Nidoje – niekur nerodyti pajūryje atkasti radiniai

Tarp jų – ir 5 tūkst. metų skaičiuojanti apeiginė lazda su briedės galva.

Taip pat bus galima pamatyti pajūrio akmens amžiaus gyventojų naudotus įrankius, amuletus iš žvėrių dantų, seniausius Lietuvoje dailės siužetus ant puodų sienelių, mažosios antropomorfinės ir zoomorfinės dailės plastiką, sukurtą iš kaulo, rago ir gintaro.

„Šioje parodoje pristatome eksponatus, kurie visuomenei dar niekad nebuvo rodomi, kuriuos galėjo matyti tik archeologijos konferencijų dalyviai. Dauguma eksponatų rasti būtent čia, pajūryje. Kai kurių eksponatų, pavyzdžiui, gintarinių sagučių, dydis siekia vos pusę centimetro, o didžiausi yra rekonstruoti Pamario kultūros puodai iš archeologinių tyrinėjimų Nidoje, kuri visoje Lietuvoje išsiskiria čia randamų puodų dydžiu. Jiems apie penki tūkstančiai metų“, – muziejaus pranešime cituojama parodos kuratorė archeologė Dalia Ostrauskienė.

Tarp beveik 200 eksponatų pristatomi ir specifiniai, tik šiam kraštui būdingi akmens amžiaus archeologiniai radiniai.

„Pajūrio gyventojai medžiojo ne tik miškuose, bet ir jūroje. Į ruonių medžioklę leisdavosi nešini tinklais ar žeberklais. Iš sumedžiotų ruonių ir miško žvėrių panaudodavo viską: mėsą – maistui, kaulus – įrankiams ir ginklams gaminti, sausgysles – siūlams, kailius – drabužiams ir būstui apšildyti, o iš dantų ir ilčių pasidirbdavo kabučius ir amuletus, kurie puošė ir saugojo“, – teigė D. Ostrauskienė.

Pajūryje pristatomoje parodoje eksponuojami archeologės Rimutės Rimantienės, šiemet švęsiančios 100 metų jubiliejų, radiniai, aptikti 1966–1990 metais tyrinėjant pajūrio akmens amžiaus gyvenvietes. Čia rasta ir vadinamoji Briedžių Briedė – apeiginė lazda su išpjaustyta briedžio galva. Parodoje pristatoma jos kopija, ją atkūrė Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratorius Jonas Petuchovas.

Paroda Nidoje veiks iki liepos 28 dienos.