Mokslininkas paaiškino, kad ilgalaikės prognozės pagal savo trukmę skirstomos į išplėstines vidutinės trukmės ir sezonines, skiriasi jų metodai bei produktai.
„Remiantis pirmo minėto tipo prognozėmis gegužės vidurys bus vėsesnis (kai kur gerokai – iki 3 laipsnių Celsijaus žemiau normos), o kritulių turėtų būti daugiau normos. Galimi netgi mišrios fazinės sudėties krituliai: šlapdriba, kruša“, – teigė G. Stankūnavičius.
Pasak mokslininko. mėnesio pabaigoje ir birželio pradžioje tiek oro temperatūra, tiek krituliai prognozuojami artimi daugiamečiams.
„Tikėtina, kad gegužės kritulių (ypač mėnesio viduryje) pakaks susilpninti prasidėjusio sausmečio pasekmes, tokias kaip žemas vandens lygis upėse ir ežeruose, sausas viršutinis dirvos sluoksnis“, – svarstė G. Stankūnavičius.
Numatoma kiek šiltesnė liepa
Mokslininkas pastebėjo, kad klimato tendencijos yra ilgalaikės, o vasarai paprastai turi įtakos sezoniniai atmosferos (dar ir vandenyno) cirkuliacijos ypatumai.
„Vidutiniškai vasaros sezonui Šiaurės ir Rytų Europoje (taip pat ir Lietuvoje) numatomas žemesnis už daugiametį slėgio laukas tiek priežemyje, tiek vidurinėje troposferoje, todėl visų trijų mėnesių terminis režimas taip pat turėtų būti artimas normai, gal kiek šiltesnė liepa.
Priešingai, Pietų Europoje, vasara turėtų būti karšta ir sausa ypač antroje pusėje (...), kritulių prognozės nevienareikšmiškos (rezultatai skiriasi skirtingų prognozės centrų duomenyse), tačiau suvidurkinus visus galimus variantus gautume, kad kritulių kiekis bus artimas normai arba šiek tiek mažesnis“, – teigė G. Stankūnavičius.
Iš anksto numatyti saulėtus laikotarpius sudėtinga
Mokslininkas nespekuliavo vienareikšmiais patarimais, koks metas Lietuvoje palankiausias planuoti atostogas.
„Sunku pasakyti, dažnai labai šilti ir saulėti laikotarpiai kelis kart „įsiterpia“ į bendrą vėsios ar vėsios ir lietingos vasaros foną, tačiau iš anksto juos numatyti sudėtinga.
Vidutiniškai šilčiausias laikotarpis Lietuvoje per metus yra paskutinis liepos ir pirmas rugpjūčio dešimtadienis, pajūryje jis gali „pasislinkti“ savaitę ar dvi link rudens. Pernai tai buvo birželio vidurys!“, – teigė G. Stankūnavičius.
Pasak jo, remiantis didelio masto atmosferos cirkuliacijos tipų pasikartojimo prognozėmis – liepą didžiausia tikimybė susidaryti blokuojantiems reiškiniams virš Europos.
„Tai procesų seka, kuri neleidžia Atlanto ciklonams skverbtis į rytus, link Rytų Europos. Tačiau esant tokiam cirkuliacijos tipui labai svarbu blokuojančio darinio tiksli susidarymo vieta (ilguma), nes nuo to priklauso, ar oro judėjimas link pietinės Baltijos ir Lietuvos vyks iš rytų – pietryčių ar šiaurės – šiaurės vakarų, tai yra, ar atslinks žemyninė šilta ar sausa ir šalta poliarinė oro masė“, – dėstė G. Stankūnavičius.
Visai nenurašė liaudies spėjimų metodų
Mokslininkas nesišaipė iš liaudies orų spėjimų metodų.
„Tai daugiametė ilgalaikių orų pokyčių statistika, tiesa, kuri buvo nedokumentuojama, o perduodama iš lūpų į lūpas. Todėl jie svarbūs ir šiais laikais“, – teigė G. Stankūnavičius.
Vasarą vienas tokių laikotarpių, pagal kuriuos nuo seno žmonės prognozuoja orus – vadinamieji „Septyni broliai miegantys“. Mokslininkas pasakė, kad jie yra konkrečiai susiję su didelio masto atmosferos ir vandenyno sąveikos persitvarkymo iš ankstyvos į tikrosios vasaros sąlygų datomis.
„Ir tokia slėgio ir temperatūros laukų pertvarka vidutiniškai Šiaurės pusrutulyje (išskyrus musoninės cirkuliacijos regionus) vyksta tarp trečio birželio dešimtadienio (Joninių) iki pirmo liepos dešimtadienio, todėl dažnai orų pobūdis birželį ir liepą labai skiriasi“, – paaiškino G. Stankūnavičius.
