aA
Paskutiniai duomenys apie COVID-19 naujus atvejus bei Vyriausybės po truputį kai kuriems verslo sektoriams atlaisvinami karantino pančiai sporto mėgėjams teikia vilties, kad netrukus vėl galės praverti mėgstamo sporto klubo duris. Tad kada grįšime į uždaras sporto erdves ir su kokiais iššūkiais susiduria šis verslo sektorius?
Nenustebkite, jei nebus dušų: parama nusivylę sporto klubai ruošiasi įvairiems scenarijams
© Organizatorių nuotr.

Sporto klubai buvo vieni pirmųjų, kurie užvėrė duris savo klientams po to, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas. Panašu, kad jie gali būti paskutiniai, kurie po karantino vėl galės atverti savo erdves bei priimti norinčius sportuoti.

Keisti ribojimų pasirinkimai ir prioritetai, turgūs veikia, kuriuose kur kas didesni žmonių srautai, juose lankosi rizikos grupei priklausantys asmenys, bet sporto klubams vis dar raudona šviesa.
„Get Fit“ akademijos vadovas Justas Vaičiulionis

Žvalgosi į užsienį, nesupranta draudimų logikos

„Impuls“ bei „Lemon Gym“ sporto klubų vadovas Vidmantas Šiugždinis akylai stebi kai kuriose užsienio šalyse jau atsidarančių sporto klubų situaciją.

„Mes prognozuojame, kad duris klientams atversime nuo gegužės 12-os iki birželio pirmos savaitės. Tikėtina, kad jei situacija nepablogės, dar kartą sušvelninus karantino sąlygas, gali būti uždegta žalia šviesa ir sporto klubams.

Dabar tuos scenarijus dėliojame įvairius. Bus įvairių ribojimų, stebime užsienio situaciją, nuo JAV iki Europos šalių, kuriose atsidaro sporto klubai. Pavyzdžiui, paskutinėmis balandžio dienomis sporto klubai atsidarė Čekijoje, kai kuriose JAV valstijose.

Yra nauji sporto klubams skirti veiklos standartai. Matome, kad duris atveriantys sporto klubai grįžta skirtingomis sąlygomis. Vienur kažkokie ribojimai švelnūs, kitur – gana griežti reikalavimai“, – kalbėjo Baltijos šalyse trijų dešimčių sporto klubų vadovas V. Šiugždinis.

Jei esi sveikas su geru imunitetu, tau kyla daug mažiau rizikų susirgti, o užsikrėtus gali greičiau, lengviau įveikti virusą ar šiaip bet kokią ligą.
Vidmantas Šiugždinis, „Impuls“ ir „Lemon Gym“ vadovas

„Get Fit“ sporto akademijos direktorius Justas Vaičiulionis pasigenda logikos karantino draudimų sąraše.

„Keisti ribojimų pasirinkimai ir prioritetai, turgūs veikia, kuriuose kur kas didesni žmonių srautai, juose lankosi rizikos grupei priklausantys asmenys, bet sporto klubams vis dar raudona šviesa. Toks ribojimas mums atrodo keistas, tačiau ne mes priimame sprendimus. Turime laukti geriausio.

Tikiuosi, kad sporto klubams leis atnaujinti sporto klubų veiklą. Nėra tiek rizikos, kad jie dar galėtų būti uždaryti“, – teigė J. Vaičiulionis.

„Esminis kriterijus, kurį reikės taikyti, tai srautų ribojimas. Tai man atrodo logiška. Dabar matome, kad ta situacija dėl viruso paplitimo Lietuvoje yra gana gera, iš esmės, kiek seku statistiką, miestuose žmonės neserga. Visa problema – ligoninėse, slaugos namuose.

Tad nematau priežasčių, kodėl žmonėms drausti lankytis sporto klube. Grupinėse treniruotėse, manau, bus ribojami sportuojančiųjų skaičiai, bet lauksime Vyriausybės pasiūlymo“, – kalbėjo „Get Fit“ atstovas.

Anot V. Šiugždinio, sportas ir aktyvus gyvenimo būdas leidžia spręsti karantino sukeltas bėdas.

„Jei esi sveikas su geru imunitetu, tau kyla daug mažiau rizikų susirgti, o užsikrėtus gali greičiau, lengviau įveikti virusą ar šiaip bet kokią ligą.

Daug šalių skatina sportą ir tą mini, kad treniruotis yra naudinga. Pavyzdžiui, skandinavai teigia, kad sporto klubai privalo veikti ir jie ieško būdų, kaip skatinti fizinį aktyvumą, sveiką mitybą.

Sportas, mityba ir poilsis yra trys sudedamosios dalys, jei jas tinkamai derini, imunitetas bus daug stipresnis už tų, kurie nekontroliuoja tų dalykų“.

Treniruotis namuose yra gerai, naudinga, bet sportas nėra vien pakelti svoriai, nubėgti kilometrai, įmesti taškai. Tai – bendravimas, geros emocijos, vienas kito palaikymas, motyvavimas. Daugiausiai dėl to žmonės sportuoja.
Žydrūnas Savickas, sporto klubų vadovas

Kalbintų sporto klubų atstovai teigė, kad sportuoti jų patalpose negalėję klientai karantino metu dėl to tikrai nenukentės. Visų klubų narystės sustabdytos, jų galiojimas bus atnaujintas pasibaigus karantinui, o tas laikotarpis bus kompensuotas pratęsiant abonementus atitinkamos trukmės periodu.

Fitnesas
Fitnesas
© Shutterstock nuotr.

Jei reikės – dirbs ir be dušų

Nuo balandžio pabaigos savo erdves atvėrė lauko teniso aikštynai, tačiau ribojamos galimybės pasinaudoti dušais, rūbinėmis. Anot galiūno Žydrūno Savicko, kuriam priklauso trys jo vardo sporto klubai, o dar du veikia pagal frančizės sutartį, jei sporto klubams bus taikomi panašūs apribojimai, tai bėdų nesukels.

„Po pasaulį daug keliavęs, užsienyje daugelyje vietų dušai įrengti tik todėl, kad jie reikalingi pagal visuomenės sveikatos normas. Daug kur žmonės atvyksta su apranga, pasportuoja salėje ir važiuoja namo praustis, tokia kultūra. Užsienyje mačiau tokių sporto klubų, kuriuose net nėra dušų. Sportuojančiam žmogui tai nėra problema.

Lietuvoje kitokia sporto kultūra ir dušas – privalomas atributas. Kai kurie sporto klubų savininkai juokauja, kad nebrangių abonementų savininkams jų klubuose rytais nusimaudyti yra pigiau nei namuose, nusiperka abonementą ir atvyksta praustis.

Ar leis, ar neleis naudotis dušais, tai žmonių neturėtų atbaidyti, ypatingai vasarą. Daug kas ateina ir po sporto keliauja prie ežero ar upės nusimaudyti. Svarbu, kad leistų žmonėms pradėti sportuoti, bendrauti“, – kalbėjo Ž. Savickas.

Peržiūrėjome mūsų personalo struktūrą, ji turės būti, sakykime, lieknesnė. Bent jau pradiniu laikotarpiu su mažesniu personalo skaičiumi turėsime suvaldyti mažesnes verslo apimtis.
Vidmantas Šiugždinis, „Impuls“ ir „Lemon Gym“ vadovas

Ir bendravimą galiūnas mini ne be reikalo, Anot jo, visi laukia, kada bus galima ištrūkus iš namų sportuoti su bendraminčiais.

„Treniruotis namuose yra gerai, naudinga, bet sportas nėra vien pakelti svoriai, nubėgti kilometrai, įmesti taškai. Tai – bendravimas, geros emocijos, vienas kito palaikymas, motyvavimas. Daugiausiai dėl to žmonės sportuoja.

Karantino metu sportavau vienas ir tą daryti vienas neturiu jokios motyvacijos, nors paprastai aš tikrai nesiskundžiu motyvacija. Ją slopina nežinomybė, neaišku, kada pasibaigs tas karantinas, gal niekada tam nebus galo? Pakankamai sunku, sportuoji vien todėl, kad reikia palaikyti kažkokią sportinę formą, bet rasti motyvaciją vienam tikrai sunku“, – pasakojo Ž. Savickas.

Funkcinių treniruočių „Get Fit“ akademijos direktorius Justas Vaičiulionis taip pat mano, kad duris klientams gali atverti ir be dušų ar rūbinių.

„Galime visas savo paslaugas teikti be jų. Mums didelės įtakos tai neturi, nes tai klientų patogumui skirti dalykai. Manau, galimas ir toks veiklos variantas“, – teigė „Get Fit“ sporto klubų akademijos vadovas.

Nenustebkite, jei nebus dušų: parama nusivylę sporto klubai ruošiasi įvairiems scenarijams
© DELFI

Į darbus sugrįš ne visi

„Impuls“ ir „Lemon Gym“ klientams atvers ne visų sporto klubų duris, tikėtina, kad sporto klubai veiks be dalies paslaugų.

„Mes patys manome, kad turėtume atsidaryti palaipsniui, pirmiausia duris atvers dalis klubų ir tik dalis jų patalpų. Stebėsime ir atidžiai valdysime klientų kiekius, aplinkos saugumą, švarą, dezinfekciją bei stebėsime sportuojančiųjų poreikius.

Jei augs klientų srautai, aišku, didinsime veikiančių sporto klubų kiekį ir jų erdves.

Pirtis – maža erdvė, kurioje sunku išvengti kontaktų, jų pradžioje ir nereikėtų atidaryti. Šiuo atveju baseinai, kuriuose vanduo chloruojamas, pakankamai intensyvus valymas, didelės erdvės, kontroliuojant žmonių kiekį, galėtų dirbti. Tokie mūsų pamąstymai.

Skirtingose šalyse skirtingai žvelgiama į šiuos dalykus, matysime mūsų Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas.

Patys manome, kad prižiūrint švarą ir atstumus tikrai treniruoklių salė galėtų veikti, taip pat – grupinių treniruočių salės sumažinus klientų skaičių jose.

Į daugumą treniruočių vykdoma išankstinė registracija, tad tiesiog nurodysime mažesnį galimą treniruotės dalyvių skaičių. Manome, kad 30-40 proc. mažesnės grupės garantuos tuos rekomenduojamus kelių metrų atstumus tarp žmonių, kad jie galėtų kokybiškai, saugiai treniruotis“, – teigė V. Šiugždinis.

Privatiems treneriams paprastai vasara yra ir taip sunkus periodas. Manau, nemaža dalis klientų ir toliau tęs nuotolines treniruotes internetu, žinoma, ne visi, bet dalis liks, kuriems tai bus patogu bei saugu taip treniruotis net ir atostogų metu.
Aigustė Karaliūnaitė, jogos mokytoja

Mažesnėms verslo apsukoms – lieknesnė ir personalo struktūra: anot V. Šiugždinio, karantino metu teko peržiūrėti darbo jėgos poreikius ir su kai kuriais darbuotojais atsisveikinti.

„Aišku, daug galvojame apie laikotarpį po atsidarymo. Peržiūrėjome mūsų personalo struktūrą, ji turės būti, sakykime, lieknesnė. Bent jau pradiniu laikotarpiu su mažesniu personalo skaičiumi turėsime suvaldyti mažesnes verslo apimtis.

Mums reikės universalesnių darbuotojų, su kai kuriais teko atsisveikinti. Buvo tokių, kurie suprato, kad teks dirbti daugiau, laukia sudėtingesnės sąlygos, ir patys paliko darbovietę“, – pasakojo sporto klubų „Impuls“ ir „Lemon Gym“ tinklų atstovas.

Jei vyksta karas, šiuo atveju su virusu, kariaujame visi, o ne bandyti suskirstyti į geruosius ar bloguosius bei surikiuoti į skirtingas eiles. Reikia visiems susikaupti ir kovoti kartu. Jei taip nebus, manau, bus kritusių šioje kovoje.
Vidmantas Šiugždinis, „Impuls“ ir „Lemon Gym“ vadovas

Iš paramos – tik skambios deklaracijos, išliks tik stipriausi?

Kalbintų sporto klubų atstovai Vyriausybės bandymus padėti jų verslui švelniai tariant vadina nesusipratimu.

Anot V. Šiugždinio, buvo klaida patikėti paramos paraiškų priėmimą tokiai mažai organizacijai, kaip „Invega“.

„Esame užpildę paramos paraiškas už kovo mėnesį, viena įmonė gavo teigiamą atsakymą, kita – ne. Pirminė indikacija tokia, kad mes neatitinkame reikalavimų, pavyzdžiui, pagal įmonės dydį arba įmonės finansinę situaciją.

Dar žiūrime, kokius parametrus sugebėsime atitikti, galbūt bus naujų paramos programų, situacija pakankamai greitai keičiasi. Gali būti, kad vyriausybė subsidijuos ir grįžusius po prastovų darbuotojus, kad jie išliktų darbo rinkoje, manau, tai teisingas žingsnis.

Stengiamės į visas siūlomas paramos programas teikti paraiškas, kol kas, sakyčiau, sunku su ta parama. Yra skambių frazių, bet kai realiai bandai žiūrėti kaip pasinaudoti parama, atsiranda daug kliūčių. Be to, visa tai lydi lėtas institucijų darbas. Viską organizuoti per „Invegą“ vargiai buvo teisingas sprendimas. Labai gera organizacija, bet ji pritaikyta dirbti su labai mažais klientų srautais. Ji nepajėgi aptarnauti šimtų ar tūkstančių klientų vienu metu.

Manau, kad valstybė stengiasi, bet gal galėtų daugiau bendrauti su verslu ir ieškoti lankstesnių sprendimų, kaip greičiau pasiekti daugiau įmonių, šiuo atveju greitis labai svarbus. Dabar jaučiama kažkokia baimė, ar nepasinaudos parama tas, kuriam ji nepriklauso.

Čia visi yra paliesti. Nėra nepaveiktų įmonių, visi yra vienaip ar kitaip paveikti. Ne laikas dabar įtariai žiūrėti, reikia bendro solidarumo ir valstybė turi užimti stiprų vaidmenį.

Jei vyksta karas, šiuo atveju su virusu, kariaujame visi, o ne bandyti suskirstyti į geruosius ar bloguosius bei surikiuoti į skirtingas eiles. Reikia visiems susikaupti ir kovoti kartu. Jei taip nebus, manau, bus kritusių šioje kovoje“, – kalbėjo V. Šiugždinis.

Parama nepavyko pasinaudoti ir sporto klubų „Get Fit“ tinklui.

„Vyriausybė deklaruoja nemažus skaičius, tačiau realiai nelabai kas vyksta iš esmės. Vienintelis realus palengvinimas – karantino pradžioje atidėtas mokesčių mokėjimas. Bet tai vienintelis mini pagelbėjimas.

Dėl kitų paramos formų viskas teoriškai skamba gražiai, kai realiai bandant pasinaudoti ir teikti paraišką paaiškėja daug įvairių kliūčių, kriterijų, kurie nėra protu suvokiami ir visiškai nelogiški.

Manau, 80 proc. smulkaus ir vidutinio verslo negaus paramos ir nesulauks finansavimo pagal tas Vyriausybės priemones, kurios yra numatytos. Tie kriterijai yra nelogiški, neprotingi ir neatitinka tos viruso sukeltos ekonominės situacijos.

Didieji bankai nėra suinteresuoti dalinti tas paramas mažiems verslams, nes tam reikia daug administravimo, žmogiškųjų resursų. Kiek esu kalbėjęs su keliais pažįstamais, bankams to daryti neapsimoka ir jie rūpinasi savo daržu.

Kaip sakau, ta parama minimaliai egzistuojanti, tiems mažesniems smulkiesiems verslams, panašu, deja, teks suktis patiems. Kas nesugalvos kažkokių sprendimų, tų laukia tiesiog veiklos stabdymas ir bankrotai“, – teigė „Get Fit“ akademijos vadovas.

Atrado naujas galimybes

Vargu, ar yra tokių, kurie socialiniuose tinkluose nematė pasiūlymų prisijungti prie profesionalių trenerių vedamų internetinių užsiėmimų. Nuo nemokamų ir masinių iki asmeninių, privačių bei apmokamų sporto treniruočių namuose. Treneriai, panašu, greitai susidraugavo su reikalinga IT technika ir sistemomis, atrodė, kad socialiniai tinklai tuoj lūš nuo treniruočių pasiūlos kiekio.

„Impuls“ norintiems sportuoti siūlė „Home Fit“ gyvai už tam tikrą mokestį transliuojamų treniruočių platformą, nuotolinius užsiėmimus vedė ir dalis Ž. Savicko dirbančių sporto specialistų.

Anot V. Šiugždinio, nuotolinės treniruotės rado savo vietą rinkoje ir joje nedings pranykus karantinui.

„Manau, ta platforma gyvuos tol, kol bus paklausa. Jei žmonės joje sportuos, nėra jokio poreikio ją naikinti, joje gali sportuoti ne tik klientai Lietuvoje, bet ir gyvenantys lietuviai užsienyje, kurie pasiilgę lietuvio trenerio.

„Youtube“ yra daug įrašų, kuriuos pasileidęs gali sekti trenerio nurodymus, bet iki tol nebuvo tiesioginių nuotolinių treniruočių, kuriose treneriai stebėtų gyvai klientus, reaguotų į jų darbą, kalbėtų lietuviškai, paaiškintų pratimus. Tokio dalyko trūko.

Vasarą, manau, ta platforma tikrai gali gyvuoti, šiuo metu per savaitę joje yra 22 įvairaus pobūdžio treniruotės, gal jų gali būti mažiau ar daugiau, bet tai yra eksperimentas, išbandyti įvairias treniruotes, įvairų turinį, stebėti auditoriją. Jei žmonės sportuos, aišku, kad ji veiks toliau“, – pasakojo V. Šiugždinis.

Prie technologijų greitai prisitaikė ir jogos specialistė Aigustė Karaliūnaitė, kuri iki karantino svajojo dalį savo užsiėmimų perkelti į virtualią erdvę. Ir karantinas virto tikru proveržiu šioje srityje.

Grįžimas į studiją teikia vilties, kad po truputį grįžtame į senas vėžes. Be to, pamokos internetu neatstos gyvų susitikimų, kita treniruotės kokybė, negali prieiti prie žmogaus, koreguoti jo judesius.
Aigustė Karaliūnaitė, jogos mokytoja

„Tiesiog neturėjau kitos išeities“, – prisipažįsta diplomuota jogos mokytoja.

Jai joga – vienintelis pajamų šaltinis, tad karantinas visiškai paralyžiavo jos darbą.

Prieš karantiną skirtingose studijose ji vedė tiek grupinius užsiėmimus, tiek individualias treniruotes.

Aigustė karantino metu prisijaukino IT techniką, išbandė ne vieną sistemą, kol rado tinkamiausią variantą.

„Prasidėjus karantinui visos studijos užsidarė, savo veiklą greitai turėjau perkelti į virtualią erdvę, tas tikrai užtruko, nebuvo paprasta tą padaryti.

Ieškojau geriausių variantų, perkėliau į vieną sistemą, vėliau keičiau į kitą platformą, bandžiau atrasti tinkamiausią variantą klientams.

Žinoma, privatūs mano klientai niekur nedingo, suderinome laikus, treniruotes atnaujinome internete. Ne visi grupinių treniruočių klientai perėjo prie nuotolinių užsiėmimų. Pas vienus namuose ne toks geras internetas, strigo tiesioginės transliacijos, kažkam reikėjo prižiūrėti vaikus, nebuvo tam laiko, galimybių.

Sugalvojau tokią alternatyvą – talpinti jogos treniruočių įrašus, jie galiojo 7 dienas, klientas galėjo bet kada prisijungti ir kartoti tą pamoką kiek nori kartų. Tas pasiteisino, radau naujų klientų“, – pasakojo A. Karaliūnaitė.

Anot jos, ji ir po karantino siūlys treniruotes internetu.

„Privatiems treneriams paprastai vasara yra ir taip sunkus periodas. Manau, nemaža dalis klientų ir toliau tęs nuotolines treniruotes internetu, žinoma, ne visi, bet dalis liks, kuriems tai bus patogu bei saugu taip treniruotis net ir atostogų metu.

Manau, treneriams, kas dar to nedarė, dabar pats geriausias laikas pereiti prie treniruočių internetu, sukurti patogią nuotolinių treniruočių platformą.

Noriu, kad po karantino be tradiciškai gyvai vedamų užsiėmimų dalį man pajamų atneštų internetu transliuojamos treniruotės. Jei gyvenime kažkas panašaus į šią pandemiją vėl nutiktų, tam jau būčiau pasiruošusi ir mano darbas bei pajamos nenutrūktų. Tai mūsų ateitis, manau, verslas internete tik stiprės“, – neabejojo jogos mokytoja.

Prieš karantiną savo užsiėmimams ji nuomavosi tris studijas skirtinguose sostinės rajonuose ir ieškojo tinkamų patalpų savo asmeninei studijai.

Dabar ji džiaugiasi, kad iki COVID-19 krizės nepavyko jai išsinuomoti naujų patalpų.

„Dėkui dievui, kad neradau sau studijos, būtų blogi reikalai. Be to, nereikėjo mokėti už iki karantino valandoms nuomotas patalpas. Bet viena iš tų studijų karantino metu visam laikui užvėrė duris, o ten didžioji dalis klientų turėjo abonementus. Dabar ieškau išeities, reikia rasti tame pačiame rajone treniruotėms tinkančias patalpas, kad po karantino galėčiau tokiomis pačiomis valandomis vesti užsiėmimus. Kitu atveju turėsiu klientams grąžinti pinigus už įsigytas narystes“, – pasakojo A. Karaliūnaitė.

Nuo šios savaitės jogos trenerė jau gali vesti asmenines treniruotes gyvai.

„Labai džiugu, grįžimas į studiją teikia vilties, kad po truputį grįžtame į senas vėžes. Be to, pamokos internetu neatstos gyvų susitikimų, kita treniruotės kokybė, negali prieiti prie žmogaus, koreguoti jo judesius.

Dėl grupinių treniruočių nemanau, kad be birželio sulauksime leidimo joms. Dabar vedu užsiėmimus ir studijoje, ir internetu bei laukiu naujų pranešimų apie karantino švelninimą“, – pasakojo A. Karaliūnaitė.

Trenerė Aigustė Karaliūnaitė
Trenerė Aigustė Karaliūnaitė
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
3.4000

Top naujienos

Drebančiomis kojomis: rungtynės tarp maldų suvienytų danų ir suomių tęsiamos (1)

Koks milžiniškas siaubas – toks ir palengvėjimas jam praslinkus. Paaiškėjus, kad aikštėje...

Partnerystės įstatymo fone – pamokanti skyrybų istorija: per penkiolika minučių prarado kelių milijonų vertės turtą (80)

Turto dalybos niekuomet nebuvo paprastos, o siūlomo partnerystės teisinio reguliavimo atveju jos dar...

Apsauginiai saulės kremai nuo vėžio gali ir neišgelbėti: profesorė atkreipė dėmesį į kelis svarbius niuansus (10)

Atėjus vasarai ir kaitinant saulei medikai įspėja, kad per daug saulės gali būti visai ne į naudą.

Siaubas ir maldos Kopenhagoje: per rungtynes sukniubusi danų žvaigždė atgavo sąmonę būklė stabilizuota, žaidėjai grįžta į aikštę (476)

Kopenhaga ir visa Danija išgyveno košmarą, laimei, iš jo pavyko pabusti. Šeštadienį Europos...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Surūdijusi Rusijos galia ir „kepurėm užmėtyta“ Lietuva: kodėl nuvertinti priešą yra labai pavojinga II dalis (3)

Pirmąją dalį pradėjau kalbėdamas apie krepšinį – leisiu sau analogiją pratęsti. Taigi,...

Koronavirusu užsikrėtęs girtas vilnietis siautėjo sostinės gatvėse: negalėjau savęs kontroliuoti (110)

„Žinau, kad girtam vairuoti pavojinga, tačiau dėl neblaivumo savęs negalėjau kontroliuoti“,...

Rusnė Valatkaitė | D+

Šiuos ledus daugelis renkasi kaip sveikesnę alternatyvą, tačiau Vaida Kurpienė įspėja: jie yra blogiausi iš visų

Vasarą norisi vis gaivesnių desertų, todėl ledai atrodo puikus pasirinkimas atsigaivinti. Juk...

Iš „Volkswagen“ gamyklos Vokietijoje pavogta 1000 automobilių rakteliai. Stebina, kas nutiko paskui (95)

Paskutinę gegužės mėnesio savaitę Vokietijos „ Greenpeace “ aktyvistams vėl pavyko patekti...

Futuristai nuspėjo, koks likimas ateityje laukia prekybos centrų ir juose dirbančių kasininkų (70)

Dirbtinis intelektas artimoje ateityje dar labiau pakeis mūsų apsipirkimo įpročius. Žymūs...

Pasaulyje bandomos perrašyti mokesčių taisyklės: nesutariama dėl kriterijų (2)

Pasauliniai derybininkai, bandantys perrašyti mokesčių taisykles, pritaikant jas skaitmeninei erai,...