Po krizės Lietuvai prognozuoja netikėtus gimstamumo pokyčius: rezultatai pasimatyti turėtų jau kitą vasarą

Išaugę nėštumo testų pardavimai karantino metu sukėlė dvejonių, ar tai padarys įtakos ir Lietuvos gimstamumo rodikliams? Galbūt saviizoliacija ir darbas iš namų net keletą mėnesių privertė poras atsisukti vienas į kitą? Ekonomistas Žygimantas Mauricas Delfi laidoje „Dienos topas“ sakė, kad greito gimstamumo rodiklių šuolio nereikėtų tikėtis, bet jis gali įvykti po maždaug metų, nurimus ekonominei krizei. Jis taip įvardijo ir fenomeną šalyje – vieną regioną, kuriame gimstamumo rodikliai rekordiniai.

Ž. Mauricas laidoje kalbėjo, kad nereikėtų tikėtis, kad gimstamumo rodikliai šoktels šių metų žiemą, praėjus maždaug 9 mėnesiams nuo karantino.

„Na, manyčiau, kad žiemą gimstamumas turėtų būti mažesnis nei vidutiniškai. Nes apsisprendimą turėti vaikų lemia ir ekonomika. Ir vyraujant dideliam neapibrėžtumui ekonomikoje, žmonės atideda tą sprendimą. Arba apskritai nusprendžia neturėti daugiau vaikų ar vaikų visai. Tačiau gera žinia yra tai, kad nemaža dalis tyrimų rodo, kad ir labai senų, žiūrėjau į duomenis ir po I Pasaulinio karo buvusias pandemijas, ekonomines krizes, tai vėlesniu laikotarpiu gimstamumas atsigauna.

Ir atsigauna labiau, nei kad buvo prieš krizę. Bendras gimstamumas dažnu atveju išauga. (…) Manau, kad žiema turėtų būti pakankamai skurdi, kalbant apie naujagimių skaičių, bet jau kita vasara, kitas ruduo, dar kiti metai, tikėtina, kad bus didesnis gimstamumas dėl tų teigiamų emocijų“, – laidoje „Dienos topas“ kalbėjo ekonomistas Ž. Mauricas.

Kartu aiškindamas, kad geresni gimstamumo rodikliai bus tik tada, jei pavyks įveikti pandemiją.

„Yra ir psichologinis aspektas. Nes pandemijos metu, kitų nelaimių metu yra dažniau kalbama apie sveikatą, sveikatos apsaugą, žmogaus gyvybę. Tai galbūt ir atkreipia šeimų dėmesį ir paskatina juos turėti daugiau vaikų. Mes turėsime, tikėtina, mažą šuoliuką į apačią šią žiemą, po kurios seks spartesnis atsigavimas“, – laidoje kalbėjo ekonomistas.

Jis teigė, kad gimstamumo rodikliai labai stipriai priklausys ir nuo emigracijos – jeigu emigracijos banga atsinaujins ir bus tokia kaip 2009–2011 metais, tikėtina, kad gimstamumo rodikliai nedžiugins, arba vaikai gims ne Lietuvoje.

„Žemaitijoje gimstamumas yra gerokai didesnis nei Lietuvos vidurkis. Jeigu Žemaitija būtų atskiras regionas tai būtų didžiausias gimstamumas visoje Europos Sąjungoje. Pakankamai įspūdingi skaičiai. Ir tai turbūt lemia menkas gyventojų tankumas, kuo mažiau gyventojų aplinkui, tuo labiau norisi savo šeimą plėsti ir didinti“, – svarstė pašnekovas.

Ž. Mauricas juokavo, kad Žemaitija išnyks paskutinė.

„Yra labai didžiulis kontrastas jei Žemaitiją palyginsime su Aukštaitija, Utenos apskritimi, tarkime. Ten gimstamumas yra bene du kartus mažesnis. Jeigu mes ir išnyksime kaip Lietuva, Žemaitija paskutiniai išnyks“, – juokavo ekonomistas Ž. Mauricas.