Lietuviai vis dėlto yra unikali tauta, niekada nepaliauja stebinti. Buvo kalbama, kad po karantino žmonės ims be galo, be krašto taupyti, neišlaidaus niekam kitam, išskyrus pačius svarbiausius dalykus. Bet prieš kelias dienas pietaudamas su bičiule keliautoja ir dviratininke, Lietuvos plastinės chirurgijos krikštatėvio Kęstučio Vitkaus dukra, jo vardo klinikos „Vitkus Clinic“ vadove Vita Degutiene, net žagtelėjau. Ji užsiminė, kad po karantino nespėja suktis, kad darbo dabar tiek daug, jog net jai pačiai sunku paaiškinti, kas atsitiko.
„Darbai sustojo – žmonės ėmė rūpintis savimi. Pradėjo galvoti apie tai, kaip atrodo, ieškoti išvaizdos minusų. O lietuviai tokie yra – jie visą laiką nori daug pasiekti, daug padaryti, todėl laisvą laiką nusprendė išnaudoti grožio procedūroms ir daro iškart ne po vieną, bet dvi tris, visą kompleksą operacijų. Tvarko kojas, rankas, pilvą vienu metu. Karantinas įkvėpė keistis“, – sako V. Degutienė.
Po mūsų pietų paprašiau atskiro susitikimo šia tema. Nuvykau tiesiai į plastinės chirurgijos kliniką prabangiame Valakupių rajono kvartale, kur vaizdas dabar neeilinis – automobilių aikštelė pilna, registratūroje vienu metu dirba net keturios merginos. Pacientai atvyksta kas valandą. Tai kam nors konsultacija prieš būsimą operaciją, tai kas nors iškart gulasi gražintis. Pasirodo, kai kurios procedūros atliekamos kone per pusvalandį, pavyzdžiui, lūpų putlinimas arba raukšlių naikinimas. Atsiguli kaip pas stomatologą, ir medikė su švirkštuku viską vienas, du sutvarko. O tada – į darbą, namo ar dar kur nors.
Atsisėdau į krėslą direktorės kabinete ir negalėjau paslėpti nuostabos taip stipriai išaugusia paklausa: „Čia tai bent, negalvojau, kad tokie dalykai vyksta mūsų kuklioje Lietuvėlėje...“ Klinikos vadovė ir profesionali dviratininkė puolė raminti: „Tai čia dar nieko, girdėjau, kad Vilniuje, dviračių parduotuvėje, po 500–600 dviračių per savaitgalį parduoda. Pagaliau žmonės ėmė rūpintis sveikata ir išvaizda.“
Viskas prasidėjo dar balandžio mėnesį, kai plastinės chirurgijos specialistai savo veiklą dėl karantino apribojimų buvo laikinai sustabdę, nevyko jokios procedūros, o planines operacijas neribotam laikui teko perkelti. Klinikoje dirbo tik administracija, kurios nuostabai su kiekviena balandžio diena telefonas skambėjo vis dažniau ir dažniau, o skambinantieji darėsi vis labiau nekantrūs, kai kurie net įžūlūs.
„Klientai pagalvojo, kad labai geras laikas, kai nereikia rodytis tarp žmonių, kai niekas nežino, kas ir ką veikia, todėl norėjo tuo pasinaudoti ir skubiai pasigražinti. Tai nosį pasitaisyti, tai botokso susileisti, tai krūtis didintis staiga užsimanė. Poreikių atsirado pačių įvairiausių. Tai, žinoma, mus džiugina, tačiau tų pageidavimų tenkinti negalėjome, juk nedirbome. Užrašėme visus ateičiai, pažadėjome priimti iškart, vos tik bus atšaukti apribojimai. Tačiau tai tiko ne visiems, po pokalbio su administratore ne vienas žmogus pageidavo pasišnekėti su manimi, bandė įkalbėti, kad kaip nors slaptai, niekur neafišuodami priimtume, net per karantiną. „Juk niekas nepamatys, niekas nesužinos“, – sakė skambinusieji. Deja, teko gražiai pasakyti, kad taip elgtis negalime, laikomės šalies įstatymų“, – apie neįprastus prašymus pasakoja klinikos direktorė.
Pagalvojau, kad tokie norai tikrai logiški. Juk dažnai dideliems pokyčiams daug kas nesiryžta vien todėl, kad baisu, kas ką pagalvos, kai kas iš vis nenori skelbtis, jog ką nors darėsi. O juk per karantiną visi buvome tarsi dingę, pasislėpę. Du mėnesiai tylos, po kurios į dienos šviesą galėjome išlįsti kardinaliai pasikeitę. Net įsivaizduoju pokalbį, kai susitinka ilgai nesimatę draugai:
– O, kaip tu pagražėjai, nosis kažkokia mažesnė, – giria vienas.
– Baik tu, gal čia tau taip po karantino atrodo. Aš nepasikeičiau, gal tik pailsėjau, – apsimeta, kad neturėjo jokios operacijos, kitas. Ir tyli, neišsiduoda.
Deja, deja, taip neįvyko, teko palaukti, kol klinikos oficialiai vėl dirbs.
Žmonės buvo kantrūs, sulaukė ir tada jau pasipylė. Užsakymų sąrašas ilgas ir labai įvairus. Klientų ratas taip pat margas – nuo jaunų merginų iki vyresnio amžiaus ponių, nuo jaunų sportininkų vaikinų iki rimtų, solidžias pareigas užimančių džentelmenų. Kai kurie šiuo metu užregistruojami jau net kalėdiniam laikotarpiui.
„Pastebėjau, kad dabar, būtent po karantino, labai daug veidų operacijų. Vokų padailinimo, veido patempimo. Gal žmogus, laikydamasis karantino, ilgai žiūrėjo į save veidrodyje ir pastebėjo kokių nors minusų, problemų. Juk įprastai gyvenimo tempas labai intensyvus, nespėjame apie tokius dalykus susimąstyti, ilgiau pažiūrėti į save. O dabar tam buvo puiki proga. Pasižiūrėjo žmonės ir užsimanė keistis, mes jiems, žinoma, padedame“, – sako „Vitkus Clinic“ direktorė.
Prisiminęs straipsnius, kad karantino metu daug porų ėmė pyktis ar net išsiskyrė, pagalvojau, kad visai gali būti, jog darytis tam tikrų procedūrų ar operacijų žmones pasiuntė jų antrosios pusės. Pavyzdžiui, buitinio konflikto metu koks vyrukas iš širdies „dėjo“ savo damai, kad jam per maži jos apvalumai.
Dama priėmė tokius žodžius giliai į širdį ir atvyko pas chirurgus. „Na, taip tikrai gali būti, tačiau iki tokių detalių mūsų pacientai neišsikalba. Bet, žinoma, daug grožio procedūrų tiek moterys, tiek vyrai darosi ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo partnerių. Tai natūralu, juk kiekvienas nori patikti savo mylimam žmogui“, – mano išsakytoms mintims pritaria V. Degutienė.
Šios srities profesionalė atkreipia dėmesį, jog dabar pasaulyje labai madingos blauzdų implantų operacijos, kad kojos atrodytų gerai pasportavusios. Šita mada po truputį ateina ir į Lietuvą.
Neatsispyriau paklausti Vitos, o ar po karantino padaugėjo norinčiųjų pasididinti krūtis. „Tai yra populiari paslauga, tačiau pacienčių skaičius stabilus, visada yra, kas to nori, kam to reikia“, – sako ji ir priduria, kad karantino metu atsirado ir vienas vyras, kuris norėjo padidinti savo „privalumus“. Į detales stipriai nesileidome, tik Vita atskleidė, kad tokią gana retą procedūrą šioje klinikoje atlieka tik pats profesorius Vitkus.
„Tarp vyrų pasidarė labai populiarus plaukų šalinimas lazeriu. Kojos, rankos, krūtinė, pačios įvairiausios vietos. Ypač daug atsirado sportuojančiųjų, kurie tuos plaukelius nori panaikinti“, – pasakoja V. Degutienė.
Dar vienas įdomus dalykas būtent laikotarpiu po karantino, kurį pastebėjo pašnekovė, – tai lūpų reikalai. „Kiek pamažėjo lūpų putlinimo operacijų, pajuokaujame, kad gal tam įtakos turėjo veido kaukės, kurias įpratome nešioti, juk po jomis nematyti lūpų“, – šypsosi ji.
Kiek nustebau, kad daug įvairių procedūrų ir operacijų atliekanti klinika turi tik dvi palatas. Man paaiškino, kodėl taip yra. „Atjauninus rankas, papūtus lūpas, panaikinus veido raukšles ar kūno plaukelius niekam tų palatų nereikia, jose guli tik tie, kuriems atliekamos sudėtingos plastinės operacijos. Iškart galvoje ėmė suktis vaizdiniai iš filmų, kai visokie rimti veikėjai atvyksta pas plastinės chirurgijos specialistus, kad neatpažįstamai pasikeistų veidą. „Taip, būna ir Lietuvoje tokių interesantų. Net prašo pakeisti balsą, žmonės nori susikurti naują gyvenimą“, – atskleidžia V. Degutienė.
Dėl konfidencialumo įsipareigojimų ir dėl asmens apsaugos įstatymo ji negali įvardyti klientų vardų ir pavardžių.
Kalbant apie plastinę chirurgiją, krize tikrai nekvepia. V. Degutienė sako, kad pacientai, atvykę po karantino, turi sukaupę nemažus biudžetus – nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių. „Kadangi dabar toks ramesnis laikas, dar ne visi grįžo į darbus visu tempu, tad daug kas nori iškart kelių operacijų, todėl ir moka daugiau“, – paaiškino, kodėl kai kurios sąskaitos tokios didelės.
Kalbėdama apie šią vasarą, V. Degutienė atskleidė, kad dėl padidėjusio susidomėjimo ji svarsto pasiūlyti rinkoje naują paslaugą – kvies savo klinikos kiemelyje rengti pasigražinimo vakarėlius ar mergvakarius. Tai labai populiaru Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai susirenka būrys draugių ar draugų ir kartu atlieka visokias grožio procedūras, – naikinasi raukšles ar leidžiasi botuliną į pažastis, kad mažiau prakaituotų.
