aA
Tarptautinis bendravimas Lietuvos universitetuose tikrai nėra naujiena, nuolat auga iš užsienio atvykusių studentų bei dėstytojų skaičius. Taip pat nemažai Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų renkasi galimybę išbandyti mainų programas. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) specialistų, globalus pasaulis yra universiteto kasdienybė.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Partnerystės ir bendradarbiavimas

VDU nuolat sukasi apie 20 procentų užsienio dėstytojų ir studentų iš daugiau nei 80 šalių. Anot jų, studentai gali rinktis studijuoti ir atlikti praktikas iš 83 šalių ir šimtų universitetų, daugelis studijų vyksta anglų kalba, o mokslininkai atlieka aukščiausio lygio tarptautinius tyrimus, dėsto kitų šalių universitetuose.

VDU Tarptautinių ryšių prorektorė prof. Ineta Dabašinskienė teigia, kad universitetas – globalus kampusas. Pašnekovės teigimu, tarptautiškumas yra suprantamas kaip bendradarbiavimas su skirtingomis institucijomis ar kolegomis kitose šalyse. Pasak jos, universitete vyksta įvairios partnerystės ir bendradarbiavimas, o iš to gimsta atvirumas, įvairovė, pagarba ir inovacijos.

„Tarptautiškumas galėtų lemti ir institucinės kultūros bendruomenės narių požiūrių ir vertybių kaitą. Labai dažnai tarptautiškumą matuojame skaičiais, tai paprastas ir pragmatiškas požiūris: kiek yra užsienio studentų, kiek yra tarptautinių programų, dėstytojų ar mokslininkų, atvykusių iš kitų šalių. VDU taip pat renka šiuos duomenis. Mūsų bendruomenė siekia būti įvairesnė, todėl norime pritraukti užsienio dėstytojų bei studentų per įvairias programas”, – aiškina ji

Ineta Dabašinskienė
Ineta Dabašinskienė
© VDU


Studentų skaičiaus augimas

Pasak specialistės, mobilumas yra tapęs labai svarbia universiteto gyvenimo dalimi ir ateityje jis turės ypatingą reikšmę. I. Dabašinskienės teigimu, visame pasaulyje atsiranda vis daugiau studentų, pagal tarptautinius duomenis, pasaulyje studijuoja apie 220 milijonų studentų ir pastebima, kad per pastarąjį dešimtmetį šis skaičius padvigubėjo. Anot jos, tikėtina, kad skaičius ir toliau augs, ypač tam tikruose regionuose ar kontinentuose.

„Natūralu, kad studentai visame pasaulyje pradeda judėti intensyviau, tą matome ir Baltijos regione, pas mus atvyksta vis daugiau studentų. Tarptautiškumas yra labai svarbus ir tikimės, kad jis atveria galimybes bendradarbiavimui ir pagarbai. Norime, kad studentai jaustųsi gerai, kad tarptautiniai studentai nebūtų izoliuoti nuo lietuvių studentų, todėl jie bendrabučiuose gyvena drauge ir kartu studijuoja įvairius dalykus.

Laikomės nuostatos, kad studijų programos, dėstomos anglų kalba, neturėtų būti skirtos tik užsienio studentams. Įvairios praktikos, projektai yra atliekami tarptautinių grupių, šitaip tikimės, kad jiems pavyks susidraugauti“, – atvirauja specialistė.

Sprendžiantys, ką studijuoti, tai turėtų žinoti: užsienio studijas galima rasti ir Lietuvoje

Siekiama įvairovės

Pasak pašnekovės, visas pasaulis konkuruoja dėl talentingų jaunųjų žmonių ir stengiasi juos pritraukti į savo universitetus. I. Dabašinskienė teigia, kad jauniems žmonėms iš kitų regionų, universiteto patrauklumą sudaro studijų programų kokybė, įvairovė, taip pat gyvenimo sąlygos, infrastruktūros, kurios turi būti kokybiškos, inovatyvios ir pritaikytos studijoms.

Tarptautiška gyvenimo dvasia yra svarbi. Jeigu yra tik keli užsienio studentai, natūralu, kad jie jausis kaip „baltos varnos“. Čia mokosi studentai ne iš vieno regiono ar vienos šalies, siekiame, kad būtų įvairovė. Manome, kad tarptautiška dvasia tikrai plevena ir tikimės, kad tie studentai atranda įvairių veiklų ne tik studijų procese“, – pabrėžia ji.

Užsienio dėstytojai suteikia naujų galimybių

Jos teigimu, ilgą laiką VDU tarptautinių dėstytojų ir mokslininkų skaičius buvo didžiausias ir siekė net apie 15 procentų. Ji tikina, kad dėstytojai yra labai svarbūs bendruomenei, jie atveža skirtingą kultūrinę patirtį ir požiūrį į studijų procesą bei bendradarbiavimą.

„Studentai, kurie neišvyksta studijuoti į užsienį, atranda tarptautiškumą namuose. Užsienio dėstytojai dėsto savo gimtosiomis kalbomis, pritraukia įvairią auditoriją ir suteikia galimybę praktikuoti užsienio kalbos gebėjimus. Turime įvairių sričių dėstytojų, kurie yra geri mokslininkai, galintys pristatyti įvairias mokslo naujoves. Jie suteikia daug galimybių studentams ir kitiems dėstytojams, atsiranda naujos projektų idėjos“, – džiaugiasi ji.

Virtualus mobilumas

I. Dabašinskienė pasakoja, kad universitetui svarbios strateginės partnerystės, iš kurių gimsta mokslo projektai, tarptautinės jungtinės programos ir bendros infrastruktūros. Pasak jos, pandemijos kontekste matoma, kad skaitmeniniai įgūdžiai tampa labai aktualūs, partneriniai universitetai galvoja apie jungtines infrastruktūras, platformas, kurios leistų studentams mokytis nuotoliniu būdu.

„Artimiausiu metu galvojame ir kuriame tokias virtualias programas ir platformas. Viena vertus, labai svarbų vaidmenį čia atlieka Europos partnerių strateginiai aliancai. Kita vertus, mes turime labai stiprių partnerysčių Japonijoje, Pietų Korėjoje, taip pat kolegos domisi virtualaus mobilumo galimybėmis. Paketą mes pateiksime jau rudens semestrui, išmėginsime tą virtualų mobilumą. Nemažai veiklų atsiras ir skaitmeninėje erdvėje.

Taip pat atliekame svarbų vaidmenį Kauno, kaip Europos kultūros sostinės kontekste, bendraujame su įvairiais universitetais ir nevyriausybinėmis organizacijomis dėl iniciatyvų kultūros ir meno lauke. Universitetas labai aktyvus veiklose, susijusiose su žmogaus teisėmis, demokratijos studijomis“, – universiteto veiklas vardija ji.

Studentai
Studentai
© SMK nuotr.

Universitetai – aktyvūs veikėjai

Pasak specialistės, tokie projektai ne tik padeda universitetui tapti labiau žinomu, bet prisidedama ir prie labai svarbių procesų pasaulyje. Jos teigimu, universitetai pirmiausia turi būti aktyvūs veikėjai, stebintys, kas vyksta pasaulyje, kritikuojantys, ginčijantys ir keliantys naujų idėjų. Ji tikisi, kad universiteto bendruomenė nebus abejinga ir ieškos būdų, kaip atkreipti dėmesį ten, kur yra įvairių pavojų ar rizikų.

„Noriu paminėti VDU, kaip pasaulio lietuvių universitetą. Mes turime misiją burti užsienio lietuvių bendruomenę bendroms akademinėms veikloms ir palaikyti intelektinį, akademinį pasaulio lietuvių diskursą“, – tikina ji.

Tarptautinis bendradarbiavimas

I. Dabašinskienė mini ir Baltijos vasaros universitetą, 20 metų universitete organizuojamus lietuvių kalbos kursus, stažuotes tarptautinėse programose. Pasak jos, bendradarbiavimas su universitetais ir tarptautinėmis organizacijomis iš viso pasaulio yra labai svarbus.

„Dėl bendradarbiavimo su Jungtinėmis tautomis, UNESCO yra įkurtas ir studentų Jungtinių tautų klubas, glaudžiai bendradarbiaujant su Niujorko atstovybe. Tarptautiniai mokslo tyrimai ar studijų programos, iniciatyvos mūsų universitete yra kasdienybė“, – apibendrina ji.

Universitetas – globalus tinklas

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas doc. dr. Moreno Bonda tikina, kad universitetas yra kaip globalus tinklas efektyviam bendradarbiavimui be sienų: tiek geografinių, tiek tarp disciplinų. Pasak jo, tarptautinis bendradarbiavimas yra suprantamas kaip galimybė susisiekti su kitais užsieniečiais dėstytojais arba su užsienio institucijomis, su jais bendradarbiauti. Specialisto teigimu, pirmas globalaus tinklo kūrimo etapas jau pasiektas, tai rodo VDU gebėjimas dėstytojams suteikti galimybę toliau dirbti su užsienio institucijomis, net ir pandemijos metu.

„Praeitą savaitę pats dalyvavau Kalmar (Švedijos) „Linnaeus“ universiteto organizuotame „International Staff Training Week 2020“. Nepaisant keliavimo ribojimų, technologijos leido dalyvauti mokymuose be barjerų ir be ypatingų iššūkių. Šis įvykis puikiai rodo, kad dauguma Europos ir pasaulio universitetų stengiasi kurti ir tapti globalaus tinklo dalimi. Turime reikalingų įrankių tokį rezultatą pasiekti ir neįprastose situacijose.

Nekalbu tik apie informatikos ir interneto pasiekimus, bet visų pirma apie sutartis tarp šalių diplomatiniu lygmeniu ir tarp partnerių universitetų. Dalyvavimas minėtame seminarų cikle man svarbus kaip užsieniečiui dėstytojui, kuris dirba Lietuvoje su studentais – tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų šalių“, – tikina jis.

Moreno Bonda
Moreno Bonda
© VDU


Globalumas mokslo sferoje

Specialisto teigimu, tikras ir efektyvus globalus tinklas yra idėjų ir mąstymo tinklas. Anot jo, kaip ne gimtakalbis lietuvis, kuris dėsto Viduržemio jūros regiono istoriją studentams iš Lietuvos ir net iš Kinijos, jaučia, kad paskaitų metų trūksta tarptautinio ir tarpdisciplininio dialogo.

„Globalumas mokslo sferoje reiškia atsisakyti savęs ir savo identiteto. Šeimos, mokyklos, valstybės vertybės yra tas lojalumas, kuris stabdo efektyvaus globalaus tinklo kūrimą moksle. Tų vertybių negalima atsisakyti, bet moksle reiktų bent suvokti, kad jos yra tie rėmai, kurie priverčia žiūrėti į pasaulį pagal išankstines nuomones, pagal duotus parametrus, neblaiviai ir nelaisvai“, – aiškina dėstytojas.

Kokios yra dėstytojų užduotys?

Anot doc. dr. M. Bondos, daugiakalbystė yra viena iš tų priemonių, kurios galėtų padėti išsilaisvinti iš prietarų, padėtų tapti globalios srovės dalimis. Jo teigimu, mokytis kitas kalbas, reiškia suprasti sąvokų diachroninę raidą ir jų sąsają su žodžiais.

„Mūsų identitetas ir kultūra jau yra globalūs, tai tūkstantmečių tarptautinio bendravimo rezultatai. Tiktai mums reikia įrankių, kurie padėtų atpažinti ir nagrinėti mūsų prigimtinio tarptautiškumo raidą. Daug kam trūksta kognityvinių priemonių šio identiteto tarptautiškumui atpažinti, o viena iš svarbių universiteto ir dėstytojų užduočių yra duoti studentams tinkamus įrankius tą daryti“, – teigia pašnekovas.

Sprendžiantys, ką studijuoti, tai turėtų žinoti: užsienio studijas galima rasti ir Lietuvoje

Universitetų vaidmuo keičiasi

Specialisto teigimu, universitetas yra kaip atviras, įtraukus, įvairovę skatinantis globalus kampusas. Pasak doc. dr. M. Bondos, universitetai šiandien nebeturi žinių monopolio, todėl jų vaidmuo keičiasi. Anot jo, reikia galvoti ne tik apie bendradarbiavimą moksle, bet ir dalyvavimą pilietiniuose, kultūros projektuose skatinant visuomenės švietimą.

„Aš manau, kad kai kuriose srityse universitetas niekada neturėjo žinių monopolio. Istorija yra valstybių, vyriausybių ir visuomenių monopolis. Tai, kas nepatinka, tą kolektyvinė istorinė atmintis pamiršta, paslepia arba keičia. Dabar žmonės gali gauti žinių iš įvairių šaltinių, tačiau dabar stipriau vyksta žinių monopolių kova. Dalyvavimas pilietiniuose, kultūros projektuose skatinant visuomenės švietimą yra būtinos universiteto veiklos ir kiekviena studijų programą, kiekvienas dėstytojas stengiasi tai daryti“, – sakė dėstytojas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.4000

Top naujienos

Basanavičiaus gatvė bus tylesnė: laikinai nelieka populiariausios dainininkės (140)

Jau dvidešimt penkerius metus lietuviai neįsivaizduoja Palangos Basanavičiaus gatvės be balsingos...

Po karštų diskusijų dėl Lukiškių – policijos atsakymas: su maudomuku nedraudžiama eiti ir Gedimino prospektu fontanas neskirtas maudytis (630)

Paplūdimys Lukiškių aikštėje sukėlė daug aistrų tiek viešojoje erdvėje, tiek Seime....

Putinas žengia į pavojingą teritoriją: analitikai užsimena apie staigias permainas (746)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ragino rusus įsivaizduoti šalį, kokią jie norėtų...

„Barceloną“ palieka patyręs vidurio puolėjas (10)

„Barcelonos“ komandą, kurios treneriu ketvirtadienį tapo Šarūnas Jasikevičius , palieka...

Po 8 metų JAV onkologai atnaujino rekomendacijas: štai kas gali padėti išvengti vėžio (28)

Amerikos onkologų draugija po 8 metų atnaujino vėžio prevencijos rekomendacijas. Kas pasikeitė?

Amžinas klausimas – kaip pagerinti erekciją? Pataria urologas (63)

„ Erekcija yra vyro tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos atspindys. Jeigu ji gera, vadinasi...

Šventinį savaitgalį gadins šaltas atmosferos frontas ir lietus (2)

Šiandien Lietuvos orus lems žemesnio slėgio sritis. Iš pietvakarių priartės atmosferos fronto...

Viktoras Bachmetjevas

Esminiai dalykai. Ekonomistė Elena Leontjeva: kodėl kažkas kainuoja tiek, kiek kainuoja? (2)

Naujausioje „Esminių dalykų“ serijoje – laisvosios rinkos sistema ir ekonominės žmogaus...

Šarui Barselonoje prognozuoja ir adaptacijos periodą, ir itin šviesią ateitį (77)

Prie „ Barcelonos “ vairo stojusį Šarūną Jasikevičių Ispanijos žiniasklaida mato kaip...

Garsiausi šalies veidai rinkosi į žurnalo „L'Officiel Lithuania“ vakarėlį (296)

Žurnalas „L'Officiel Lithuania“ surengė pirmąjį vakarėlį po karantino į kurį plūdo...

|Maža didelių žinių kaina