantrybės. Parodykite jam, kad Jums rūpi, kas vyksta, ir esate sunerimę dėl jo.
Stebėti ir keisti vaiko elgesį
Stebėkite vaiko elgesį, atkreipkite dėmesį, ką jis veikia, su kuo bendrauja. Jeigu jis judrus, įtraukite jį į tokią veiklą, kur galėtų panaudoti savo energiją, pvz., paskatinkite lankyti sporto būrelį.
Aiškiai įvardykite vaikui, kad netoleruosite jo agresyvaus elgesio ir norite, jog su kitais vaikais jis elgtųsi draugiškai. Vaikas turi aiškiai žinoti tinkamo ir netinkamo elgesio ribas – ką jis gali daryti ir ko ne.
Padėkite vaikui suprasti, kad likti tvirtam ir mokėti apginti savo teises galima ir visiškai nenaudojant agresijos.
Įsivaizduokite situaciją, kurioje yra prašoma išjungti muziką:
„Išjunk muziką TUOJ PAT!“ Taigi tikslas – išjungti muziką, bet toks reikalavimas skamba agresyviai ir gali suerzinti žmogų, kuriam ši frazė skirta. Tačiau tą patį tikslą galima pasiekti ir kitu būdu: „Ar galėtum išjungti muziką, man ji trukdo dirbti“. Tikėtina, kad toks prašymas bus išgirstas ir išpildytas greičiau.
Jūsų padedamas vaikas turėtų pajusti, kuo skiriasi agresyvumas ir tvirtumas, bei atitinkamai koreguoti savo elgesį.
Aptarkite su vaiku, kaip reaguosite, jei patyčios kartosis. Svarbu apgalvoti, kaip skatinsite tinkamą vaiko elgesį ir stabdysite netinkamą, bei aptarti tai su vaiku. Vaikas turi žinoti, ko jis gali tikėtis už vienokį ar kitokį elgesį.
Stengdamiesi stabdyti patyčias galite paskirti veiksmingas ir nesmurtines nuobaudas už taisyklių laužymą (pvz., „Jeigu tu ir vėl tyčiosiesi, turėsiu tau mažinti kišenpinigius“).
Skatinkite vaiką stengtis keisti savo elgesį. Stebėkite jį. Jeigu vaikas elgiasi deramai, draugiškai, atkreipkite į tai dėmesį ir pagirkite už gerą elgesį. Tokiu būdu labiau tikėtina, kad vaikas elgsis tinkamai ir ateityje.
Stenkitės neleisti vaikui žiūrėti TV laidų, filmų, žaisti kompiuterinių žaidimų, kur rodomas agresyvus elgesys.
Stebėkite savo elgesį: gal vaikas tiesiog kartoja tai, ką girdi iš jūsų? Vaikai greitai išmoksta elgtis agresyviai, jei šeimoje problemos nuolat sprendžiamos agresyviais būdais.
